Labai svarbu šiuolaikiniam vartotojui suteikti kompetencijų, reikalingų jam orientuotis maisto prekių vartojimo aplinkoje. Šiandien yra didžiausiais pasirinkimas prekių, kurios skiriasi savo kaina, kokybe, gamintojo populiarumu, pakuotės patrauklumu. Labai dažnai pasirinkamas sustoja ties tokiais rodikliais kaip patogumas, maža kaina, žinomas gamintojas. Tačiau mažai kas susimąsto apie tai ar šis produktas yra nepavojingas žmogaus sveikatai, kaip jo gamyba veikia supančią mus aplinką, kokios medžiagos įeina į jo sudėtį, iš ko pagaminta pakuotė, yra ar neyra ši pakuotė gamtoje ir ar galima ją perdirbti. Todėl aktualu turėti žinių ne tik apie maisto produktą, bet ir apie jo pakuotę. Tyrimo tikslas: ištirti 9 klasių moksleivių vartojimo kompetencijas, susijusias su maisto produktų pakuotėmis. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę, dalykinę ir metodinę literatūrą bei dokumentus tiriamuoju klausimu; 2. Ištirti kokias žinias gauna 9 klasių moksleiviai per technologijų pamokas apie maisto produktų pakuočių rūšis; 3. Nustatyti kokias žinias gauna 9 klasių moksleiviai per technologijų pamokas apie maisto produktų pakuočių ženklinimą. Tyrimo organizavimas: iš viso buvo apklausta 300 Lietuvoje besimokinančių 9 klasių moksleivių. Tyrimo metodai: teorinis – mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga; empirinis – siekiant išsiaiškinti 9 kalsių moksleivių vartojimo kompetencijas, susijusias su maisto produktų pakuotėmis, buvo pteikta anoniminė anketinė apklausa; statistinis – duomenų... [toliau žr. visą tekstą] / Labai svarbu šiuolaikiniam vartotojui suteikti kompetencijų, reikalingų jam orientuotis maisto prekių vartojimo aplinkoje. Šiandien yra didžiausiais pasirinkimas prekių, kurios skiriasi savo kaina, kokybe, gamintojo populiarumu, pakuotės patrauklumu. Labai dažnai pasirinkamas sustoja ties tokiais rodikliais kaip patogumas, maža kaina, žinomas gamintojas. Tačiau mažai kas susimąsto apie tai ar šis produktas yra nepavojingas žmogaus sveikatai, kaip jo gamyba veikia supančią mus aplinką, kokios medžiagos įeina į jo sudėtį, iš ko pagaminta pakuotė, yra ar neyra ši pakuotė gamtoje ir ar galima ją perdirbti. Todėl aktualu turėti žinių ne tik apie maisto produktą, bet ir apie jo pakuotę. Tyrimo tikslas: ištirti 9 klasių moksleivių vartojimo kompetencijas, susijusias su maisto produktų pakuotėmis. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę, dalykinę ir metodinę literatūrą bei dokumentus tiriamuoju klausimu; 2. Ištirti kokias žinias gauna 9 klasių moksleiviai per technologijų pamokas apie maisto produktų pakuočių rūšis; 3. Nustatyti kokias žinias gauna 9 klasių moksleiviai per technologijų pamokas apie maisto produktų pakuočių ženklinimą. Tyrimo organizavimas: iš viso buvo apklausta 300 Lietuvoje besimokinančių 9 klasių moksleivių. Tyrimo metodai: teorinis – mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga; empirinis – siekiant išsiaiškinti 9 kalsių moksleivių vartojimo kompetencijas, susijusias su maisto produktų pakuotėmis, buvo pteikta anoniminė anketinė apklausa; statistinis – duomenų... [to full text] / Literatūros šaltinių analizė parodė, kad yra nemažai literatūros, susijusios su maisto produktų ženklinimu, tačiau trūksta literatūros, kurioje moksleiviai galėtų surasti visą juos dominančią informaciją apie maisto produktų pakuotę. Moksleiviai mokyklose gauna per mažai žinių apie maisto produktų pakuočių rūšis (34 proc.). Daugelis moksleivių (32 proc.) nepatenkinti per technologijų pamokas gaunamomis žiniomis ir pageidauja, kad mokytojai daugiau kalbėtų šia tema. Tiriant moksleivių žinias, gaunamas per technologijų pamokas apie maisto produktų pakuočių ženklinimą, nustatyta, kad trečdalis moksleivių atsakė, jog jų žinios yra patenkinamos; apie trečdalį moksleivių (32 proc.) nepatenkinti savo žiniomis, o trečdalis moksleivių atsakė, jog negauna jokių žinių apie maisto produktų pakuočių ženklinimą. Tai rodo, kad dauguma moksleivių gauna nepakankamai šios informacijos ir technologijų mokytojai turėtų užpildyti šią spragą.

