Magistro baigiamajame darbe analizuojamos nevyriausybinės organizacijos aplinkosaugos srityje ir jų indėlis aplinkos apsaugos politikos kūrime ir įgyvendinime. Darbo tikslas - atskleisti Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmenį aplinkos apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo procese. Analizuojant mokslinę literatūrą šia tema pateikta teorinė darbo dalis, kurioje analizuojami pagrindiniai su aplinkosauginių NVO veikla susiję aspektai bei aplinkos apsaugos politikos sistema Lietuvoje. Pirmojoje darbo dalyje pateikiama išsami teisės aktų, reglamentuojančių NVO veiklą, analizė, aprašoma nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų sistema, analizuojamos pagrindinės veiklos formos bei problemos, su kuriomis susiduria organizacijos. Antrajame skyriuje aprašoma aplinkos apsaugos politikos sistemos ypatumai Lietuvoje. Čia analizuojami aplinkosauginių NVO ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo klausimai bei pateikiama užsienio valstybių patirtis. Atlikto Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmens aplinkos apsaugos politikoje tyrimo analizė pateikiama trečiojoje darbo dalyje. Šį tyrimą sudaro trys dalys: Aplinkosauginių NVO teikiamos informacijos internetiniuose tinklapiuose analizė, Aplinkosauginių NVO pozicija aplinkos apsaugos politikos klausimais, ir Valstybinių institucijų požiūris į aplinkosauginių NVO vaidmenį aplinkos apsaugos politikoje. Pirmoji dalis atskleidžia aplinkosauginių NVO vykdomas veiklas, jų pagrindinius... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis analyses and highlights the non governmental organizations in the range of environmental protection and their input into the environmental policy-making and implementation. The aim of this paper is to reveal Lithuania‘s non-governmental environmental organizations‘ part in the process of forming and implementing politics of environment protection. The theoretical part of this paper consists in a synthesis of scientific literature on this topic, which analyses the key to the environmental activities of non-governmental organization and related aspects of environmental policy in Lithuania. In the first part of work it is given comprehensive analysis of the right, regulating NGOs actions, also described non-governmental environment protection scheme, analysed the main forms and problems of the actions, which organisation faces. In the second part it is given the singularities of the politics of environment protection in Lithuania. Here are analysed the topics of collaboration of environment protection NGOs and governmental institutions and also presented experience of foreign countries. The analysis of The non-governmental environmental organizations‘ part in environmental policy in Lithuania research is given in the third part of this paper. It is made out of three sections: The analysis of environmental NGOs given on the internet webpages, The environmental NGOs attitude towards environmental policy, and The governmental institutions‘ attitude towards... [to full text]

Kiekvienais metais Europoje surenkama daugiau kaip 306 milijonai komunalinių atliekų, vidutiniškai 415 kg/gyventojui. Pasirenkant optimalią atliekų tvarkymo sistemą, būtina ne tik atsižvelgti į teisės aktų reikalavimus, bet ir įvertinti daugelį rodiklių: komunalinių atliekų kiekį ir jo svyravimo tendencijas, sezoniškai kintančius mišrių komunalinių atliekų sudėtį ir šilumingumą, atliekų tvarkymo technologijų taikymo galimybes. Darbo tikslas – įvertinti komunalinių atliekų susidarymo mieste sezoninio kitimo dėsningumus ir šio kitimo įtaką atliekų tvarkymo sistemos energetiniams ir aplinkosauginiams rodikliams. Duomenų apie komunalinių atliekų surinkimą Kauno mieste pagrindu sukurtas komunalinių atliekų susidarymo prognozavimo metodas, tiksliausiai prognozuojantis sezoninio kitimo dėsningumus. Įvertinus atliekų susidarymo sezoniškumą ir atliekų tvarkymo įrenginių technologinius parametrus atlikta energetinė ir aplinkosauginė komunalinių atliekų tvarkymo sistemos analizė, parengtos rekomendacijos atliekų tvarkymo sistemos planavimui. Nustatyta, kad prognozuojant miestų, turinčių ilgalaikius patikimus komunalinių atliekų susidarymo duomenis, komunalinių atliekų susidarymo kitimus ir siekiant adekvačiai įvertinti tiek metinį, tiek sezoninį surinkimo