Mokslo žinių sklaidos visuomenei procesas, tarpininkaujant žiniasklaidos kanalams, apima tris pagrindinius komunikacijos dalyvius: mokslininkus, žurnalistus ir visuomenę. Kada pastarieji yra suinteresuoti ir aktyviai dalyvauja procese, mokslo žurnalistikos procesas gali būti efektyvus ir realizuoti šiuolaikinio komunikacijos proceso – interaktyvaus dialogo – reikalavimus. Komunikacijos tarp žurnalistų ir mokslininkų, tarp mokslininkų ir visuomenės, tarp žurnalistų ir visuomenės ypatumai yra svarbūs, kalbant apie mokslo populiarinimo sklaidos žiniasklaidos kanalais sistemingumą, vertinant mokslo žurnalistikos profesionalumą. Šiame darbe yra analizuojami komunikacijos tarp mokslininkų ir žurnalistų ypatumai, aptariant ir kitų mokslo populiarinimo komunikacijos proceso dalyvių santykius bei ryšius. Darbo tikslas – išanalizuoti mokslo ir žurnalistikos sąveikos trūkumus, atskleisti mokslininkų ir žurnalistų komunikacijos ypatumus bei parengti profesionaliosios mokslo žurnalistikos kūrimo gaires Lietuvai, įvertinant Suomijos patirtį. Darbo objektas – žurnalistų, mokslininkų ir kitų Lietuvos bei Suomijos ekspertų šiandieninės mokslo žurnalistikos vertinimai. Pirmasis darbo uždavinys, - remiantis mokslinės literatūros srautu, atskleisti mokslo žurnalistikos sociokomunikacines prielaidas bei identifikuoti vyraujančius mokslo populiarinimo teorinius modelius. Apžvelgus mokslinę literatūrą ir identifikavus mokslo populiarinimo raidos bei transformacijų ypatumus, matoma, kad tikslumas... [toliau žr. visą tekstą] / Transmission of scientific news through media channels involves three main communication members: scientists, journalists and society. If all three participants are active and interested in communication, effective process of science journalism or even interactive dialogue between communication members can be realized. Interaction peculiarities in communication between journalists and scientists, between scientists and society or between journalists and society are significant while describing consistency of scientific news in media channels or evaluating science journalism professionalism in the country. In this thesis peculiarities of scientists’ and journalists’ communication are analyzed and intercourses between other communication members are discussed. The aim of this thesis was to identify weaknesses of interaction between systems of science and journalism, to find out communication peculiarities in scientists’ and journalists’ socialization and to frame guidelines for professional science journalism in Lithuania, while evaluating Finish experiences. The title of the thesis - Science journalism: assumptions, experiences and challenges in Lithuania and Finland. The first objective of this thesis was to identify science journalism socio-communicational assumptions and to evaluate dominating popular science communication models according to the flow of scientific literature. It was found, that problems of accuracy and objectivity in science journalism were significant... [to full text]

Vienas svarbiausių socialinių ir ekonominių uždavinių, ypatingai svarbus ekonominės krizės paveiktai Europos Sąjungai ir Lietuvai yra visuomenės domėjimasis bei dalyvavimas mokslinėje ir technologinėje plėtroje, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslininko ir tyrėjo profesijos patrauklumo didinimas ir jaunimo aktyvus šios profesijos rinkimasis.Mokslo komunikacija yra vienas iš labai svarbių įrankių, kuris įtakoja išvardintų veiklų aktyvinimą. Tai pagrindžia faktas, kad šalyse - inovacijų lyderėse, yra aiški mokslo komunikacijos politika, kur ji formalizuota, visuomenė aktyviai dalyvauja šios politikos formavime. Šalys, priskirtinos menkoms inovatorėms, neturi formalių mokslo komunikacijos strategijų. Mokslo komunikacija kaip reiškinys ir kaip priemonė yra tiriama ir diskutuojama akademiniame ir politiniame diskurse, tačiau akcentuotinas tam tikras mokslo komunikacijos politikos nenuoseklumas ir fragmentiškumas Lietuvoje. Jaunimo tikslinė auditorija yra viena svarbiausių auditorijų, kurios sudominimas mokslinėmis veiklomis ir mokslininko bei tyrėjo profesija leistų padidinti mokslininkų ir tyrėjų skaičių, o tai yra vienas iš Europos Sąjungos strateginių tikslų. Darbe tiriama mokslo komunikacijos poreikis ir galimybės profesinėse mokyklose. / Some of the most important social and economic objectives, especially within the context of the aftermath of the recent financial crisis in the European Union and Lithuania, are the expansion of popular interest and engagement in scientific and technological developments, closer cooperation between science and business and augmentation of prestige of scientific and research based professions. Scientific communication is a very important tool, one that allows to achieve the aforementioned objectives. This is illustrated by the fact that countries leading in innovation have clear official policies of scientific communication and the society is heavily involved in shaping them. Conversely, countries that lag in innovative activity do not generally have an official policy of scientific communication. Scientific communication, as a phenomenon and a tool, is being researched and discussed within the academic and political discourse, but there is a certain subjectivity in Lithuanian scientific communication policy. The target audience of youth is one of the most important audiences and actions aimed at increasing its interest in scientific endeavours and scientific and research based professions would result in the increase in the number of scientists and researchers, which is one of the most important strategic aims of the European Union. The aim of this study – to analyse the demand and possibilities of scientific communication in professional schools.