SANTRAUKA Etiniai aplinkosauginiai metodai įneša nemažą indelį į aplinkosaugos politikos transformaciją. Šios priemonės negali pakeisti reguliuojamosios aplinkosauginės politikos, tačiau jos gali tapti veiksminga šios politikos dalimi, padedančia efektyviau spręsti aplinkosaugines problemas. Labiausiai paplitę pasaulyje ir Europoje etiniai aplinkosauginei metodai yra aplinkosauginis produktų ženklinimas, aplinkos vadybos sistema ISO 14001, aplinkos vadybos ir audito sistema EMAS, savanoriški aplinkosauginiai susitarimai, aplinkosauginis produktų projektavimas. Tyrimo objektas - etinių aplinkosauginių priemonių plėtros Kauno regione galimybės. Darbo apimtis 58 lapai, darbe pateikiamos 3 lentelės ir 17 paveikslų. Formuluojamos šios pagrindinės išvados: Lietuvoje labiausiai paplitęs aplinkosauginis produktų ženklinimas, diegiama ir aplinkos vadybos sistema ISO 14001, šiuo metu ją įdiegę 0,28 proc. įmonių, įgyvendinami savanoriški aplinkosauginiai susitarimai. Tačiau, Lietuvos įmonės labai pasyviai dalyvauja Europos etinių aplinkosauginių priemonių tokių kaip: ES ekologinis ženklinimas arba EMAS, įgyvendinime. Įgyvendinančios etines aplinkosaugines priemones įmonės, šių priemonių poveikį aplinkai vertina pozityviau, nei tokios iniciatyvos nesiimančios įmonės. Empirinio tyrimo metu nustatyta, kad 86 proc. gyventojų informacijos apie etinių aplinkosauginių priemonių įgyvendinimą įmonėse nepakanka. Taigi, etinių aplinkosauginių priemonių plėtros galimybės Lietuvoje dar nėra pilnai... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The Ethical Environment Protection Tools brinks in big input into transform environmental policy. These means can not change traditional environmental policy but they can become an effective part of this policy which helps to deal with environmental problems more effective. Mostly prevalent ethical environmental methods in the world and Europe are Eco-Labelling, Environmental Management Systems ISO 14001, Eco-Management and Audit System - EMAS, voluntary environmental agreements and product Ecodesign. The object of research: possibilities of Ethical Environment Protection Tools in Kaunas region. Size of work is 58 sheets; there are 3 charts and 17 pictures presented. Formulating these basics conclusions: Mostly prevalent Eco-Labelling in Lithuania, introducing Environmental Management Systems ISO 14001, 0,28 percent companies are using it at this time, realizable voluntary environmental agreements. However, Lithuania is passive taking part in Europe ethical environmental methods such as: ES Eco-Labelling or EMAS, realization. During empirical exploratory termed, that 86 percent citizens get not enough information about environment means realization in companies. So, possibilities of ethical environment means developmental in Lithuania are not fully use, because it is not enough information and political initiatives.

