Inga Klybienė Rytinio Baltijos jūros regiono turistinio-klimatinio potencialo vertinimas Santrauka Šio darbo pagrindinis tikslas – nustatyti turizmui tinkamiausias sąlygas Rytiniame Baltijos jūros regione. Tikslui pasiekti, reikėjo įgyvendinti tokius uždavinius: remiantis plačiai pasaulyje naudojamais indeksais (N. E. Davies, Z. Mieczkowski) įvertinti Lietuvos, Kaliningrado srities, Latvijos ir Estijos kurortų turistinius-klimatinius resursus bei atlikti turistinių-klimatinių indeksų zonavimą Rytiniame Baltijos jūros regione. Davies ir Mieczkowski indekso skaičiavimams buvo naudojami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) ir NCEP/NCAR elektroninio atlaso duomenys. Davies indekse didžiausias svertinis koeficientas suteikiamas aukščiausiai oro temperatūrai, mažiau – kritulių kiekiui ir saulės spindėjimo trukmei. Mieczkowski metodika indeksas vertina ne vien atskirus elementus. Pirmiausia skaičiuojamas dienos terminio komforto indeksas, kurį sudaro vidutinės aukščiausios oro temperatūros bei vidutinio minimalaus santykinio oro drėgnumo kombinacija. Šis dienos terminis komfortas sudaro net 40 % Mieczkowski indekso. Po 20 % indekso vertės yra skiriama kritulių kiekiui ir saulės spindėjimo trukmei, o mažiausiai reikšmės (po 10 %) turi vidutinis vėjo greitis bei paros terminio komforto indeksas, susidedantis iš paros vidutinės oro temperatūros ir paros vidutinio santykinio oro drėgnumo. Pirmiausia, remiantis stebėjimų duomenimis, gautais iš LHMT, orų sąlygos buvo vertinamos... [toliau žr. visą tekstą] / Inga Klybiene Assessment of tourism-climatic potential in Eastern region of the Baltic Sea Summary The aim of this work was to define the best conditions for tourism in Eastern region of the Baltic Sea. At firs two issues were raised: a) to assess tourism-climatic resources of Lithuania, Kaliningrad, Latvia and Estonia resorts by using N. E. Davies and Z. Mieczkowski indexes; b) to perform interpolation of these indexes for Eastern region of the Baltic Sea. The data for estimations were received from the Lithuanian Hydrometeorological Service (LHMS) and NCEP/NCAR electronic atlas. The most important parameter in the Davies index estimations is maximum air temperature, less important – precipitations and sunshine duration. In assessment of Mieczkowski index at first we should calculate daytime comfort index, which is made of maximum air temperature and minimum relative humidity. The weighting of this daytime comfort index is 40 %. Less important is precipitation and sunshine duration (both for 20 %) and the least important is daily comfort index, which consists of daily air temperature and daily relative humidity. At first, both indeces were estimated for Lithuania’s resorts – Palanga, Neringa, Birštonas and Druskininkai by using LHMS data. According to Davies index the best climate for summer tourism in Lithuania is Druskininkai and Birštonas resorts. And the least appropriate resorts are Neringa and Palanga. The most favorable climate for tourism in continental part of... [to full text]

Svarstymai apie ekologinio saugumo sampratą bei šio sektoriaus reikšmę valstybių nacionalinių interesų kontekste prasidėjo dar praeito šimtmečio viduryje. Dėl spartaus ekonominio vystymosi kilo daugybė aplinkos saugumo problemų, tiek visame pasaulyje, tiek Baltijos jūros regione. Ekologinio saugumo problemos bei jų sprendimas savo prigimtimi peržengia nacionalinių valstybių sienas. Dėl šios priežasties pradėtos kurti tarptautinės institucijos arba režimai, atsirado poreikis tarptautiniam bendradarbiavimui. Siekiant spręsti aplinkos saugumo klausimus Baltijos jūros regiono valstybės įkūrė Helsinkio Komisiją bei aktyviai dirba šioje srityje. Pagrindinis darbo tikslas yra susipažinti ekologinio saugumo problematika Baltijos jūros regione, įvardijant pagrindinus tikslus bei iššūkius, bei jų įgyvendinimo galimybes ir efektyvumą. Siekiant geriau atskleisti temą darbe yra lyginami Švedijos ir Lietuvos atvejai. Pagrindiniai darbo uždaviniai yra apibrėžti valstybių nacionalinių interesų saugumo sampratą ir plačiau apžvelgti pagrindinius ekologinio arba aplinkos saugumo apibrėžimus ir perspektyvas politikos mokslų teorijoje. Aptarti svarbiausias grėsmes ir iššūkius Baltijos jūros regiono ekologiniam saugumui, atkreipiant dėmesį į pagrindines aplinkos saugumo problemas su kuriomis susiduria Švedija ir Lietuva. Susipažinti su Helsinkio Komisijos vaidmeniu Baltijos jūros regiono ekologinio saugumo srityje. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą bei uždavinius naudojamas aprašomasis... [toliau žr. visą tekstą] / Ecological security problems, such as climate change and severe air and water pollution, have reached global attention over the last couple of decades. Environmental threats are usually caused not only by one state and can have impacts well beyond national borders. Hence, there is an obvious need for cross-national cooperation. The main object of this study is the challenges of ecological security in the Baltic Sea region and the efforts to meet them through cooperation within the Helsinki Commission. The Helsinki Commission is one of the main institutions seeking to ensure marine environment protection in the Baltic Sea through international cooperation between Denmark, Estonia, Finland, Germany, Latvia, Lithuania, Poland, Russia, Sweden and the wider European Union. To better understand the role and possible effects of the Helsinki Commission, a comparison between Sweden and Lithuania is being made. The main focus is on recent developments of ecological security, particularly after the adoption of the Helsinki Commission’s Baltic Sea Action Plan in 2007. The central question of this work is: what are the main ecological security problems and objectives set by the Helsinki Commission and what are the challenges for implementation in Sweden and Lithuania? Descriptive, comparative, and analytical research methods are employed in order to analyze this question. Numerous studies have revealed that pollution, caused by the agricultural sector, marine transportation and other... [to full text]

Disertacijos tikslas – integruotas teršalų pasklidimo aplinkoje ir jų biologinio poveikio Baltijos jūros Lietuvos zonoje vertinimas. Darbe buvo apibendrinti ilgalaikių aplinkos taršos tyrimų Baltijos jūros Lietuvos zonoje duomenys, aprašyti teršalų pasklidimo ypatumai Klaipėdos uosto, grunto gramzdinimo jūroje, Būtingės naftos terminalo, D-6 naftos platformos ir cheminio ginklo nuskandinimo rajonuose, tirti aplinkos taršos biožymenų jūrų organizmuose iš skirtingų pietrytinės Baltijos jūros rajonų ypatumai bei atliktas eksperimentas sąryšio tarp teršalų ir biožymenų atsako moliuskų audiniuose ypatumams nustatyti. Darbas atitinka HELCOM Baltijos jūros veiksmų plano ir ES Jūrų strategijos pagrindų direktyvos iškeltus tikslus – „Baltijos jūros aplinka nepaveikta pavojingų medžiagų“ ir „teršalų koncentracijos lygis yra toks, kad nesukelia taršos poveikio“. Norint pasiekti šiuos tikslus, būtina atlikti kompleksinį Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą. Šiems tikslams sukurtas HELCOM Cheminės būklės vertinimo įrankis CHASE (angl. Chemical Status Assessment Tool), buvo panaudotas kompleksiškai vertinant Lietuvos Baltijos jūros rajonų aplinkos taršą. Atsiranda vis daugiau moksliniais tyrimais pagristų įrodymų, kad biologinių efektų tyrimai yra svarbūs. Šis darbas yra dar vienas biologinių efektų tyrimų svarbos įrodymas ir tokio pobūdžio tyrimų įtraukimo į valstybinės stebėsenos programą aktualumo patvirtinimas. / The aim of the study is an integrated assessment of the spread of contaminants and their biological effects in the Lithuanian zone of the Baltic Sea. Long-term monitoring data on contaminants in water, sediments and biota were summarized; the peculiarities of distribution of contaminants in the Klaipėda harbour, Būtingė oil terminal, dredged sediments dumping site, adjacent area to the Russian D-6 oil platform and chemical munitions dumpsite were described; biomarker responses in marine organisms from the different areas of the southeastern Baltic Sea and the Curonian Lagoon were evaluated and the impact of contaminants on biomarker responses in mussels was assessed. The thesis reflects the overall goals of the hazardous substances segment of the HELCOM Baltic Sea Action Plan – to achieve a Baltic Sea with life undisturbed by hazardous substances and of the EU Marine Strategy Framework Directive – concentrations of contaminants are at levels not giving rise to pollution effects. The ongoing activities of HELCOM and EU are aimed at the integrated holistic assessments of the environmental state of the Baltic Sea. The combination of contaminant concentrations with the biological effects were used in the HELCOM Chemical Status Assessment Tool CHASE, which also has been applied for Lithuanian waters. Whereas more scientific evidences appear the biological effects become an important issue of the environmental research. This study also reflects the importance of integration of... [to full text]

Summary of dissertation explains the object and tasks of the research, outlines its sources and methods, reveals academic novelty and practical importance of the study, lists the main theses of the dissertation and elaborates on the conclusions and proposals. / Disertacijos santraukoje nurodomas tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai, apžvelgiami tyrimo šaltiniai, atskleidžiamas darbo mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė, nurodomi pagrindiniai disertacijos teiginiai, pateikiamos išvados ir pasiūlymai.

