Gyvename visuotinių tarpusavio ryšių amžiuje, kai beveik viso pasaulio žmonėms tapo prieinama įvairiausio pobūdžio informacija. Siekiant, kad visuomenė būtų informuota ir apie mokslo pasiekimus, neišvengiamas ir būtinas tampa dviejų skirtingų profesijų atstovų – mokslininko ir žurnalisto – dialogas. Mokslo komunikacija vystosi vis sparčiau, todėl šiuo metu labai aktuali yra informacija apie internetinėje žiniasklaidoje vykstančią mokslo sklaidą ir komunikaciją. Šiuo metu vis dažniau kalbama apie mokslo populiarinimą ir jo tendencijas, pastebima, kad mokslo populiarinimui, dialogo tarp mokslo ir visuomenės užmezgimui vis dar skiriama nepakankamai dėmesio – tai ir yra šio darbo mokslinė problema. Todėl, siekiant surasti būdus, kaip pagyvinti mokslininkų ir žiniasklaidos komunikaciją, svarbu yra nagrinėti mokslo sklaidą interneto portaluose, aktualu aptarti ir analizuoti esamą situaciją ir ieškoti priežasčių, kodėl dialogas nėra toks sklandus. Šio darbo objektas: mokslo naujienos, pateikiamos delfi.lt, alfa.lt ir balsas.lt interneto portaluose. Analizei pasirinkti keturi 2010 metų mėnesiai, kiekvienų metų laiko (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) vienas vidurinis mėnuo – sausis, balandis, liepa ir spalis, kad būtų galima kuo objektyviau apžvelgti visų metų mokslo naujienų publikacijas ir nustatyti tendencijas. Darbo tyrime buvo išanalizuotos 434 publikacijos. Mokslinio darbo tikslas: išanalizuoti mokslo naujienų pateikimo tendencijas Lietuvos interneto portaluose. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / We are living in the age of global communication when variety of information becomes accessible for majority of people. To inform the public about scientific developments there has to be inevitable and necessary merger of the two different professions - scientist and a journalist cooperation in a form of conversation. Science communication is developing more rapidly, so at this time is very relevant information about online media, the ongoing spread of education and communication. Currently, increasing concerns about the promotion of science and trends, it is noted that the popularization of science, the dialogue between science and social networking is still a lack of focus - and this is the work of the research problem. The aim of the paper: analyze scientific news which was presented in the delfi.lt, alfa.lt and balsas.lt web portals. Analysis focused on publications taken from the four months of the year 2010, each season (winter, spring, and summer, autumn), the middle one month - January, April, July and October in order to achieve a more objective review of the science and news publications to identify current trends. The research analyzed 434 publications. Aim: To analyze the trends of science news on Lithuania's Internet portals. In order to fulfill the objectives set for the main tasks are: 1. Define and analyze the scientific concept of journalism, its main trends, 2. Investigate what is scientific and communication between the media, 3. On the basis of material... [to full text]

Magistro darbo objektas - informacija apie neformalios mokslo komunikacijos raidą informacinių technologijų kontekste užsienio šalių mokslininkų publikacijose. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos informacijos ir komunikacijos mokslininkų neformalią mokslo komunikaciją informacinių – komunikacinių technologijų kontekste. Darbo uždaviniai: išnagrinėti ir aptarti informacinių technologijų sąlygotus pokyčius mokslo komunikacijoje; nustatyti ir aptarti informacinių – komunikacinių technologijų daromą poveikį neformaliai mokslo komunikacijai, išskiriant svarbiausias įtakos sritis; ištirti ir nustatyti, kaip informacinės technologijos veikia Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslininkų neformalią mokslo komunikaciją; nustatyti ir aptarti socialinę Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslų neformalios mokslo komunikacijos struktūrą nematomų kolegijų kontekste; įvertinti Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslo šakos mokslininkų informacinių komunikacinių technologijų naudojimo įpročius, jų įtaką kasdieniam mokslininko darbui; nustatyti egzistuojančius mokslininkų socialinius darinius. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslininkai yra linkę gana aktyviai neformaliai bendrauti. Pastebėta, kad Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslininkai nepaisant to, kad yra linkę aktyviai neformaliai bendrauti, visgi nėra linkę dažniai bendradarbiauti. Apibendrindami galime, teigti, kad tyrimo rezultatai pateikė vertingų žinių apie... [toliau žr. visą tekstą] / This masters thesis topic: "Information and Communication Technologies in Lithuania's information and communication science researchers employed in the informal science communication: a study. Worldwide interest in science communication arised in the beginning of the sixties. It was started to take interest in how scientists communicate, what communication channels is used for the exchange of knowledge. During that period, was a presented one of the two models of science communication, where science communication represent the process. The last decades of the twentieth century occurred in the technological revolution had an impact on education and communication process, which form a relatively changed. This work will concentrate on non-formal education on communication as a major part of scientific knowledge, scientists reached the other informal communication channels, even well before the publication appears. In particular, it shows the importance of the informal communication of science and implies the need for a deeper understanding of this process. Foreign countries, research shows that informal science communication was also affected by information technology and developments. The above changes led to an even greater interest in informal science and communication technologies have an impact on her, which is important even today. This is the first attempt to analyze the structure of informal communication Lithuania communication and information sciences in the context of... [to full text]