Darbo tikslas. Nustatyti vartotojų požiūrį į alkoholinių gėrimų sudėtį ir ženklinimą. Uždaviniai. • Įvertini informaciją, pateikiamą ant alkoholinių gėrimų pakuočių. • Ištirti vartotojų požiūrį į alkoholinių gėrimų sudėtį. • Nustatyti vartotojų požiūrį į alkoholinių gėrimų ženklinimą. Tyrimo metodika. Norint įvertini informaciją, pateikiamą ant alkoholinių gėrimų pakuočių, buvo atlikta įstatyminės bazės analizė. Vartotojų požiūriui nustatyti buvo vykdoma Lietuvos gyventojų apklausa tiesioginio standartizuoto interviu būdu respondentų namuose, apklausėjams vedant pokalbį su tyrimo dalyviais pagal parengtus klausimus. Tyrime faktiškai apklausta 18-74 metų amžiaus 1013 nuolatinių Lietuvos gyventojų (atsakomumas 48 proc.). Respondentai buvo atrinkti daugiapakopės atsitiktinės maršrutinės atrankos metodu. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS statistinį paketą (16.0 versija). Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (2) kriterijus. Rezultatai. Atlikus įstatyminės alkoholinių gėrimų bazės analizę nustatyta, jog alkoholinių gėrimų gamintojai neprivalo pateikti informacijos apie maistines medžiagas ir jų priedus ant gaminių išorinių pakuočių, tačiau alkoholis yra reglamentuojamas kaip maisto produktas. Dažniau alų vartojantys tyrimo dalyviai nurodė, kad alkoholinių gėrimų pakuotės yra pakankamai informatyvios. Tačiau stipriųjų alkoholinių gėrimų vartotojams informacijos nepakako. Didžiausia dalis (42 proc.) tyrimo dalyvių manė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study. To determinate alcohol beverages users opinion about drinks nutrition and labelling. Objective. • To assess the information provided on the alcohol beverages labels. • To investigate consumer attitudes about alcohol content. • To indentify consumer attitudes towards alcohol labelling. Methods. To evaluate the information provided on the alcohol drinks labels, have been made the legal framework analysis. To determinate consumer attitudes has been made a poll of the Lithuanian people, using direct standardized interviewing of respondents at home, interviewers conducting interviews with prepared questions. The study actually interviewed 1013 the Lithuanian residents in age scale 18-74 (48 percent of responsiveness). Respondents were randomly selected from the multi-route-sampling method. Statistical analysis was performed using SPSS statistical package (version 16.0). Hypothesis that the features are related, check with the calculated chi square test. Results. After the statutory alcohol base analysis study was determinate that alcoholic drinks manufacturers are not required to provide information about the nutrients and their attachments on the labels of products, but alcohol is regulated as a food product. Often beer users of this study indicated that alcoholic drinks packaging has enough of the information on the labels. However, to the strengths of alcoholic beverages consumers, information on the labels weren’t enough. The largest percent (42 percent) of... [to full text]

Maisto reklamos ir ženklinimo tyrimas buvo atliekamas, tikslu išsiaiškinti ir įvertinti Lietuvos gyventojų žinias apie maisto produktų ženklinimą, jo trūkumus bei apie reklamuojamų maisto produktų pasirinkimą. Darbo uždaviniai: 1. ištirti ir įvertinti vartotojų supratimą apie maisto produktų etiketėse pateiktą ženklinimo informaciją; 2. ištirti ir įvertinti respondentų nuomonę apie maisto produktų etikečių įskaitomumą; 3. ištirti ir įvertinti maisto produktų reklamos įtaką jų pasirinkimui. Tyrimui buvo atrinkta 3500 Lietuvos suaugusių gyventojų. Anketinės apklausos būdu atlikus Lietuvos gyventojų apklausą, buvo gauta 2418 teisingai atsakytų anketų. Tyrimo atsako dažnis 69,1 proc. Respondentų buvo klausiama – kas daugiausia suteikia žinių apie mitybą, kas įtakoja produkto pasirinkimą, ar suprantama pateikta informacija ant maisto produkto pakuotės ir kiti klausimai. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai šaltiniai, kurie respondentams suteikia žinių apie mitybą, yra televizija, radijas (55,9 proc.) ir spauda (24,9 proc.). Respondentai atsakė, kad maisto produktų pasirinkimą įtakoja tinkamumo vartoti terminas (82,3 proc.), kilmės šalis (30,4 proc.) ir kaina (38,3 proc.). Dauguma apklaustųjų tik kartais aiškiai perskaito etiketėse pateiktą informaciją (62,1 proc.), o 59,8 proc. apklaustųjų ją supranta tik iš dalies. 