The main subject of the present research is the geological development of the south-eastern Baltic Sea in Holocene (11000 – 0 calendar years before the present) and prediction of its development in the future (0-1000 calendar years after the present). The present is calendar years 2000AD. The working area is estimated between longitude 18ºE - 21º30’E and latitude between 54ºN - 56º30’N including the onshore and offshore of Lithuania. The quantitative and qualitative geological information and the geological interpretation allowed the 4D modeling of the south-eastern Baltic Sea. Detailed comparison of the influence of isostatic and eustatic components has made it possible to distinguish between these two factors and to create the isostatic intensity models. Last investigations of the global sea level rise (IPCC 2001, 2007) and the model of the recent tectonic activity in the region were used for creation of the prognosis scenarios of relief development in the future. The 4D models created in this dissertation are very well understandable for specialists and for wider readership not engaged in scientific research. The results presented in the dissertation can be useful also by archaeologists and biologists. The results of the model show all the drawbacks of geological material collected so far and outline new perspectives for marine geologists, i.e. demonstrate what works should be done in the future to get more precise results. / Pagrindinis tyrimų tikslas buvo atkurti pietrytinės Baltijos jūros raidą holocene (11000 – 0 kalendorinių metų iki dabar) ir atlikti jūros raidos prognozę iki 1000 metų nuo dabar. Tirtasis regionas apima Lietuvos teritoriją (tiek atviroje jūroje, tiek sausumoje), jo koordinatės yra 18ºE - 21º30’E rytų ilgumos ir 54ºN - 56º30‘N šiaurės platumos. Kokybinė ir kiekybinė geologinė informacija bei jos geologinė interpretacija leido sukurti pietrytinės Baltijos jūros raidos 4D modelius. Detalus kiekybinis eustatinių bei izostatinių vandens lygio pokyčių palyginimas leido atskirti šiuos faktorius bei nustatyti izostatinio komponento intensyvumą holoceno metu. Kiekybiškai įvertinus tektoninius judesius ir vandens lygio pokyčius buvo atlikta pietrytinės Baltijos jūros raidos prognozė. Erdviniai 4 D modeliai pateikti šiame darbe yra lengvai suprantami ne tik specialistams, tačiau ir plačiai visuomenei. Disertacijoje pateikti modeliai gali būti naudingi archeologams bei biologams, tuo pačiu geologams parodydami esančių duomenų trūkumus bei nubrėžiantys naujas perspektyvas tyrimams, kurie turėtų būti atlikti norint gauti kiek galima detalesnius rezultatus.