kitimą, regresinio ir laiko eilučių prognozavimo metodų derinys yra tinkamas. Projektuojant miestų komunalinių atliekų tvarkymo sistemas būtina įvertinti sezoninių veiksnių įtaką komunalinių atliekų susidarymo ir sudėties kitimui. / With the improving economical situation and growing population standard of living comes the increase of the waste amount in many European cities. This tendency is particularly clearly reflected by growing municipal waste generation rate. In 1993, the 5th European Community Environment Action Programme, where the targets and principles are set, a target of stabilising municipal waste generation at the 1985 level of 300 kg/capita/annum by 2000 was set. However, the attempt to meet this target was unsuccessful. Almost all countries exceeded the established rate by 75-100%. The 6th Community Environment Action Programme discarded utopian objective to reduce waste generation rates. This was not defined in quantitative manner anymore. The initial and essential step in the waste management system planning is waste collection (in this work equivalent to waste generation) prognosis. However, constantly changing situation in the waste management sector strongly impacts waste generation rates (which are usually equating to collection rates) and this makes the forecasting more difficult. Although municipal waste forecasts need isn‘t dealt with legislation, but the knowledge of future waste amounts is essential for the adoption of important strategic goals, for making policy decisions and for determining the waste management tasks on the level of European Union and Republic of Lithuania. The waste management strategy presented in the Lithuanian National Strategic Waste Management Plan... [to full text]

Žalieji pirkimai – tai tokie pirkimai, kurie integruoja aplinkosauginius reikalavimus į viešojo pirkimo sąlygas, siekdami sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Žalieji pirkimai yra nauja sfera viešojo administravimo studijose. Nors koncepcija teoriškai yra pagrįsta ir analizuota, tačiau praktiniai jos įgyvendinimo aspektai literatūroje nėra plačiai analizuoti, kadangi Lietuvoje žaliųjų pirkimų tiesioginis reglamentavimas pradėtas 2007 m. antroje pusėje. Darbo tikslas yra išanalizuoti žaliųjų pirkimų politikos įgyvendinimą teisinio reglamentavimo, instituciniu, finansiniu aspektu, išskiriant įgyvendinimą įtvirtinančius instrumentus. Darbas sudarytas iš penkių dalių, kurios pagal analizės objektą suskirstytos į smulkesnius skyrelius. Pirmajame skyriuje aptariamas viešosios politikos ciklas, kurio vienas iš etapų yra įgyvendinimas, aprašomi galimi įgyvendinimo mechanizmai ir instrumentai, kuriais remiasi žaliųjų pirkimų politikos įgyvendinimas. Antrajame skyriuje analizuojama ES reguliacinė politika, kurią pasitelkiama įgyvendinant žaliuosius pirkimus, bei Komisijos vaidmuo įgyvendinimo etape; teisinė bazė – ES direktyvos, jų perkėlimas į LR įstatymus, svarbiausios ES ir Lietuvos strategijos, programos, skirtos žaliųjų pirkimų įgyvendinimui. Trečiajame skyriuje nagrinėjamos Lietuvos institucijos, dalyvaujančios įgyvendinimo procese ir nevyriausybinių organizacijų veikla. Kadangi žaliųjų pirkimų įgyvendinimas yra lėšų reikalaujanti sritis, apžvelgiami įgyvendinimo finansiniai... [toliau žr. visą tekstą] / Green procurement is a way of public procurement, which integrates environmental considerations in public procurement process, seeking to reduce negative influence on environment. The relevancy of this paper is determined by novelty of green procurement policy in public administration studies. Even the concept is theoretically grounded but practical aspects of implementation are not strongly analysed, because reglamentation in Lithuania was started in second part of 2007. The subject of this paper focuses on analysis of green procurement policy reglamentation, institutional, financial aspects, and exclusion instruments of implementation. The paper is composed of the five main parts which are divided into smaller sections depending on the analyzing subject. The system of public policy cycle, which includes implementation stage and instruments of implementation, which are used in green procurement policy are analysed in the first part. EU regulation policy and Commission role in implementation of green procurements are analysed in the second part. This part of paper reveals policy reglamentation in EU directives and transfer of it to Lithuanian legislation. The most important are EU and Lithuanians strategies, programs, which implement green procurements. Lithuanian institutions and NGO are analysed in the third part of paper. This part focuses on financial instruments, because green procuremement is financal resources required policy... [to full text]