73,4 proc. respondentų mano, kad reikia pagerinti produktų etikečių įskaitomumą ir 47,6 proc. mano, kad tai reikėtų padaryti nustatant minimalų šrifto dydį. Net 70... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research on food products advertisement and labeling was to find out and evaluate knowledge about food labeling among Lithuanian adult population, food labeling weaknesses, as well as advertised products purchase. The Task of Research: 1. To explore and to find out whether consumers understand labeling information provided in food products label; 2. To explore and to find out whether legibility of food products labels must be improved; 3. To explore and to find out whether consumers purchase advertised food products. 3500 Lithuania adults were selected to participate in this research. The rate of research reply is 69,1 proc. During the research, 2418 correctly answered questionnaires of Lithuanian residents were received. During the research, respondents were asked about what does provide the most knowledge about nutrition, what does make influence on selection of products, is information on food products label provided clearly, and other. The main sources which provide knowledge about nutrition are television and radio (55,9 proc.), as well as press (24,9 proc.). The selection of food products is influenced by the expiry date (82,3 proc.), place of origin (30,4 proc.) and price (38,3 proc.). The majority of respondents only sometimes read the information on products labels (62,1 proc.) and 59,8 proc. of respondents partly understand it. Also, according to their opinion, the legibility of food products labels must be improved (73,4 proc.). This must be done by... [to full text]

Tyrimo tikslas- ištirti ekologiškų maisto produktų vartojimą bei požiūrį į juos tarp Vilniaus miesto suaugusių gyventojų. Metodai. Tyrimo imtis- 514 Vilniaus miesto suaugusių gyventojų. Tyrimui naudotas anoniminės anketinės apklausos metodas. Anketos klausimai buvo apie pačius respondentus, jų požiūrį į ekologiškus maisto produktus, vartojimo ir nevartojimo priežastis, produktų prieinamumą, informacijos gavimą. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinę SPSS 14.0 programą. Statistiškai reikšmingam skirtumui tarp grupių įvertinti naudojamas Mano – Vitnio rangų sumų kriterijus (U). Kokybinių požymių statistiniam ryšiui nustatyti naudojamas chi kvadratas (&#967;2) ir apskaičiuotas šio kriterijaus laisvės laipsnių skaičius (df). Duomenų skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Ekologiškus maisto produktus vartoja 82,1 % respondentų, iš jų 88,2 % moterų ir 71,2 % vyrų. Moterys vartoja statistiškai reikšmingai dažniau (p= 0,000). Tarp amžiaus grupių ir vartojimo irgi nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p= 0,009), 18-34 metų amžiaus respondentai vartoja dažniau. Statistiškai reikšmingai dažniau vartoja >1501 Lt ir <500 Lt gaunantys respondentai (p=0,012), taip pat turintys aukštąjį ir profesinį išsilavinimą (p=0,029). 97,5 % atsakiusiųjų pirktų ekologiškus maisto produktus, jei tik leistų galimybės. Priežastys, lemiančios ekologiškų maisto produktų vartojimą, yra šių produktų saugumas 27,3 %, sveikumas 90,0 %, skanumas 38,9 %. Nevartojimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research- to investigate organic food consumption and approach to it among adults in Vilnius city. Methods. Research volume- 514 adults of Vilnius city. The method of anonymous questionnaire survey was applied for the research. Questionnaire contained questions of the respondents, they approach to organic food, reasons of consumption or not, accessibility of products, obtaining information. Data analysis was performed by using the program SPSS 14.0. Mann-Whitney rank sum criterion (U) was applied for analysis of statistically significant difference between the groups. The value chi square (&#967;2) was applied for evaluation of statistic relation of qualitative features. The data difference is statistically significant when p < 0,05. Results. Organic food are used by 82,1 % respondents, 88,2 % of them was women and 71,2 %- men. Women use statistically significantly more frequently (p= 0,000). There is statistically significant relation between age groups and consumption (p= 0,009), 18-34 years old of respondents use more frequently. Statistically significantly more frequently (p=0,012) use respondents, which earn >1501 Lt and <500 Lt money, also respondents, which have higher and vocational education (p=0,029). The reasons why people use organic food are: food safety (27,3 %), health (90,0 %), good taste (38,9 %). The non- used reasons are: too expensive (53,3 %), not good taste (5,4 %), short consumption time (21,7 %), don‘t knows which food is organic (28,3... