Intensyvus aplinkos teršimas bei gamtos išteklių naudojimas sukėlęs ekologinės krizės grėsmę pasaulyje lėmė, jog aplinkos apsauga tapo svarbia kiekvienos valstybės politikos dalimi. Kiekviena šalis privalo imtis tam tikrų priemonių, kad užtikrintų tinkamą žmogaus ir gamtos sąveiką. Lietuvos Respublikoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, viena iš tokių priemonių yra aplinkos apsaugos institucijų išduodami leidimai. Šiame darbe aptartas tokių leidimų pobūdis, jų išdavimo tvarka, funkcionavimo ypatumai, bei efektyvumas. Remiantis teisės aktais reglamentuojančiais aplinkosauginę kontrolę Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėta aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų funkcionavimo tvarka. Siekiant išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų praktinius apsektus buvo remtasi statistiniais aplinkos apsaugos institucijų veiklos duomenimis. Šių duomenų pagalba buvo išanalizuotos leidimų skaičiaus kitimo tendencijos, vykdomų patikrinimų veiksmingumo bei su ekonominiu sistemos efektyvumu susiję aspektai. Be to, siekiant įvertinti aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų sistemos efektyvumą buvo atlikta anketinė ekspertų apklausa, kurioje dalyvavo specialistai dirbantys aplinkos apsaugos institucijose, išduodančiose aplinkosauginius leidimus bei vykdančiose kontrolę dėl leidimuose nustatytų sąlygų laikymosi. Jie pareiškė savo nuomonę apie dabar šalyje veikiančią leidimų sistemą bei pasiūlymus kaip būtų galima išvengti tam tikrų... [toliau žr. visą tekstą] / Intensive environmental pollution and consumption of natural resources caused the danger of ecological crisis, which was an important reason why environmental protection became an essential part in politics of each country. Every nation must take certain measures to ensure appropriate interaction between humans and environment. In Republic of Lithuania, as in many other countries, one of these measures is the permits issued by environmental institutions. In this paper it is discussed the nature, the order of issuing, features of functioning and efficiency of such permits. The analysis of an order of permits issued by environmental institutions was made on basis of Lithuanian environmental control legislation. The practical aspects of environmental permitting system were analyzed on basis of statistical performance data of environmental institutions. By invoking this data the analysis of trends in the number of permits, effectiveness of the inspection and economical aspects was made. Furthermore, the expert survey was made to assess the efficiency of environmental permitting system. The participants of this survey were the specialists who are working in the environmental institutions which are issuing the permits as well as performing the control. They expressed their views on the permitting system which is now applied in our country. As well they made suggestions about what could be done to avoid some certain problems concerning environmental permitting.

Santrauka 1990 m. balandžio 5 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų įsteigimo“ buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas, pirma institucija, kuri vykdė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę po Nepriklausomybės atkūrimo. Šiandien aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – regionų aplinkos apsaugos departamentai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę padeda vykdyti visuomeniniais pagrindais veikiantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkai – neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Pagrindinis įstatymas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu Departamentai vykdo žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, miško, kraštovaizdžio, augalijos, gyvūnijos bei kitų gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę, tikrina, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, vykdo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teisingai apskaičiuoja mokesčius už gamtos išteklių naudojimą. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės teisinę bazę nuolat tobulinama. Paskutinis... [toliau žr. visą tekstą] / Summary On April 5, 1990 by the law „Trough organs of state accountable to the Supreme Council of the Republic of Lithuania establishment“ was founded environmental protection department of the Republic of Lithuania, the first institution which performed environment protection state control after re-establishment of state independence. Today environment protection state control in the Republic of Lithuania perfom regional subjects of state administration – environmental protection departments of the regions, which subordinate to Ministry of Environment. Nonregular environment protection inspectors acting on public base as assistants of environment protection state control officials, help to perform environment protection state control for officials of environment protection state control. The main law which follow environment protection state control officials is the law of environment protection state control. According this law, departments perform the use, renew and protection state control of land, entrails of the earth, surface and underground water, environmental air, forests, landscape, flora, fauna and other natural reserves, verify whether natural and legal persons, enterprises without legal person rights perfom environment protection and use natural reserves according rule requirements, calculate taxes for the use of natural reserves correctly. Law base of environment protection state control is costantly improving. The last most important event of this field is... [to full text]