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus ir Kauno regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos kontrolės ir kokybės valdymo efektyvumo palyginimas: atmosferos oro taršos, vandenų kokybės ir atliekų tvarkymo sektoriuose Šio darbo tikslas buvo palyginti Vilniaus ir Kauno regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklą, įtakojant aplinkos kokybę, aplinkos oro taršos, vandenų kokybės bei atliekų tvarkymo srityse. Pats darbas yra padalintas į dvi pagrindines dalis. Pirmojoje dalyje pateikiama Vilniaus ir Kauno regionų bendra apžvalga, aplinkos apsaugos sampratos ir sąvokos aiškinimas bei gilinamasi į regionų aplinkos apsaugos departamentų misiją, uždavinius, struktūrą, teisinį veiklos reglamentavimą. Antroje dalyje atliekama pagrindinių aplinkos būklę nusakančių rodiklių aplinkos oro taršos, vandenų kokybės bei atliekų tvarkymo srityse analizė už 2006-2008 metų laikotarpį. Atliekų tvarkymo srityje analizuojami duomenys už 2005-2006 metus. Analizės metu gautos rodiklių reikšmės aiškinamos, gilinamasi į Vilniaus ir Kauno regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklos ypatumus, galėjusius nulemti analizuojamų rodiklių pokyčius. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos regionų aplinkos apsaugos departamentams ateičiai. Darbo išvados iš dalies paneigia darbo pradžioje iškeltą hipotezę, kuri teigia, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžių regionų aplinkos apsaugos departamentų, konkrečiai Vilniaus ir Kauno regionų aplinkos apsaugos... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this study was to compare the activity of Vilnius and Kaunas regional environmental protection departments, which affects further environmental quality sectors, namely the environmetal air pollution, water quality and waste management sectors. The study is divided into two main parts. The first part contains a general Vilnius and Kaunas regional survey, environmental protection concept and its interpretation/meaning, also a mission, objectives, structure, legal (business) regulations review of the of the regional environmental protection departments. The second part of the study contains analysis of the main environmental state indicators for the period of the year 2006-2008 in the environmental air pollution, water quality and waste management sectors. Data from the waste management sector is analysed for the period of the year 2005-2006. The meanings of the indicators are explained, regional environmental protection departments' of Vilnius and Kaunas operational characteristics, which could have affected the meanings of the analysed indicators, are explored. The end of the study is comprised of the conclusions and recommendations for the future work of regional environmental protection departments. The conclusions of the study partly disprove the initial hypothesis, which states that the quality control effectiveness of the regional Environmental Protection departaments of Vilnius and Kaunas under the Lithuanian Ministry of Environmental Protection is... [to full text]

Tūkstantmečio vystymosi tikslai tai viso pasaulio valstybių indėlis, sprendžiant visuotines problemas ir užtikrinant kiekvienos šalies gyventojų gyvenimo sąlygas atsižvelgiant į aplinkos tausojimą bei darnaus vystymosi užtikrinimą. Šio darbo tikslas ir yra išanalizuoti bei įvertinti aplinkosauginių Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą Lietuvoje 1990-2008 metų laikotarpius. Siekiant įvertinti gyventojų nuostatas bei požiūrį Tūkstantmečio vystymosi tikslų atžvilgiu, buvo atliekama gyventojų apklausa, sudaryto klausimyno pagalba. Kiekvienos valstybės padėtį, įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus nusako numatytų rodiklių įgyvendinimo lygis. Lietuvoje, siekiant užtikrinti darnią aplinkos apsaugą yra stebimi šie rodikliai: miškingos ir saugomų teritorijų dalis, biologinės įvairovės ir rūšių, kurioms gresia išnykimas išsaugojimas, anglies dioksido dujų ir ozono pirmtakų emisija bei bendras vandens išteklių suvartojimas šalyje. Atskaitos taškas, nuo kada stebimas rodiklių kitimas yra 1990 metai, o numatyti tikslai turi būti pasiekti, pagal Tūkstantmečio deklaraciją, iki 2015 metų. Vykdant gyventojų apklausą buvo nustatyta, jog didžioji dauguma, 74 % apklaustųjų, nėra girdėję apie Tūkstantmečio vystymosi tikslus. 