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti maisto produktų ženklinimo ir vartotojų teisių apsaugos teisino reglamentavimo ypatumus. Tam, kad būtų pasiektas numatytas tikslas, darbe buvo iškelti šie pagrindiniai uždaviniai: išanalizuoti maisto produktų ženklinimo teisinio reglamentavimo ypatumus Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose; išnagrinėti reikalavimų ženklinant ekologiškus ir maisto priedų turinčius maisto produktus teisinį reguliavimą; išnagrinėti vartotojo galimybes neteisminiu keliu realizuoti savo teises maisto produktų ženklinimo srityje. Vienas iš Europos Sąjungos maisto saugos politikos tikslų – užtikrinti, kad maisto produktai būtų ženklinami. Todėl pirmame darbo skyriuje išanalizavus maisto produktų ženklinimo teisinį reglamentavimą galima teigti, jog šios srities ženklinimas Europos Sąjungoje yra reglamentuojamas horizontaliais ir vertikaliais teisės aktais. Naujuoju Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. reglamentu Nr. 1169/2011 siekiama sujungti šiuo metu galiojančius teisės aktus dėl maisto produktų ženklinimo, juos konsoliduoti bei supaprastinti. Pagrindiniu teisiniu dokumentu, reglamentuojančiu maisto produktų ženklinimą Lietuvos Respublikoje, yra laikoma Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“. Plečiantis tiek ekologiškų, tiek maisto priedų turinčių maisto produktų rinkai, antrame darbo skyriuje nagrinėjami teisės aktų keliami reikalavimai šių produktų ženklinimui. Teisės aktų, reglamentuojančių ekologiškų... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this master thesis is to complete a research on the legal regulation peculiarities of food labelling and consumer protection. In order to achieve the set goal, following tasks were formed in this thesis: to analyze the legal regulation peculiarities of food labelling in legislation of European Union and Lithuania; to analyze legal regulation of requirements for labelling organic food and products that contain food additives; to provide insights regarding possibilities for consumers to implement their rights in the sphere of food labelling. One of the goals of the European Union food safety policy is to ensure the labelling of food. Therefore, after analysing the legal regulation of food labelling in the first section of the thesis, a proposition can be made that, the labelling of this sphere in the European Union is regulated by horizontal and vertical legislation. The new regulation No. 1169/2011, issued by the European Parliament and Council on the 25th of October, seeks to join, consolidate and simplify currently valid legislation regarding food labelling. The main legal document which regulates food labelling in the Republic of Lithuania is Lithuanian Hygiene Norm HN 119:2002 “Food Labelling”. While the market of both organic food and products that contain additives continues to develop, the second section of the thesis analyzes the requirements set by legislation for labelling such products. The analysis of legislation that regulates the labelling of... [to full text]

Kiekvieną dieną naudojame įvairius prietaisus ir įrankius skirtus palengvinti mūsų gyvenimą. Pramonės gamyklos įdiegia naujus įrenginius, kurie pagreitina ir atpigina gamybos kaštus. Kiekvienas netinkamai suprojektuotas įrenginys gali kelti pavojų vartotojui ar aplinkai. Elektrotechniniai įrenginiai išsiskiria specifiniais elektros saugos reikalavimais. Kadangi rinkoje gausybė prekių, kurias gali įsigyti visi rinkos dalyviai yra būtina įdiegti bendrus saugos reikalavimus. Gamintojai privalo laikytis šių reikalavimų ir prisiimti visą atsakomybę už savo gaminių padarytą žalą vartotojui. Tam, kad apsaugoti vartotojus, Europos Sąjunga įteisino specialią bendrosios rinkos sistemą. Ši sistema palaiko rinkoje saugius gaminius ir neatitinkančius saugos reikalavimų – šalina. Taip rinkoje dalyvauja tik tokie gaminiai, kurie pagaminti taip, jog nepažeidžia jokių iki šiol nustatytų saugos, sveikatos bei aplinkos apsaugos reikalavimų. Tačiau vartotojas neturėtų aklai pasitikėti šia sistema, kadangi atsiranda gamintojų, piktnaudžiaujančių šiais saugos reikalavimais. Tokie gamintojai