Mokslo žinių sklaidos visuomenei procesas, tarpininkaujant žiniasklaidos kanalams, apima tris pagrindinius komunikacijos dalyvius: mokslininkus, žurnalistus ir visuomenę. Kada pastarieji yra suinteresuoti ir aktyviai dalyvauja procese, mokslo žurnalistikos procesas gali būti efektyvus ir realizuoti šiuolaikinio komunikacijos proceso – interaktyvaus dialogo – reikalavimus. Komunikacijos tarp žurnalistų ir mokslininkų, tarp mokslininkų ir visuomenės, tarp žurnalistų ir visuomenės ypatumai yra svarbūs, kalbant apie mokslo populiarinimo sklaidos žiniasklaidos kanalais sistemingumą, vertinant mokslo žurnalistikos profesionalumą. Šiame darbe yra analizuojami komunikacijos tarp mokslininkų ir žurnalistų ypatumai, aptariant ir kitų mokslo populiarinimo komunikacijos proceso dalyvių santykius bei ryšius. Darbo tikslas – išanalizuoti mokslo ir žurnalistikos sąveikos trūkumus, atskleisti mokslininkų ir žurnalistų komunikacijos ypatumus bei parengti profesionaliosios mokslo žurnalistikos kūrimo gaires Lietuvai, įvertinant Suomijos patirtį. Darbo objektas – žurnalistų, mokslininkų ir kitų Lietuvos bei Suomijos ekspertų šiandieninės mokslo žurnalistikos vertinimai. Pirmasis darbo uždavinys, - remiantis mokslinės literatūros srautu, atskleisti mokslo žurnalistikos sociokomunikacines prielaidas bei identifikuoti vyraujančius mokslo populiarinimo teorinius modelius. Apžvelgus mokslinę literatūrą ir identifikavus mokslo populiarinimo raidos bei transformacijų ypatumus, matoma, kad tikslumas... [toliau žr. visą tekstą] / Transmission of scientific news through media channels involves three main communication members: scientists, journalists and society. If all three participants are active and interested in communication, effective process of science journalism or even interactive dialogue between communication members can be realized. Interaction peculiarities in communication between journalists and scientists, between scientists and society or between journalists and society are significant while describing consistency of scientific news in media channels or evaluating science journalism professionalism in the country. In this thesis peculiarities of scientists’ and journalists’ communication are analyzed and intercourses between other communication members are discussed. The aim of this thesis was to identify weaknesses of interaction between systems of science and journalism, to find out communication peculiarities in scientists’ and journalists’ socialization and to frame guidelines for professional science journalism in Lithuania, while evaluating Finish experiences. The title of the thesis - Science journalism: assumptions, experiences and challenges in Lithuania and Finland. The first objective of this thesis was to identify science journalism socio-communicational assumptions and to evaluate dominating popular science communication models according to the flow of scientific literature. It was found, that problems of accuracy and objectivity in science journalism were significant... [to full text]