Because of the public and environmental interaction's ascensional problems it encouraged to develop environment policy and evolve different shapes since the year dot up till today. Obviously, the policy's development is not the finite process. The main subjects are introducing at work by encouraging to implement environment policy in Lithuania. The Law environmental formulation is the most analysing in Lithuania. Environment policy development is under review since restoring Lithuania's Independence since 1918-1940. Also since 1940 when Lithuania became Soviet Union. Since 1990 after Lithuania restored political Independence there were analysing environmental policy development. Especially juristics and institutional changes in environmental of policy. The policy development was more under consideration after Lithuania joined with most of the international deed of liberty requirements realization and by integrating to the European Union. There is a special department for financial implement in environment policy for implementation of discussion. Especially developing European Union's financial source of consequence. In pursuance to anticipate the environment policy tendencies and perspectives of development there are European Union’s directives’ (for which were negotiated requirements periods for realization) analysis in details, Long-Term Development Strategy of the State and National Strategy for Sustainable Development for the reaching the goals. Environment policy's... [to full text]

Magistro baigiamojo darbas, nagrinėjanti ekologinės teisės įgyvendinimo Lietuvoje socialinį veiksmingumą, yra aktuali, nes ekologinės teisės nuostatos, nors ir pakankamai išsamiai bei kryptingai reglamentuojančios aplinkos apsaugos teisę, dažnai esti mažai veiksmingos. Ekologinės teisės veiksmingumą analizuojant per Nord Stream dujotiekio projekto įgyvendinimo ekologinius aspektus, atskleidžiama daugiausia aplinkos apsaugos reglamentavimo krypčių ir principų. Taip pat pabrėžtina, kad Nord Stream dujotiekio tiesimo problema šiandien yra viena svarbiausių Baltijos jūros regiono valstybių ne tik ekologinių, bet ir politinių, socialinių, ekonominių problemų. Darbo objektas: išanalizuoti ir įvertinti ekologinės teisės normų socialinį veiksmingumą. Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti ekologinės teisės įgyvendinimo Lietuvoje, kaip tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės subjekto, socialinį veiksmingumą. Siekiant išsikelto tikslo, pagrindiniai uždaviniai: įvertinti tarptautinės aplinkos apsaugos politikos veiksmingumą sprendžiant pasaulines aplinkosaugos problemas, išanalizuoti Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos teisės aktų kryptis ir veiksmingumą, įvertinti Nord Stream projekto suderinamumą su tarptautinėmis, Europos Sąjungos, taigi ir Lietuvos aplinkos apsaugos teisės normomis, išanalizuoti Lietuvos veiksmus Nord Stream dujotiekio projekto planavimo procese bei užtikrinant aplinkos apsaugos nuostatų įgyvendinimą. Darbas susideda iš šešių dalių ir iš esmės atitinka... [toliau žr. visą tekstą] / Master Work, analysing social efficiency of implementing environmental law in Lithuania, is relevant in understanding why environmental laws, though comprehensive and strict, often seem to fail proving their social efficiency. Analysing Nord stream pipeline project, one can reveal any amount of basic environmental principles and guidelines. Also to be emphasized, that Nord Stream project nowadays is one of the most controversial environmental, as well as political, social, economical issue in the Baltic Sea region. The object of the research is to analyse and assess the efficiency of environmental laws. The aim of the research is to analyse and assess the social efficiency of implementing ecological law in Lithuania, as subject of international and EU law. Main tasks in achieving the mentioned aim: to assess the efficiency of international environmental policy solving environmental problems worldwide; to analyse main streams and efficiency of EU and Lithuanian environmental laws; to assess the project of Nord Stream in the context of international and EU, including Lithuanian laws; also to analyse the actions of Lithuania in the process of Nord Stream project planning and ensuring the embodyment of environmental laws. The hypothesis is posed, that international, EU and Lithuanian environmental laws seem not to be effective according to the fact, that states usually follow the criterias of economical and political benefits rather than provisions of environmental law. In this... [to full text]