The main subject of the present research is the geological development of the south-eastern Baltic Sea in Holocene (11000 – 0 calendar years before the present) and prediction of its development in the future (0-1000 calendar years after the present). The present is calendar years 2000AD. The working area is estimated between longitude 18ºE - 21º30’E and latitude between 54ºN - 56º30’N including the onshore and offshore of Lithuania. The quantitative and qualitative geological information and the geological interpretation allowed the 4D modeling of the south-eastern Baltic Sea. Detailed comparison of the influence of isostatic and eustatic components has made it possible to distinguish between these two factors and to create the isostatic intensity models. Last investigations of the global sea level rise (IPCC 2001, 2007) and the model of the recent tectonic activity in the region were used for creation of the prognosis scenarios of relief development in the future. The 4D models created in this dissertation are very well understandable for specialists and for wider readership not engaged in scientific research. The results presented in the dissertation can be useful also by archaeologists and biologists. The results of the model show all the drawbacks of geological material collected so far and outline new perspectives for marine geologists, i.e. demonstrate what works should be done in the future to get more precise results. / Pagrindinis tyrimų tikslas buvo atkurti pietrytinės Baltijos jūros raidą holocene (11000 – 0 kalendorinių metų iki dabar) ir atlikti jūros raidos prognozę iki 1000 metų nuo dabar. Tirtasis regionas apima Lietuvos teritoriją (tiek atviroje jūroje, tiek sausumoje), jo koordinatės yra 18ºE - 21º30’E rytų ilgumos ir 54ºN - 56º30‘N šiaurės platumos. Kokybinė ir kiekybinė geologinė informacija bei jos geologinė interpretacija leido sukurti pietrytinės Baltijos jūros raidos 4D modelius. Detalus kiekybinis eustatinių bei izostatinių vandens lygio pokyčių palyginimas leido atskirti šiuos faktorius bei nustatyti izostatinio komponento intensyvumą holoceno metu. Kiekybiškai įvertinus tektoninius judesius ir vandens lygio pokyčius buvo atlikta pietrytinės Baltijos jūros raidos prognozė. Erdviniai 4 D modeliai pateikti šiame darbe yra lengvai suprantami ne tik specialistams, tačiau ir plačiai visuomenei. Disertacijoje pateikti modeliai gali būti naudingi archeologams bei biologams, tuo pačiu geologams parodydami esančių duomenų trūkumus bei nubrėžiantys naujas perspektyvas tyrimams, kurie turėtų būti atlikti norint gauti kiek galima detalesnius rezultatus.

Pasyviųjų priemaišų jūrinėje aplinkoje įvertinimas ypač svarbus gamtosauginiu aspektu. Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūros ekologinei būklei, kurią lemia jūros dubens ypatybės, silpnas ryšys su Pasauliniu vandenynu, klimatinės ir hidrometeorologinės sąlygos. Pastaraisiais dešimtmečiais jūros baseine didėja antropogeninės kilmės teršalų kiekis. Branduolinės fizikos ir technikos plėtra neišvengiamai sukelia technogeninės kilmės radionuklidų patekimą į jūrinę aplinką. Daug dėmesio skiriama 137Cs radionuklidui, nes iki šiol jūros vandens tyrimai rodo aukštas šio radionuklido tūrinio aktyvumo reikšmes. Be to, 137Cs radionuklidas geras indikatorius, tiriant kitų pasyviųjų priemaišų migraciją Baltijos jūros vandenyje. Daug mokslininkų nagrinėja problemas, susijusias su technogeninės kilmės radionuklidų kiekiais, jų sklaida ir poveikiu jūrinei aplinkai. Tačiau darbų, kuriuose būtų nagrinėjama radionuklidų tūrinių aktyvumų pokyčių bei pernašos Baltijos jūros priekrantės vandenyje problema, praktiškai nėra. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe nustatytas 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros Lietuvos priekrantės paviršiniame vandenyje bei įvertinti hidrometeorologiniai parametrai. 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros vandenyje nėra pastovus, todėl aktualu parinkti tinkamus nustatymo metodus ir vertinti jo pokyčių tendencijas. Įvertinus radiocezio tūrinio aktyvumo pokyčius priekrantės vandenyje, galima modeliuoti ir prognozuoti taršos šaltinio atsiradimo... [toliau žr. visą tekstą] / The evaluation of the passive admixture transfer in the marine environment is very significant from the point of view of environmental protection. A particular attention is devoted to the Baltic Sea ecological state, which is strongly influenced by the peculiarities of the sea bottom, weak connection with the World Ocean, climatic and hydrometeorological conditions. During the recent decades, the tendency of increment of the amount of anthropogenic pollutants is observed. The development of nuclear energetics and technology inevitably causes the spread of radionuclides of technical origin in the marine environment. The major attention is paid to the investigation of the radionuclide 137Cs distribution, since the investigations show the high values of the volumetric activity of this radionuclide to be present in the sea water thus far. Besides that, 137Cs radionuclide can be used as a tracer in investigations of the migration of other passive admixtures in the Baltic Sea water. Quite a number of scientists research the problems related with the amounts of the radionuclide of technical origin, their spread and impact on the marine environment. However, the works considering a problem of the variations of volumetric activity of radionuclides and their transfer in the coastal waters of the Baltic Sea practically are not encountered. Considering that, the volumetric activity of radionuclide 137Cs in the coastal surface waters of the Lithuanian territorial zone of the Baltic Sea... [to full text]