26 % respondentų, kurie žino, apie šiuos pasaulinius tikslus yra įgiję universitetinį išsilavinimą (67 %). Atliekant rangavimą, gyventojų nuomone svarbiausi Tūkstantmečio vystymosi tikslai yra skurdo ir bado panaikinimas pasaulyje, vaikų mirtingumo mažinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Millennium development goals – all world countries input in solving universal problems and assuring living conditions for every country‘s citizens, also considering environment and sustainable development aspects. The aim of this work is to analyse and evaluate the implementation of environmental Millennium development goals in Lithuania during 1990-2008. In order to evaluate people attitudes in regard to Millennium development goals, population survey was conducted, with the help of questionnaire. Implementation level of foreseen indicators indicates every country’s progress in implementing Millennium development goals. In Lithuania, pursuing to assure sustainable environment protection, such indicators are observed: parts of forested and protected territories, protection of biological diversity and species, which are at risk of extinction, emission of carbon dioxide and ozone prosecutors and general water consumption in the country. Year 1990 is a starting point. According to Millennium declaration, the intended aims must be reached up to 2015. Survey reveals that the majority – 74 % of respondents have not heard about Millennium development goals. 26 % of respondents, who are aware of those global aims, hold a university degree (67 %). In citizens’ opinion, most important Millennium development goals are elimination of poverty and hunger in the world, reducing of children’s death-rate and assurance of friendly environment. These aims were named as very important by... [to full text]

Šiuo metu visame pasaulyje daug dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Aplinkos apsaugos problemos nėra kažkas naujo ar netikėta. Jos yra labai aktualios XXI amžiuje. Svarbu, kad apie aplinkos apsaugos problemas visuomenė būtų kuo efektyviau informuota užtikrinant subalansuotą šalies vystimąsi, išlaikant sveiką gamtinę aplinką, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, optimizuojant gamtonaudą. Darbo tikslas – ištirti visuomenės informuotumą apie aplinkos apsaugą ir įvertinti Visuomenės informavimo apie aplinką šviečiamosiose laidose, spaudoje ir internetiniame portale projekto veiklas. Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėsiu ES struktūrinių fondų parama Lietuvai 2007–2013 m., kuri teikiama pagal Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Ši parama yra didelė pagalba informuojant visuomenę apie aplinkos apsaugos problemas. Šis magistrinis darbas susideda iš dviejų dalių, kurios yra skirtos išanalizuoti teisės aktus reglamentuojančius visuomenės informavimą apie aplinkos apsauga, nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viešųjų ryšių veiklos modelį informuojant visuomenę. Atlikti turimų duomenų analizę, įvertinti ir aprašyti informavimo apie aplinką ir aplinkosaugos suvokimo būklę Lietuvoje. O taip pat parengti rekomendacijas, kaip pagerinti informavimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viešųjų ryšių veiklų efektyvumą. Įgyvendinant šio darbo uždavinius, buvo apžvelgiama... [toliau žr. visą tekstą] / Currently, a lot of attention is given to environmental protection worldwide. The environmental problems are not something new or unexpected. They are very relevant in the twenty-first century. It is important that society would be informed of the environmental problems in the most efficient way ensuring balanced development of the country, while maintaining healthy natural environment, preserving the landscape and biodiversity and optimizing the use of nature. The aim of the research is to explore public awareness of environment protection and assess the project