Svarstymai apie ekologinio saugumo sampratą bei šio sektoriaus reikšmę valstybių nacionalinių interesų kontekste prasidėjo dar praeito šimtmečio viduryje. Dėl spartaus ekonominio vystymosi kilo daugybė aplinkos saugumo problemų, tiek visame pasaulyje, tiek Baltijos jūros regione. Ekologinio saugumo problemos bei jų sprendimas savo prigimtimi peržengia nacionalinių valstybių sienas. Dėl šios priežasties pradėtos kurti tarptautinės institucijos arba režimai, atsirado poreikis tarptautiniam bendradarbiavimui. Siekiant spręsti aplinkos saugumo klausimus Baltijos jūros regiono valstybės įkūrė Helsinkio Komisiją bei aktyviai dirba šioje srityje. Pagrindinis darbo tikslas yra susipažinti ekologinio saugumo problematika Baltijos jūros regione, įvardijant pagrindinus tikslus bei iššūkius, bei jų įgyvendinimo galimybes ir efektyvumą. Siekiant geriau atskleisti temą darbe yra lyginami Švedijos ir Lietuvos atvejai. Pagrindiniai darbo uždaviniai yra apibrėžti valstybių nacionalinių interesų saugumo sampratą ir plačiau apžvelgti pagrindinius ekologinio arba aplinkos saugumo apibrėžimus ir perspektyvas politikos mokslų teorijoje. Aptarti svarbiausias grėsmes ir iššūkius Baltijos jūros regiono ekologiniam saugumui, atkreipiant dėmesį į pagrindines aplinkos saugumo problemas su kuriomis susiduria Švedija ir Lietuva. Susipažinti su Helsinkio Komisijos vaidmeniu Baltijos jūros regiono ekologinio saugumo srityje. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą bei uždavinius naudojamas aprašomasis... [toliau žr. visą tekstą] / Ecological security problems, such as climate change and severe air and water pollution, have reached global attention over the last couple of decades. Environmental threats are usually caused not only by one state and can have impacts well beyond national borders. Hence, there is an obvious need for cross-national cooperation. The main object of this study is the challenges of ecological security in the Baltic Sea region and the efforts to meet them through cooperation within the Helsinki Commission. The Helsinki Commission is one of the main institutions seeking to ensure marine environment protection in the Baltic Sea through international cooperation between Denmark, Estonia, Finland, Germany, Latvia, Lithuania, Poland, Russia, Sweden and the wider European Union. To better understand the role and possible effects of the Helsinki Commission, a comparison between Sweden and Lithuania is being made. The main focus is on recent developments of ecological security, particularly after the adoption of the Helsinki Commission’s Baltic Sea Action Plan in 2007. The central question of this work is: what are the main ecological security problems and objectives set by the Helsinki Commission and what are the challenges for implementation in Sweden and Lithuania? Descriptive, comparative, and analytical research methods are employed in order to analyze this question. Numerous studies have revealed that pollution, caused by the agricultural sector, marine transportation and other... [to full text]

Magistro darbo problema yra susijusi su situacija, kuomet nedidelė valstybių tarpusavio priklausomybė ir nenoras riboti savo suverenitetą lemia globalių aplinkosauginių režimų neefektyvumą. Tuo tarpu regioninis bendradarbiavimas, sąlygojamas valstybių tarpusavio priklausomybės, leidžia efektyviau spręsti kylančias problemas. Regionai, siejami iniciatyvų įveikti specifines ekologines grėsmes, gali būti ypatingai suinteresuoti bendradarbiauti ir kurti ekologinio saugumo kompleksus. Todėl bendradarbiavimas ekologinėje srityje gali skatinti tolesnę regiono integraciją. Tyrimo objektu darbe laikomas dėl ekologinių grėsmių vykstantis regioninis bendradarbiavimas bei institucionalizuotos jo formos. Darbe keliamas klausimas, kokiomis sąlygomis ekologinės grėsmės skatina regioninį bendradarbiavimą? Taip pat keliamas šalutinis klausimas, kokie faktoriai riboja ekologinio bendradarbiavimo procesus? Tiesioginio ryšio tarp ekologinių grėsmių ir regioninio bendradarbiavimo nėra užfiksuota, o tai leidžia teigti, jog ekologinės grėsmės gali skatinti regioninį bendradarbiavimą tik egzistuojant tam tikroms sąlygoms, kurių identifikavimas ir analizė yra pagrindinis darbo tikslas. Darbe keliama prielaida, kad ekologinės grėsmės skatina regioninį bendradarbiavimą, egzistuojant trims būtinoms sąlygoms: - ekologinės grėsmės regiono valstybių yra suvokiamos kaip gyvybinės; - bendradarbiavimas ekologinėje srityje sukuria potencialą regiono ekonominei plėtrai; - regionas patiria išorės jėgų įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / Relatively weak interdependence of the states and unwillingness to limit one’s sovereignty determines inefficiency of global environmental regimes. This fact forms the main problem of the MA thesis. The MA thesis is based on the presumption that regional cooperation which is determined by the interdependence of the states allows to resolve current issues easier. Certain regions which have intentions to cope with common environmental threats may be especially interested in cooperation and establishment of environmental security complexes. Therefore, cooperation may encourage the further integration. The key question of the MA thesis is when and in what circumstances the environmental threats encourage regional integration? The additional question is what factors restrict the processes of regional cooperation on the basis of the environmental threats? The analytical parts encompass the analysis of cases of Nile and Mekong regions. The object of the research is the regional cooperation and its institutionalized forms, as a consequence of the environmental threats. The aim of the analytical parts of the thesis is to examine whether the environmental threats encourage the regional cooperation on three main conditions: - the environmental threats are regarded as existential issues by the states of the certain region; - cooperation in the environmental field creates an opportunity for the economic development of states; - the regions are influenced by the external actors, which... [to full text]