• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 3
  • 1
  • Tagged with
  • 4
  • 4
  • 4
  • 4
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Study of the south-eastern Baltic Sea development applying geological modeling methods / Pietrytinės Baltijos jūros raidos analizė taikant geologinio modeliavimo metodus

Šečkus, Jonas 07 July 2009 (has links)
The main subject of the present research is the geological development of the south-eastern Baltic Sea in Holocene (11000 – 0 calendar years before the present) and prediction of its development in the future (0-1000 calendar years after the present). The present is calendar years 2000AD. The working area is estimated between longitude 18ºE - 21º30’E and latitude between 54ºN - 56º30’N including the onshore and offshore of Lithuania. The quantitative and qualitative geological information and the geological interpretation allowed the 4D modeling of the south-eastern Baltic Sea. Detailed comparison of the influence of isostatic and eustatic components has made it possible to distinguish between these two factors and to create the isostatic intensity models. Last investigations of the global sea level rise (IPCC 2001, 2007) and the model of the recent tectonic activity in the region were used for creation of the prognosis scenarios of relief development in the future. The 4D models created in this dissertation are very well understandable for specialists and for wider readership not engaged in scientific research. The results presented in the dissertation can be useful also by archaeologists and biologists. The results of the model show all the drawbacks of geological material collected so far and outline new perspectives for marine geologists, i.e. demonstrate what works should be done in the future to get more precise results. / Pagrindinis tyrimų tikslas buvo atkurti pietrytinės Baltijos jūros raidą holocene (11000 – 0 kalendorinių metų iki dabar) ir atlikti jūros raidos prognozę iki 1000 metų nuo dabar. Tirtasis regionas apima Lietuvos teritoriją (tiek atviroje jūroje, tiek sausumoje), jo koordinatės yra 18ºE - 21º30’E rytų ilgumos ir 54ºN - 56º30‘N šiaurės platumos. Kokybinė ir kiekybinė geologinė informacija bei jos geologinė interpretacija leido sukurti pietrytinės Baltijos jūros raidos 4D modelius. Detalus kiekybinis eustatinių bei izostatinių vandens lygio pokyčių palyginimas leido atskirti šiuos faktorius bei nustatyti izostatinio komponento intensyvumą holoceno metu. Kiekybiškai įvertinus tektoninius judesius ir vandens lygio pokyčius buvo atlikta pietrytinės Baltijos jūros raidos prognozė. Erdviniai 4 D modeliai pateikti šiame darbe yra lengvai suprantami ne tik specialistams, tačiau ir plačiai visuomenei. Disertacijoje pateikti modeliai gali būti naudingi archeologams bei biologams, tuo pačiu geologams parodydami esančių duomenų trūkumus bei nubrėžiantys naujas perspektyvas tyrimams, kurie turėtų būti atlikti norint gauti kiek galima detalesnius rezultatus.
2

Study of the south-eastern Baltic Sea development applying geological modeling methods / Pietrytinės Baltijos jūros raidos analizė taikant geologinio modeliavimo metodus

Šečkus, Jonas 07 July 2009 (has links)
The main subject of the present research is the geological development of the south-eastern Baltic Sea in Holocene (11000 – 0 calendar years before the present) and prediction of its development in the future (0-1000 calendar years after the present). The present is calendar years 2000AD. The working area is estimated between longitude 18ºE - 21º30’E and latitude between 54ºN - 56º30’N including the onshore and offshore of Lithuania. The quantitative and qualitative geological information and the geological interpretation allowed the 4D modeling of the south-eastern Baltic Sea. Detailed comparison of the influence of isostatic and eustatic components has made it possible to distinguish between these two factors and to create the isostatic intensity models. Last investigations of the global sea level rise (IPCC 2001, 2007) and the model of the recent tectonic activity in the region were used for creation of the prognosis scenarios of relief development in the future. The 4D models created in this dissertation are very well understandable for specialists and for wider readership not engaged in scientific research. The results presented in the dissertation can be useful also by archaeologists and biologists. The results of the model show all the drawbacks of geological material collected so far and outline new perspectives for marine geologists, i.e. demonstrate what works should be done in the future to get more precise results. / Pagrindinis tyrimų tikslas buvo atkurti pietrytinės Baltijos jūros raidą holocene (11000 – 0 kalendorinių metų iki dabar) ir atlikti jūros raidos prognozę iki 1000 metų nuo dabar. Tirtasis regionas apima Lietuvos teritoriją (tiek atviroje jūroje, tiek sausumoje), jo koordinatės yra 18ºE - 21º30’E rytų ilgumos ir 54ºN - 56º30‘N šiaurės platumos. Kokybinė ir kiekybinė geologinė informacija bei jos geologinė interpretacija leido sukurti pietrytinės Baltijos jūros raidos 4D modelius. Detalus kiekybinis eustatinių bei izostatinių vandens lygio pokyčių palyginimas leido atskirti šiuos faktorius bei nustatyti izostatinio komponento intensyvumą holoceno metu. Kiekybiškai įvertinus tektoninius judesius ir vandens lygio pokyčius buvo atlikta pietrytinės Baltijos jūros raidos prognozė. Erdviniai 4 D modeliai pateikti šiame darbe yra lengvai suprantami ne tik specialistams, tačiau ir plačiai visuomenei. Disertacijoje pateikti modeliai gali būti naudingi archeologams bei biologams, tuo pačiu geologams parodydami esančių duomenų trūkumus bei nubrėžiantys naujas perspektyvas tyrimams, kurie turėtų būti atlikti norint gauti kiek galima detalesnius rezultatus.
3