Darbe nagrinėjama Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos politika, jos vystymosi raida nuo pirmosios ES aplinkos programos priėmimo iki darnaus vystymosi principų įgyvendinimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos politikos formavimui, panaudojant įvairių ES fondų, programų, kitų finansinių instrumentų paramą galutiniams aplinkos apsaugos tikslams pasiekti. Lietuvos aplinkos apsaugos politikos vystymui nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio didelė įtaką turėjo vykdoma ES aplinkos apsaugos politika. Lietuva, derėdamasi dėl narystės ES, prisiėmė įsipareigojimus suderinti savo teisyną su ES aplinkos apsaugos teisine baze. ES teisės normų perkėlimas pareikalavo papildomų asignavimų į daugumą aplinkos apsaugos sričių: vandens, oro apsaugos, atliekų tvarkymo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo ir kt. Priešderybiniu ir derybų laikotarpiu Lietuva sėkmingai pasinaudojo ES finansine PHARE, SAPARD ir ISPA fondų parama aplinkos apsaugos politikos vystymui. Tapus ES nare, atsirado galimybės aplinkos apsaugos politiką įgyvendinti naudojant Struktūrinių, Sanglaudos fondų ir LIFE programos, skirtos išimtinai gamtos apsaugai, finansine parama. / The work deals with the environmental policy of the European Union and Lithuania, its development from the adoption of the first EU environmental programme to the application of the principles of sustainable development. The major focus is on the formation of the environmental policy using the support of various EU funds, programmes and other financial instruments to achieve the final environmental objectives. The development of the environmental policy in Lithuania has been largely influenced by the EU environmental policy being implemented since the last decade. In its negotiations over the EU membership, Lithuania undertook to harmonize its acquis with the EU environmental protection framework legislation. The transposition demanded additional appropriations to the majority of the environmental areas: protection of water and air, waste management, preservation of biological diversity and landscape, etc. Pre-negotiation and negotiation period saw the successful use of the PHARE, SAPARD and ISPA financial support by Lithuania for the development of the environmental policy. The EU membership offered the possibilities to enlarge the environmental policy using the financial support of the Structural and Cohesion Funds and LIFE programme designed exceptionally for the protection of nature. The work analyses the particularities of EU supporting and uptake and explains, through the expert contribution, the principle problems and impediments predetermining a rather unfavourable... [to full text]

Aplinkos apsauga - tai teisinių, technologinių, techninių, biologinių ir kitų priemonių sistema, padedanti derinti gamtos išteklių naudojimą su aplinkos išsaugojimu. Magistro baigiamajame darbe analizuojamas aplinkos apsaugos politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje, ES nuostatų derinimas su Lietuvos aplinkos apsauga, nagrinėjama aplinkos apsaugos teisinė sistema ir įstaigos, kurios įgyvendina ir modeliuoja aplinkosaugos politiką. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti aplinkos apsaugos formavimo galimybes; 2. išanalizuoti aplinkos apsaugos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, jų funkcijas; 3. apžvelgti aplinkosaugos finansavimo principus; 4. apžvelgti ES įtaką Lietuvos aplinkos apsaugos politikai; 5. ištirti visuomenės požiūrį į aplinkosaugą. Darbo struktūrą sudaro keturios dalys: pirmoje - apibūdinama aplinkos vadyba ir politika, apžvelgiama aplinkos apsaugos raida Lietuvoje, aplinkosaugos finansavimo principai; antroje - išanalizuotas aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, apžvelgti teisės aktai, veiksmų programos, politikos principai, nuostatos bei kiti aplinkos apsaugą reglamentuojantys dokumentai, bei įgyvendinančios institucijos; trečioje – apžvelgiamas aplinkos apsaugos politikos vertinimas; ketvirtoje - atliktas tyrimas, kuriame išanalizuotas žmonių požiūris į aplinkos apsaugą, pateikiamos pagrindinės charakteristikos, imtis ir rezultatai. Remtasi moksline literatūra, publikuojamais straipsniais, dokumentais... [toliau žr. visą tekstą] / Environment protection is a system of legal, technological, technical, biological, and other means and it helps to combine the use of natural recources with the environment protection. The M.A. paper is focused on the formation and implementation of the environment protection politics in Lithuania, the adjust of the European Union regulation with the Lithuanian environment protection. Also environment protection system and institutions, which implement and regulate the environment protection policy, are analused in the paper. The goals of the paper : 1. To view the possibilities of environment protection; 2. to analyse the institutions which form and implement the environment protection policy and to view their functions; 3. to view sponsorship principles of the environment protection; 4. to view the influence of the European Union upon Lithuanian environment protection policy; 5. to analise the attitude of the society towards the environment protection. The structure of the paper consists of four parts: in the first part the environment management and policy are defined, the development of environment protection in Lithuania and the sponsorship principles of the environment protection are viewed; in the second part of the paper the implementation of the environment protection in the European Uninon and Lithuania is analysed, some law acts, programmes of action, the principles and regulation of policy, and other documents and institutions which regulate the environment... [to full text]