rizikuodami pardavinėja nesaugius gaminius manydami, jog nieko blogo neatsitiks. Iš kitos pusės, kai kurie gamintojai nepakankamai išmanydami šiuos reikalavimus netyčiomis pardavinėja nesaugius produktus. Rinką prižiūrinčios institucijos gali nespėti laiku aptikti ir uždrausti gaminius. / We are using devices and tools to facilitate our lives every single day. An improperly designed device can pose a risk to consumers or the environment. There are many items in the market that can be purchased by any user, so it is necessary to implement common safety requirements. In order to protect consumers, the European Union enacted a special single market framework. This system holds safe products on the market and eliminates the ones that do not conform safety requirements.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota tabako gaminių ženklinimo politika, jos pokyčių svarba ir įtaka tabako vartojimo paplitimo mažinimui. Pirmoje dalyje išskiriama tabako daroma žala sveikatai ir aptariama PSO strategija „Sveikata visiems XXI a.“, Tabako kontrolės pagrindų konvencija bei Tabako gaminių direktyva. Antroje dalyje nagrinėjama tabako gaminių kontrolės ir įgyvendinimo politika Lietuvoje. Šioje dalyje pabrėžiama tabako kontrolės politikos sistema, išskiriant svarbiausias vyriausybės programas ir įstatymus, kontrabandos prevencijos ir akcizų didinimo svarbą šalies ekonomikai bei sveikatos sektoriui. Trečioje dalyje kalbama apie tabako gaminių ženklinimo svarbą, aptariami ženklinimo būdai Lietuvoje ir kitose šalyse, išsakoma gamintojų pozicija. Ketvirtoje dalyje pateikiama kokybinio tyrimo metodika, analizė ir apibendrinimas. Darbas užbaigiamas pateikiant išvadas ir rekomendacijas, kaip būtų galima tobulinti tabako gaminių ženklinimo politiką Lietuvoje. / Master's thesis analyzed tobacco labeling policy, the importance of it’s changes and the impact of reducing the prevalence of tobacco use. The first part identifies the tobaccorelated harm to health and discusses the WHO strategy "Health for all XXIst century ", Framework Convention on Tobacco Control and Tobacco Products Directive. The second part analyzed tobacco control policy implementation in Lithuania. It highlights tobacco control policy framework, highlighting the most important government programs and laws, smuggling prevention and excise increase importance for the national economy and the health sector. The third part presents importance of the labeling of tobacco products, discusses methods of labeling in Lithuania and other countries, conveys producers’ position. The fourth part is based on analysis and generalization. The thesis is completed by the findings and recommendations on how to improve the labeling of tobacco policy in Lithuania.

Darbo tikslas: Įvertinti KTU Cheminės technologijos fakulteto studentų žinias ir požiūrį apie genetiškai modifikuotą maistą, jo ženklinimą. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti KTU Cheminės technologijos fakulteto studentų informavimo šaltinius apie genetiškai modifikuotą maistą ir jo ženklinimą. 2. Ištirti KTU Cheminės technologijos fakulteto studentų žinias ir požiūrį apie genetiškai modifikuotą maistą ir jo ženklinimą. 3. Parengti rekomendacijas siekiant pagerinti genetiškai modifikuoto maisto ir jo ženklinimo informuotumą. Tyrimo metodika: Tyrimo objektas: Žinios ir požiūris apie genetiškai modifikuotą maistą ir jo ženklinimą. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė, teisinių dokumentų analizė, anketinė apklausa. Tyrimo metu buvo išplatinta 120, atsako dažnis - 80,83 proc. Statistinės analizės metodai: Apklausos rezultatai buvo analizuojami naudojant Microsoft office Excel 2007 ir kompiuterinį SPSS 13.0 versijos statistinį duomenų analizės paketą. Statistinis duomenų reikšmingumas buvo tikrinamas pagal chi kvadrato kriterijų ir laisvės laipsnių skaičių. Požymius analizuojant kito rodiklio atžvilgiu skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai: Dauguma respondentų dažniausiai gauna informaciją apie genetiškai modifikuotą maistą ir jo ženklinimą internete (15,5 proc. moterų ir 11,3 proc. vyrų), 30,9 proc. moterų ir 35,1 proc. vyrų žino šiek tiek, tačiau norėtų būti daugiau informuojamas,-a. Didžioji dalis apklaustųjų mano, jog... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study: to evaluate student‘s knowledge and attitude to genetically modified food and its labeling in KTU faculty of chemical technology. Objectives: 1. To survey the repositories of genetically modified food and his labeling. 