activities of public environmental briefing in educative broadcasts, newspapers and a web portal. In this master thesis, we shall consider the support of EU Structural Funds for Lithuania in 2007-2013, which is provided in accordance with the Lithuanian Strategy for the use of European Union Structural Assistance for 2007-2013 and the Cohesion Promotion Action Programme. The support is a great assistance for public briefing about the environmental problems. This Master's thesis consists of two parts, which are designed to examine legal acts regulating the public briefing on environment protection and to establish the model of public relations activities for public briefing of the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania. To analyse the available data, evaluate and describe the situation of briefing about the environment and the status of environmental awareness in Lithuania. And also to prepare... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota Lietuvos lengvųjų automobilių parko atnaujinimo politika ekologiniu požiūriu. Iškeltos Lietuvos lengvųjų automobilių parko atnaujinimo problemos bei pateikti pasiūlymai kaip šias problemas spręsti. Teorinėje dalyje teoriniu aspektu tiriamas lengvųjų automobilių parko atnaujinimo reikalingumas, apžvelgiant mokslinę literatūrą, nagrinėjami Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys aplinkosauginių programų transporto srityje įgyvendinimą. Išanalizuoti svarbiausi su šiuo transporto sektoriumi susiję duomenys bei įvertinta lengvųjų automobilių parko atnaujinimo ekologiniu požiūriu situacija Lietuvoje, lyginant ją su ES šalimis. Trečioje dalyje atliekama statistinė duomenų ir lyginamoji situacijos analizė, nagrinėjamas ekspertų požiūris apie Lietuvos ir ES šalių lengvųjų automobilių parko atnaujinimo politiką. / In the Master’s Thesis, there is analyzed the renewal policy for Lithuanian car fleet under ecological approach. There are set renewal issues of Lithuanian car fleet and delivered proposals for the solution of the following issues. In the theoretical part under theoretical aspect there is researched the renewal necessity for the car fleet through the review of scientific literature and legal acts of the European Union and Lithuania, which regulate the implementation of environmental protection programmes in the field of transport. There are analyzed the most significant data related to the following transport sector and assessed the renewal situation of the car fleet in Lithuania under ecological approach and its comparison with the EU countries. In the third part there is carried out statistical analysis of data and comparative analysis of the situation, and analyzed experts’ approach towards the renewal policy of the car fleet in Lithuania and the EU countries.

Heute ist der Umweltschutz eine der größten Herausforderungen für Europa. Umveltschutz ist ein so großes Problem geworden, dass es einzelne Länder alein nicht methr lösen können, deswegen müssen sie sich vereinigen und sich bemühen dieses Problem auf internationaler Ebene zu bewältigen. Im Bezug darauf, stellt die Europäische Union (EU) verschiedene finanzielle Instrumente zur Verfügung, die eine wichtige Rolle bei der Umsetzung der EU-Umweltpolitik in Liteuen spielen, und deren Analyse und der Einfluss auf die Umweltschutspolitik in Litauen der Hauptziel dieser Arbeit ist. Litauen, als EU-Beitritsland, hat die geltenden EU-Umweltstandards mit Hilfe von drei EU-Finanzhilfsprogrammen PHARE, SAPARD und ISPA übernommen, die auf dem Weg zu der Mitgliedschaft in der Europäischen Union im Mittelpunkt standen und die Grudlage für die Verwaltung der Strukturfonds und des Kohäsionsfonds geschaffen haben. Der Kohäsionsfonds ist heute in Litauen das Hauptfinanzinstrument zur Bewältigung der Umweltprobleme. Einige Umweltschutzprojekte werden auch in den jeweiligen Regionen auch durch die Strukturfonds finanziert. Mit Hilfe der Strukturfonds und des Kohäsionsfonds löst man heute in Litauen die Umweltprobleme der prioritäten Wasser-und Abfallbereichen. Um die Analyse des Einflusses der EU-Finansierungsinstrumente auf die Umweltpolitik in Litauen zu machen, die Anwendungseffektivität der EU-Umweltunterstüzung zu bewerten und die problematische Aspekte der Unterstüzunganvendung in Litauen... [to full text]