This master thesis researches, compares, analyses and critically evaluates compliance and enforcement mechanisms in UNECE environmental agreements in order to facilitate creation of the compliance mechanism under Water Convention. Absence of compliance mechanism starts impeding fluent functioning of Water Convention and has to be urgently established. Necessity for the compliance mechanism arises from the set of important factors: need to ensure full implementation and compliance with the Water Convention – an agreement of exceptional value and significance to our society because if governs fresh water resources; the problems of implementation and compliance arising under Convention and absence of an institute/third party able to search for solutions and give adequate and prompt responses. To begin with, up to date Water Convention is the only one functioning fresh water agreement of this kind in the world and full compliance with its requirements is the highest priority. It establishes a framework for cooperation and action in the field of trans-boundary fresh water resource management affecting area of more than 150 major rivers and 50 large lakes and their populations and has a potential to become global. Recently Parties to the Convention acknowledged the fact that they are facing certain problems related to implementation and compliance of the Convention: problems of implementation and their settlement; prevention or management of existing or potential differences in... [to full text] / Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti, palyginti ir kritiškai įvertinti Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komisijos aplinkos apsaugos sutarčių įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmai, siekiant palengvinti tokio mechanizmo kūrimą Vandens konvencijai. Sutarties įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmo nebuvimas pradeda trukdyti efektyviam konvencijos funkcionavimui ir turi būti skubiai įdiegtas. Toks mechanizmas reikalingas dėl šių pagrindinių priežasčių: būtinybės užtikrinti visišką Vandens konvencijos (kuri yra ypatingai svarbi gamtai ir visuomenei, nes reguliuoja vandens resursus) reikalavimų įgyvendinimą, vykdymą ir laikymąsi, daugėjančių problemų, kylančių dėl konvencijos įgyvendinimo ir laikymosi, bei nebuvimo jokio instituto, galinčio adekvačiai ir greitai reaguoti bei pateikti tinkamą atsaką ir efektyvų sprendimą. Vandens konvencija yra vienintelis pasaulyje funkcionuojantis tokio pobūdžio susitarimas ir dėl to visiškas jos reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas yra aukščiausias prioritetas. Konvencija reguliuoja tarptautinių vandens resursų apsaugą bei naudojimą, šalių veiklą ir bendradarbiavimą teritorijoje, apimančioje daugiau kaip 150 didžiausių upių bei 50 didelių ežerų. Ji stipriai veikia šių teritorijų gyventojus bei ateityje gali tapti pasauline konvencija. Konvencijos šalys pripažino faktą, jog pastaruoju metu jos susiduria su šiomis problemomis, susijusiomis su įgyvendinimu bei laikymusi: konvencijos įgyvendinimo problemos bei jų sprendimas, konfliktai dėl... [toliau žr. visą tekstą]

Aplinkosauga – viena iš aktualiausių pastarųjų metų temų. Darbe analizuojamas aplinkos apsaugos politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje, ES nuostatų derinimas su Lietuvos aplinkos apsauga, nagrinėjama aplinkos apsaugos teisinė sistema ir įstaigos, kurios įgyvendina ir modeliuoja aplinkosaugos politiką, visuomenės svarba sprendimų priėmime ir politikos įgyvendinime. Kadangi Lietuvoje visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo tradicijos yra menkos, svarbu išsiaiskinti visuomenės požiūrį į aplinkosauginius klausimus. Darbo tikslas – įvertinti gyventojų informuotumą aplinkos apsaugos klausimais, bei ištirti jų nuostatas aplinkos politikos formavimo, įgyvendinimo ir visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmimo klausimais. Atlikta anketinė apklausa, skirta išsiaiškinti visuomenės informavimą ir įvertinti žinias apie aplinkos apsaugos valdymo politiką, parodė, kad daugiausiai informacijos apie aplinkos apsaugą gaunama iš interneto (45 %), iš televizijos ir radijo (23 %), periodinės spaudos (14 %). Kad visuomenei informacijos apie aplinkos apsaugą nepakanka mano net 64 % apklaustieji. Respondentai svarbiausia aplinkosaugos problema įvardijo – atliekų rūšiavimą (43 %), didžioji dalis apklaustųjų (71 %), vienu iš efektyviausiu aplinkos apsaugos problemų sprendimų būdų įvardijo mokesčių ir baudų didinimą aplinkos teršėjams. Didžioji dalis gyventojų (32 %), kaip svarbiausią politikos įgyvendinimo trukdį įvardijo – visuomenės abejingumą, 41 % atsakiusiųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Environmental protection - one of the most pressing topics in recent years. The paper analyzes the environmental policy-making and implementation in Lithuania, with regard to EU environemntal policy; environmental legal framework and institutions as well the main actors in environemtnal policy implementation. Attention to the public participation in environmental policy decision-making and implementation is paid. Public awareness problem and pasiveness is persistent in Lithuania, therefore public attitudes towards environmental policy formulation and implementation are of importance. The aim of the work - to assess residents' awareness of environmental issues, and to investigate their attitudes towards environmental policy making, implementation and public participation in decision-making. Conducted a survey reveal, that most of the environmental information is obtained from the Internet (45%), from television and radio (23%), periodicals (14%). 64% respondents state that information to the public about the environment is not suficient. As the most important environmental problem respondents identified – waste sorting (43%). The majority of respondents (71%) think, that one of the most efficient solution to environment problems is to increase fees and fines for polluters. The majority of the population interviewed (32%) as a key obstacle to implementation of the environmnetal policy named the indifference of society, 41% of respondents say that the environmental... [to full text]