2. To survey the knowledge and attitude to genetically modified food and its labeling. 3. To prepare recomendations to increase privity of genetically modified food and its labeling. Methods: Object of the research - knowledge and attitude to genetically modified food and its labeling. The questionnaire was compiled after making an analysis of the latest Lithuanian and foreign scientific literature and legislation. There were totally 120 students of KTU faculty of chemical tecnology interviewed using the anonymous questionnaire (response rate 80,83 percentage). Data analysis was performed using the statistical data analysis package SPSS (version 13.00) (the chi-squared test, df) and Microsoft office Excel 2007. Differences between the indices were considered statistically significant for p-values less than 0.05. Results: The most of respondents get information about genetically modified food and its labeling commonly in internet (15.5 percentage women and 11.3 percentage men), 30.9 percentage women and 35.1 men know a little bit, but they want to get more information. In addition to this, respondents think, that genetically modified food is harmful (33.7 percentage women and 32.3 percentage men) because of lack information about its safety (33.6... [to full text]

Tinkamas informacijos apie maistą pateikimas, įskaitant maisto produktų ženklinimą, yra svarbi priemonė skatinti sveikatą stiprinantį gyvenimo būdą ir užtikrinti saugų maisto produktų vartojimą. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ligų profilaktikos tikslu maisto produktus renkasi tik nedidelė dalis gyventojų, tačiau trūksta duomenų apie tai, kokios yra gyventojų maisto produktų pasirinkimo sąsajos su informacija apie maistą. Šio darbo tikslas – ištirti ir įvertinti informacijos apie maistą sąsajas su Lietuvos suaugusių gyventojų maisto produktų pasirinkimu visuomenės sveikatos požiūriu. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumos Lietuvos suaugusių gyventojų nuomone, maisto produktų ženklinimo informacija nėra visiškai suprantama ir aiškiai įskaitoma. Lietuvos suaugę gyventojai kaip labiausiai maisto produktų pasirinkimui darančią įtaką ženklinimo informaciją nurodė maisto produktų tinkamumo vartoti terminą, kainą ir kilmės šalį. Daugiau kaip pusė jų pageidauja, kad ženklinant maisto produktus būtų pateikiama maistingumo informacija. Labiausiai pageidaujama informacijos apie maisto produkto energinę vertę, riebalus, cholesterolį ir vitaminus. Daugiau moterų negu vyrų, aukštesnį išsilavinimą negu žemesnį išsilavinimą turinčių gyventojų domisi informacija apie maisto produktų maistingumą. Vertinant visuomenės sveikatos požiūriu, nenustatyta reikšmingų sąsajų tarp Lietuvos suaugusių gyventojų nuomonės apie informaciją apie maistą ir jų mitybos įpročių, tačiau sveikiau... [toliau žr. visą tekstą] / Appropriate provision of information regarding food, including foodstuff labeling, is considered to be an efficient tool to promote healthy lifestyle and ensure a safe use of foods. Research conducted in Lithuania indicate that just a small percentage of Lithuanian residents choose foods to prevent disease, however, there is a lack of data concerning the links between food information and the choice of foods of Lithuanian adults. The aim of the study is to investigate and evaluate the links between food information and choice of foodstuffs from a public health viewpoint. The results of the research show, that most of Lithuanian adult residents consider that food labelling information is not fully comprehensible and legible. Lithuanian adult residents reported that their food choice is mostly influenced by the minimum durability date, price and country of origin. More than half of Lithuanian adult residents wish nutrition labelling information to be presented on food labels. Females more than males, higher educated persons more than lower educated persons are interested in nutrition labelling information. From the public health viewpoint, significant links between Lithuanian adult residents’ dietary habits and their attitudes towards information about food were not found, however, those who had a healthier diet were more likely to wish nutrition labelling, its placement on the most visible side of the food package and information not only about fats, carbohydrates, proteins... [to full text]