The present master thesis provides the reader with overall and detailed review of jurisdiction of the CJEU in correlation with primary and secondary law of the European Union regarding justification of restrictions on imports or exports of goods on the grounds of the protection of health and life of humans, animals or plants pursuant to the art.36 of TFEU. The very first part deals with the essence of the free movement goods. It explains the concept of the prohibition on custom duties on imports and exports and charges having equivalent effect and quantitative restrictions on imports and exports and all measures having equivalent effect. Simultaneously this part demonstrates the application of the art.36 of TFEU and presents mandatory requirements and their purpose. The second part clarifies the concept of goods according to the European Union law, examples and provides proper definition. The third part presents the core of the thesis. It is subdivided into more than 10 parts. It contains explanations regarding principle of proportionality, protection of health and life of humans, total bans, precautionary principle, sufficiently rigorous risk assessment doctrine, protection of health and life of animals, prohibition on use, labeling requirements, or protection of the environment. The most relevant and most widely-known cases were chosen and analyzed in order to present the approach of the CJEU to the disputable measures and their justifications. / Šis baigiamasis magistro darbas suteikia skaitytojui bendrą, visaapimančią ir išsamią ESTT jurisdikcijos apžvalgą dėl importo ir eksporto prekių ribojimo pagrįstumo sąlygų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos tikslais pagal SESV 36 straipsnį, remiantis pirminiais bei antriniais Europos Sąjungos teisės aktais. Pirmojoje dalyje kalbama apie laisvo prekių judėjimo esmę. Čia paaiškinama importo ir eksporto muitų bei lygiaverčio poveikio mokėjimų bei kiekybinių importo ir eksporto apribojimų bei lygiaverčio poveikio priemonių draudimo koncepcija. Taip pat, ši dalis pademonstruoja SESV 36 str. veikimą, pabrėžiant privalomuosius reikalavimus bei jų tikslus. Antrojoje dalis paaiškina prekių sampratą remiantis Europos Sąjungos teise,pateikia pavyzdžių bei deramą apibrėžimą. Trečiojoje dalyje pateiktas baigiamojo magistro darbo pagrindas. Ši dalis yra suskirstyta į daugiau kaip 10 dalių. Čia yra sutelkti paaiškinimai dėl proporcingumo principo, žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos, visiško draudimo, atsargumo principo, pakankamai griežtos rizikos vertinimo doktrinos, gyvūnų sveikatos ir gyvybės apsaugos, naudojimo draudimo, ženklinimo reikalavimų bei aplinkos apsaugos. Siekiant pristatyti ESTT požiūrį į abejotinas priemones bei ribojimo pagrįstumo sąlygas yra analizuojamios aktualiausios ir plačiausiai žinomos bylos.

Basic concepts: environmental protection, legal regulation, sustainable development, protection of water and air quality, waste management, financing of environmental protection, transposition and implementation of legislation. The aim of the thesis is to determine and look into the influence of the EU environmental policy on the formation of Lithuania’s environmental policy. To this end, the analysis of EU environmental policy documents and directives has been carried out, and their transposition and implementation in Lithuania’s environmental policy have been considered. Focus has also been placed on the financing of the EU environmental policy and absorption of EU assistance in Lithuania. An expert survey has been carried out to attain this objective. The object of the thesis is the process of implementation of the EU environmental policy and its legal norms in Lithuania. The thesis raises a hypothesis that the implementation of the EU environmental policy in Lithuania depends on the competence of Lithuania’s management authorities and EU financial assistance, as the failure to absorb it indicates an inadequate level of development and efficiency of Lithuania’s environmental policy. The research performed in the thesis has supported the hypothesis. The present master’s thesis consists of three sections. The first section of the thesis analyses EU environmental programmes and their impact on the development of the EU environmental policy and presents the legal regulation of... [to full text]