Mokslo žinių sklaidos visuomenei procesas, tarpininkaujant žiniasklaidos kanalams, apima tris pagrindinius komunikacijos dalyvius: mokslininkus, žurnalistus ir visuomenę. Kada pastarieji yra suinteresuoti ir aktyviai dalyvauja procese, mokslo žurnalistikos procesas gali būti efektyvus ir realizuoti šiuolaikinio komunikacijos proceso – interaktyvaus dialogo – reikalavimus. Komunikacijos tarp žurnalistų ir mokslininkų, tarp mokslininkų ir visuomenės, tarp žurnalistų ir visuomenės ypatumai yra svarbūs, kalbant apie mokslo populiarinimo sklaidos žiniasklaidos kanalais sistemingumą, vertinant mokslo žurnalistikos profesionalumą. Šiame darbe yra analizuojami komunikacijos tarp mokslininkų ir žurnalistų ypatumai, aptariant ir kitų mokslo populiarinimo komunikacijos proceso dalyvių santykius bei ryšius. Darbo tikslas – išanalizuoti mokslo ir žurnalistikos sąveikos trūkumus, atskleisti mokslininkų ir žurnalistų komunikacijos ypatumus bei parengti profesionaliosios mokslo žurnalistikos kūrimo gaires Lietuvai, įvertinant Suomijos patirtį. Darbo objektas – žurnalistų, mokslininkų ir kitų Lietuvos bei Suomijos ekspertų šiandieninės mokslo žurnalistikos vertinimai. Pirmasis darbo uždavinys, - remiantis mokslinės literatūros srautu, atskleisti mokslo žurnalistikos sociokomunikacines prielaidas bei identifikuoti vyraujančius mokslo populiarinimo teorinius modelius. Apžvelgus mokslinę literatūrą ir identifikavus mokslo populiarinimo raidos bei transformacijų ypatumus, matoma, kad tikslumas... [toliau žr. visą tekstą] / Transmission of scientific news through media channels involves three main communication members: scientists, journalists and society. If all three participants are active and interested in communication, effective process of science journalism or even interactive dialogue between communication members can be realized. Interaction peculiarities in communication between journalists and scientists, between scientists and society or between journalists and society are significant while describing consistency of scientific news in media channels or evaluating science journalism professionalism in the country. In this thesis peculiarities of scientists’ and journalists’ communication are analyzed and intercourses between other communication members are discussed. The aim of this thesis was to identify weaknesses of interaction between systems of science and journalism, to find out communication peculiarities in scientists’ and journalists’ socialization and to frame guidelines for professional science journalism in Lithuania, while evaluating Finish experiences. The title of the thesis - Science journalism: assumptions, experiences and challenges in Lithuania and Finland. The first objective of this thesis was to identify science journalism socio-communicational assumptions and to evaluate dominating popular science communication models according to the flow of scientific literature. It was found, that problems of accuracy and objectivity in science journalism were significant... [to full text]

Vienas svarbiausių socialinių ir ekonominių uždavinių, ypatingai svarbus ekonominės krizės paveiktai Europos Sąjungai ir Lietuvai yra visuomenės domėjimasis bei dalyvavimas mokslinėje ir technologinėje plėtroje, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslininko ir tyrėjo profesijos patrauklumo didinimas ir jaunimo aktyvus šios profesijos rinkimasis.Mokslo komunikacija yra vienas iš labai svarbių įrankių, kuris įtakoja išvardintų veiklų aktyvinimą. Tai pagrindžia faktas, kad šalyse - inovacijų lyderėse, yra aiški mokslo komunikacijos politika, kur ji formalizuota, visuomenė aktyviai dalyvauja šios politikos formavime. Šalys, priskirtinos menkoms inovatorėms, neturi formalių mokslo komunikacijos strategijų. Mokslo komunikacija kaip reiškinys ir kaip priemonė yra tiriama ir diskutuojama akademiniame ir politiniame diskurse, tačiau akcentuotinas tam tikras mokslo komunikacijos politikos nenuoseklumas ir fragmentiškumas Lietuvoje. Jaunimo tikslinė auditorija yra viena svarbiausių auditorijų, kurios sudominimas mokslinėmis veiklomis ir mokslininko bei tyrėjo profesija leistų padidinti mokslininkų ir tyrėjų skaičių, o tai yra vienas iš Europos Sąjungos strateginių tikslų. Darbe tiriama mokslo komunikacijos poreikis ir galimybės profesinėse mokyklose. / Some of the most important social and economic objectives, especially within the context of the aftermath of the recent financial crisis in the European Union and Lithuania, are the expansion of popular interest and engagement in scientific and technological developments, closer cooperation between science and business and augmentation of prestige of scientific and research based professions. Scientific communication is a very important tool, one that allows to achieve the aforementioned objectives. This is illustrated by the fact that countries leading in innovation have clear official policies of scientific communication and the society is heavily involved in shaping them. Conversely, countries that lag in innovative activity do not generally have an official policy of scientific communication. Scientific communication, as a phenomenon and a tool, is being researched and discussed within the academic and political discourse, but there is a certain subjectivity in Lithuanian scientific communication policy. The target audience of youth is one of the most important audiences and actions aimed at increasing its interest in scientific endeavours and scientific and research based professions would result in the increase in the number of scientists and researchers, which is one of the most important strategic aims of the European Union. The aim of this study – to analyse the demand and possibilities of scientific communication in professional schools.