Development of the Late Glacial and Holocene forest vegetation in Lithuania, according to LRA (Landscape Reconstruction Algorithm) modelling data / Vėlyvojo ledynmečio ir holoceno miškų augalijos raida Lietuvoje LRA (Kraštovaizdžio atkūrimo algoritmo) modeliavimo duomenimis

Balakauskas, Lauras 01 October 2012 (has links)
Most widely used applications of quantitative past vegetation reconstruction are based on pollen-vegetation relationship functions. To carry out detail vegetation reconstruction using this method, large amount of geographic data pre-processing is necessary. For this reason, large scale vegetation reconstructions are extremely rare. In this study data processing is carried out using automated GIS tools. Application of GIS enabled precise and detail reconstruction of the Late Glacial and Holocene forest vegetation composition, as well as the development of vegetation in Lithuania. New pollen investigations from cores and outcrops, created Lithuanian pollen database, evaluation of pollen-vegetation relationship functions in the environment of Lithuania and reconstruction of main tree species composition in the Late Glacial and Holocene, according to pollen database and selected pollen-vegetation relationship function are presented in this study. The created palaeovegetation maps enbled considerable detalization of knowledge about past vegetation in Lithuania. Consequently, main vegetation migration and distribution patterns were defined. / Plačiausiai naudojami kiekybinio praeities augalijos taksonominės sudėties atkūrimo pagal žiedadukių duomenis metodai remiasi žiedadulkių-augalijos priklausomybės funkcijomis. Norint atlikti detalų augalijos sudėties atkūrimą šiuo metodu, reikalingos itin didelės apimties geografinių duomenų apdorojimo procedūros, todėl stambiu masteliu augalijos sudėtis atkūriama itin retai. Šiame darbe duomenų apdorojimas atliekamas automatizuotomis GIS priemonėmis. GIS panaudojimas leido tiksliai ir detaliai atkurti Lietuvos vėlyvojo ledynmečio ir holoceno miško augalijos taksonominę sudėtį bei augalijos vystymosi raidą. Disertaciniame darbe pristatomi nauji gręžinių ir atodangų nuosėdų žiedadulkių tyrimai, sudaryta Lietuvos žiedadulkių duomenų bazė, atliktas įvairių žiedadulkių-augalijos priklausomybės funkcijų įvertinimas Lietuvos sąlygose, žiedadulkių duomenų bazės pagrindu pagal pasirinktą priklausomybės funkciją atkurta pagrindinių medžių taksonų sudėtis eilei vėlyvojo ledynmečio ir holoceno laikotarpių. Sudarytais praeities augalijos paplitimo žemėlapiais reikšmingai detalizuotos žinios apie praeities augaliją Lietuvoje, nustatyti pagrindiniai augalijos migracijos keliai ir jos paplitimo dėsningumai.
4

Vėlyvojo ledynmečio ir holoceno miškų augalijos raida Lietuvoje LRA (Kraštovaizdžio atkūrimo algoritmo) modeliavimo duomenimis / Development of the Late Glacial and Holocene forest vegetation in Lithuania, according to LRA (Landscape Reconstruction Algorithm) modelling data

Balakauskas, Lauras 01 October 2012 (has links)
Plačiausiai naudojami kiekybinio praeities augalijos taksonominės sudėties atkūrimo pagal žiedadukių duomenis metodai remiasi žiedadulkių-augalijos priklausomybės funkcijomis. Norint atlikti detalų augalijos sudėties atkūrimą šiuo metodu, reikalingos itin didelės apimties geografinių duomenų apdorojimo procedūros, todėl stambiu masteliu augalijos sudėtis atkūriama itin retai. Šiame darbe duomenų apdorojimas atliekamas automatizuotomis GIS priemonėmis. GIS panaudojimas leido tiksliai ir detaliai atkurti Lietuvos vėlyvojo ledynmečio ir holoceno miško augalijos taksonominę sudėtį bei augalijos vystymosi raidą. Disertaciniame darbe pristatomi nauji gręžinių ir atodangų nuosėdų žiedadulkių tyrimai, sudaryta Lietuvos žiedadulkių duomenų bazė, atliktas įvairių žiedadulkių-augalijos priklausomybės funkcijų įvertinimas Lietuvos sąlygose, žiedadulkių duomenų bazės pagrindu pagal pasirinktą priklausomybės funkciją atkurta pagrindinių medžių taksonų sudėtis eilei vėlyvojo ledynmečio ir holoceno laikotarpių. Sudarytais praeities augalijos paplitimo žemėlapiais reikšmingai detalizuotos žinios apie praeities augaliją Lietuvoje, nustatyti pagrindiniai augalijos migracijos keliai ir jos paplitimo dėsningumai. / Most widely used applications of quantitative past vegetation reconstruction are based on pollen-vegetation relationship functions. To carry out detail vegetation reconstruction using this method, large amount of geographic data pre-processing is necessary. For this reason, large scale vegetation reconstructions are extremely rare. In this study data processing is carried out using automated GIS tools. Application of GIS enabled precise and detail reconstruction of the Late Glacial and Holocene forest vegetation composition, as well as the development of vegetation in Lithuania. New pollen investigations from cores and outcrops, created Lithuanian pollen database, evaluation of pollen-vegetation relationship functions in the environment of Lithuania and reconstruction of main tree species composition in the Late Glacial and Holocene, according to pollen database and selected pollen-vegetation relationship function are presented in this study. The created palaeovegetation maps enbled considerable detalization of knowledge about past vegetation in Lithuania. Consequently, main vegetation migration and distribution patterns were defined.

Page generated in 0.0219 seconds