This master’s final paper contains a research for problematical aspects of Environmental management system in action in a construction company. The conceptual part introduces the Environmental management system (EMAS) on the whole, EMAS principals, main requirements, conceptual model and environmental policy. The analytic part contains an “Environmental Manual” and also discusses the Environmental management system in action while presenting the ISO 14000 in personnel’s estimation. The conclusions and recommendations are presented at the end of the present paper. Various scientific literature, standards, company’s documentation and data recourses have been used while writing this work.

Visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Žmonės vis labiau supranta, jog visa socialinė gerovė bei progresas priklauso nuo aplinkos būklės. Lietuva taip pat eina subalansuotos plėtros keliu: aplinkosauginių normų pagrindai įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje, detalizuojami Lietuvos įstatymuose. Kadangi Lietuvoje pagrindinis politinės arenos dalyvis yra politinės partijos, tai labai svarbu žinoti kokią aplinkosauginę politiką jos siūlo. Partijos rinkiminėse programose deklaruoja savo politiką, kurioje išdėsto siekius, tikslus ir kaip jie bus realizuojami. Šiose programose partijos turi galimybę išdėstyti savo poziciją aplinkos apsaugos srityje. Trečiame skyriuje nagrinėjamos 2008 metų rinkimuose į Seimą patekusių partijų programos, bei jų įtaka formuojant penkioliktąją Vyriausybės veiklos programą. Pateiktose rinkiminėse programose partijų siūloma aplinkos apsaugos politika yra labai skirtinga. Partijos patekusios į Seimą turi galimybę įgyvendinti siūlomą politiką, kadangi konstitucinė prigimtis lemia jai ypatingą vaidmenį valstybės valdžios institucijų sistemoje. Seimo pagrindinė funkcija yra įstatymų leidyba, o Seimo nariai turi jiems suteiktą įstatymų iniciatyvos teisę. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti politinių partijų rinkiminėse programose siūlomą aplinkosauginę politiką, kiek iškelti aplinkosaugos tikslai atitinka Lietuvoje aktualias problemas ir kiek dėmesio skiriama globalioms aplinkos problemoms. Išanalizavus politinių partijų pozicijas... [toliau žr. visą tekstą] / Every new day people try to pay more attention on environment issues. They understand that welfare of the people and related progress depends on environmental conditions. This concerns Lithuania as well. The fundamentals of environment control norms are consolidated in the constitution of the republic of Lithuania and elaborated in laws of Lithuania. For the reason that the key point in this area refers to Lithuanian political parties, it is important to know, which environmental politics they do offer. In election programs, particular parties declare their politics, where members present different objectives and purposes, and steps of realizations. Within these programs, political parties have opportunities to provide member positions in the area of environmental protection. In Chapter 3, the party programs, which were elected in 2008, are analyzed along with their impact forming the fifteenth government activity program. The proposed environmental protection policy of all presented parties is very different. According to the constitution of the republic of Lithuania, elected to the Seimas political parties have an opportunity to implement their own proposed policy. The major role of the Seimas is law making. The Seimas members have appropriate rights to initiate a certain law, respectively. The main objective of the project is to analyze proposed environmental protection policies of all presented parties within election programs, investigate whether given environmental... [to full text]