The evaluation of the passive admixture transfer in the marine environment is very significant from the point of view of environmental protection. A particular attention is devoted to the Baltic Sea ecological state, which is strongly influenced by the peculiarities of the sea bottom, weak connection with the World Ocean, climatic and hydrometeorological conditions. During the recent decades, the tendency of increment of the amount of anthropogenic pollutants is observed. The development of nuclear energetics and technology inevitably causes the spread of radionuclides of technical origin in the marine environment. The major attention is paid to the investigation of the radionuclide 137Cs distribution, since the investigations show the high values of the volumetric activity of this radionuclide to be present in the sea water thus far. Besides that, 137Cs radionuclide can be used as a tracer in investigations of the migration of other passive admixtures in the Baltic Sea water. Quite a number of scientists research the problems related with the amounts of the radionuclide of technical origin, their spread and impact on the marine environment. However, the works considering a problem of the variations of volumetric activity of radionuclides and their transfer in the coastal waters of the Baltic Sea practically are not encountered. Considering that, the volumetric activity of radionuclide 137Cs in the coastal surface waters of the Lithuanian territorial zone of the Baltic Sea... [to full text] / Pasyviųjų priemaišų jūrinėje aplinkoje įvertinimas ypač svarbus gamtosauginiu aspektu. Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūros ekologinei būklei, kurią lemia jūros dubens ypatybės, silpnas ryšys su Pasauliniu vandenynu, klimatinės ir hidrometeorologinės sąlygos. Pastaraisiais dešimtmečiais jūros baseine didėja antropogeninės kilmės teršalų kiekis. Branduolinės fizikos ir technikos plėtra neišvengiamai sukelia technogeninės kilmės radionuklidų patekimą į jūrinę aplinką. Daug dėmesio skiriama 137Cs radionuklidui, nes iki šiol jūros vandens tyrimai rodo aukštas šio radionuklido tūrinio aktyvumo reikšmes. Be to, 137Cs radionuklidas geras indikatorius, tiriant kitų pasyviųjų priemaišų migraciją Baltijos jūros vandenyje. Daug mokslininkų nagrinėja problemas, susijusias su technogeninės kilmės radionuklidų kiekiais, jų sklaida ir poveikiu jūrinei aplinkai. Tačiau darbų, kuriuose būtų nagrinėjama radionuklidų tūrinių aktyvumų pokyčių bei pernašos Baltijos jūros priekrantės vandenyje problema, praktiškai nėra. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe nustatytas 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros Lietuvos priekrantės paviršiniame vandenyje bei įvertinti hidrometeorologiniai parametrai. 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros vandenyje nėra pastovus, todėl aktualu parinkti tinkamus nustatymo metodus ir vertinti jo pokyčių tendencijas. Įvertinus radiocezio tūrinio aktyvumo pokyčius priekrantės vandenyje, galima modeliuoti ir prognozuoti taršos šaltinio atsiradimo... [toliau žr. visą tekstą]

Didėjantis tarptautinis bendradarbiavimas jūros aplinkos apsaugos srityje skatina intensyvesnį duomenų apie jūros aplinką rinkimą bei palankesnių sąlygų sudarymą MJT vykdymui. Šiame darbe siekta išanalizuoti MJT reguliavimą atskirose jūros erdvėse bei įvertinti Baltijos jūros šalių praktiką ir reglamentavimo trūkumus. Buvo išanalizuota 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, ypač nuostatos susijusios su MJT, Helsinkio komisijos rekomendacijos, papildančios MJT teisinį režimą, apžvelgti Baltijos jūros valstybių, įskaitant Lietuvos, norminiai aktai. Darbe išanalizuotos MJT charakteristikos, Jūrų teisės konvencijoje naudojamos tyrimų sąvokos, pagrindiniai MJT reguliavimo principai, MJT praktika Baltijos jūros šalyse bei MJT ir jų teisinio reguliavimo svarba ES mastu. Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltijos šalyse vis dėlto egzistuoja nemažai trūkumų MJT reglamentavime, ypač leidimų išdavimo procedūrose. / Growing international cooperation in marine protection field intensifies marine data collection and creation of more favourable conditions for marine scientific research activities. This scientific work analyses MSR regulation in separate maritime zones and assesses Baltic States practice and gaps in regulation. UNCLOS, especially provisions related to MSR, recommendation of HELCOM that complements legal regulation of MSR, Baltic States’ and Lithuanian national legal instruments were taken into account. Work presents MSR characteristics, research definitions which are used in Convention, the main MSR regulation principles, Baltic States practice regarding MSR and interest by EU on importance of legal regulation. Results of analysis have showed the existing gaps in MSR regulation in Baltic States, especially within permits issuing procedures.