Most widely used applications of quantitative past vegetation reconstruction are based on pollen-vegetation relationship functions. To carry out detail vegetation reconstruction using this method, large amount of geographic data pre-processing is necessary. For this reason, large scale vegetation reconstructions are extremely rare. In this study data processing is carried out using automated GIS tools. Application of GIS enabled precise and detail reconstruction of the Late Glacial and Holocene forest vegetation composition, as well as the development of vegetation in Lithuania. New pollen investigations from cores and outcrops, created Lithuanian pollen database, evaluation of pollen-vegetation relationship functions in the environment of Lithuania and reconstruction of main tree species composition in the Late Glacial and Holocene, according to pollen database and selected pollen-vegetation relationship function are presented in this study. The created palaeovegetation maps enbled considerable detalization of knowledge about past vegetation in Lithuania. Consequently, main vegetation migration and distribution patterns were defined. / Plačiausiai naudojami kiekybinio praeities augalijos taksonominės sudėties atkūrimo pagal žiedadukių duomenis metodai remiasi žiedadulkių-augalijos priklausomybės funkcijomis. Norint atlikti detalų augalijos sudėties atkūrimą šiuo metodu, reikalingos itin didelės apimties geografinių duomenų apdorojimo procedūros, todėl stambiu masteliu augalijos sudėtis atkūriama itin retai. Šiame darbe duomenų apdorojimas atliekamas automatizuotomis GIS priemonėmis. GIS panaudojimas leido tiksliai ir detaliai atkurti Lietuvos vėlyvojo ledynmečio ir holoceno miško augalijos taksonominę sudėtį bei augalijos vystymosi raidą. Disertaciniame darbe pristatomi nauji gręžinių ir atodangų nuosėdų žiedadulkių tyrimai, sudaryta Lietuvos žiedadulkių duomenų bazė, atliktas įvairių žiedadulkių-augalijos priklausomybės funkcijų įvertinimas Lietuvos sąlygose, žiedadulkių duomenų bazės pagrindu pagal pasirinktą priklausomybės funkciją atkurta pagrindinių medžių taksonų sudėtis eilei vėlyvojo ledynmečio ir holoceno laikotarpių. Sudarytais praeities augalijos paplitimo žemėlapiais reikšmingai detalizuotos žinios apie praeities augaliją Lietuvoje, nustatyti pagrindiniai augalijos migracijos keliai ir jos paplitimo dėsningumai.

Plačiausiai naudojami kiekybinio praeities augalijos taksonominės sudėties atkūrimo pagal žiedadukių duomenis metodai remiasi žiedadulkių-augalijos priklausomybės funkcijomis. Norint atlikti detalų augalijos sudėties atkūrimą šiuo metodu, reikalingos itin didelės apimties geografinių duomenų apdorojimo procedūros, todėl stambiu masteliu augalijos sudėtis atkūriama itin retai. Šiame darbe duomenų apdorojimas atliekamas automatizuotomis GIS priemonėmis. GIS panaudojimas leido tiksliai ir detaliai atkurti Lietuvos vėlyvojo ledynmečio ir holoceno miško augalijos taksonominę sudėtį bei augalijos vystymosi raidą. Disertaciniame darbe pristatomi nauji gręžinių ir atodangų nuosėdų žiedadulkių tyrimai, sudaryta Lietuvos žiedadulkių duomenų bazė, atliktas įvairių žiedadulkių-augalijos priklausomybės funkcijų įvertinimas Lietuvos sąlygose, žiedadulkių duomenų bazės pagrindu pagal pasirinktą priklausomybės funkciją atkurta pagrindinių medžių taksonų sudėtis eilei vėlyvojo ledynmečio ir holoceno laikotarpių. Sudarytais praeities augalijos paplitimo žemėlapiais reikšmingai detalizuotos žinios apie praeities augaliją Lietuvoje, nustatyti pagrindiniai augalijos migracijos keliai ir jos paplitimo dėsningumai. / Most widely used applications of quantitative past vegetation reconstruction are based on pollen-vegetation relationship functions. To carry out detail vegetation reconstruction using this method, large amount of geographic data pre-processing is necessary. For this reason, large scale vegetation reconstructions are extremely rare. In this study data processing is carried out using automated GIS tools. Application of GIS enabled precise and detail reconstruction of the Late Glacial and Holocene forest vegetation composition, as well as the development of vegetation in Lithuania. New pollen investigations from cores and outcrops, created Lithuanian pollen database, evaluation of pollen-vegetation relationship functions in the environment of Lithuania and reconstruction of main tree species composition in the Late Glacial and Holocene, according to pollen database and selected pollen-vegetation relationship function are presented in this study. The created palaeovegetation maps enbled considerable detalization of knowledge about past vegetation in Lithuania. Consequently, main vegetation migration and distribution patterns were defined.