Magistro darbo objektas – pastarųjų trejų metų Lietuvos periodinė spauda. Darbo tikslas - išnagrinėti grįžtamojo ryšio Lietuvos žiniasklaidoje sklaidos ypatumus 2004-2006 metais. Siekiant šio tikslo keliami pagrindiniai uždaviniai: aptarti tiesioginį ir netiesioginį grįžtamąjį ryšį; išanalizuoti grįžtamojo ryšio priemonių teigiamą ir neigiamą įtaką VIP turiniui; išsiaiškinti per grįžtamąjį ryšį matomos viešosios darbotvarkės įtaką žiniasklaidai; išnagrinėti dvikryptės komunikacijos modelio žiniasklaidoje formavimosi paskatas ir kliūtis; apibūdinti grįžtamojo ryšio, kaip VIP konkurencinio pranašumo, ypatumus; atlikti dviejų Lietuvos dienraščių turinio analizę, siekiant įvertinti grįžtamojo ryšio efektyvumą Lietuvos periodinėje spaudoje. Plintant internetui, vystantis internetinei žiniasklaidai, ėmė kristi laikraščių tiražai, televizijos ir radijo stočių reitingai. Ėmę diskutuoti, kaip įprastinei žiniasklaidai išlaikyti savo auditoriją, žurnalistai bei žiniasklaidos tyrinėtojai priėjo išvados – būtina įtraukti visuomenę į žiniasklaidos priemonės turinio formavimo procesą. Šį tikslą įmanoma pasiekti tik skiriant daugiau dėmesio viešąją darbotvarkę atspindinčiam grįžtamajam ryšiui. Naudojant kiekybinę ir turinio analizę atliktas dviejų Lietuvos dienraščių tyrimas, parodęs, kad Lietuvos dienraščiai taiko po kelias grįžtamojo ryšio priemones, tačiau jas spausdina ne kiekviename numeryje. Tyrimas taip pat atskleidė, kad grįžtamąjį ryšį dienraščiai naudoja ne tik visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / The spread of Internet and the development of electronic mass media have made a significant impact on traditional mass media means. The circulation of newspapers and broadcast media ratings have been falling down. As a result, mass media journalists and researchers have started searching for ways for traditional mass media to retain its audience. They all have come to conclusion that readers, viewers and listeners should be involved into the formation of the mass media content. However, this is possible to happen only if journalists and editors devote more attention to the audience’s feedback – the reflection of the public agenda. The object of this work is an overview of Lithuanian newspapers of the last three years. The goal of this work is to investigate the reflection of the audience’s feedback in the Lithuanian mass media. The tasks of this work are: to distinguish direct and indirect feedback, to analyze positive and negative feedback’s impact to mass media content; to explain the impact of public agenda; to analyze the conditions for a two-way communication model in the mass media; to expose the feedback as a competitive advantage; to research the content of two Lithuanian newspapers to estimate the effectiveness of feedback in Lithuanian mass media. The research findings have revealed that Lithuanian newspapers use several means of feedback. However, the latter is not published on the daily basis. Furthermore, different sources of feedback were discovered in the... [to full text]

Sociologiniai žiniasklaidos aspektai: realybės konstravimas SANTRAUKA Žiniasklaida yra galinga visuomenės stereotipus kurianti institucija, todėl kyla klausimas, ar Lietuvos visuomenė yra adekvačiai informuojama apie įvykius tiek šalyje, tiek užsienyje? Ar visada žiniasklaida teisingai panaudoja savo simbolinę galią, ar visada jos veiksmai atitinka pilietinės visuomenės interesus? Lietuvoje žiniasklaida yra ne tik institucija, kuria labiausiai pasitiki gyventojai, bet ir vienas svarbiausių informacijos šaltinių. Būtent aukšti pasitikėjimo žiniasklaida Lietuvos visuomenėje reitingai, prieštaringas ir kvestionuojamas informacijos ir naujienų perteikimas bei noras pažvelgti į šią socialinę instituciją kitu kampu – ne skaitytojo ar žiūrovo, o žiniasklaidos atstovo, paskatino susidomėti šia socialine institucija, pabandyti atskleisti jos veikimo principus atrenkant, apdorojant ir pateikiant informaciją visuomenei. Šio darbo tikslas yra per spaudos ir televizijos naujienų atstovų patirtį atskleisti žiniasklaidos vidinę ideologiją ir kritiškai įvertinti žiniasklaidą kaip realybės konstravimo priemonę. Šiame darbe yra apžvelgiami žiniasklaidos priemonių – spaudos ir televizijos – bendri bruožai ir ypatumai. Nagrinėjamos sociologinės bei komunikacijos teorijos, analizuojančios žiniasklaidą. Aptariamos M. McLuhan’o, J. Baudrillard’o, C. McCullagh’o, P. Berger‘io, T. Luckmann‘o bei kitų šiuolaikinių teoretikų idėjos. Remiantis kokybiniais interviu su spaudos bei televizijos naujienų... [toliau žr. visą tekstą] / The Sociological Aspects of Mass Media: Reality Construction SUMMARY Mass media is a powerful society institution that has a power to create stereotypes, that‘s why some questions arise: is Lithuanian society adequately informed about the events in the country and abroad? Does mass media always properly use its symbolic? Does her action always match the interests of civil society? Lithuanian mass media is not only the most trustful institution in Lithuania but also is one of the most important sources of information. The high level of mass media confidence, controversial and questionable presentation of information and events in Lithuanian society and the intention to look at this social institution from the other point of view – not from the audience but from the agent of mass media, encouraged to take an interest in this social institution and try to reveal its working principles in selecting, processing and presenting information to the society. The purpose of this work is to reveal an inner ideology of the mass media and critically evaluate the mass media as a mean of reality construction on the ground of the experience of mass media agents. There are reviewed the common features and peculiarity of the press and television. The common mass media aspects are analyzed on the ground of various sociological and communicative theories that are assigned to mass media. There are discussed M. McLuhan’s, J. Baudrillard’s, C. McCullagh’s, P. Berger‘s, T. Luckmann‘s and some others... [to full text]

Kriminalinės naujienos žiniasklaidoje dažnai prilyginamos rimtosioms naujienoms. Tai nevisuomet klaidinga, nes tam tikri kriminalinių naujienų bruožai padeda žmonėms geriau orientuotis aplinkoje, teisingiau ją vertinti ar net gauti praktiškai naudingos, faktinės informacijos. Vis dėlto daugeliu atvejų kriminalai žiniasklaidoje užima pernelyg svarbią vietą, nes teoriškai gali būti prilyginami minkštosioms žinims. Kriminalinių naujienų pateikimo kokybė labai priklauso nuo žiniasklaidos ir teisėsaugos bendradarbiavimo, nes teisėsauga dažnai yra vienintelis tokios informacijos šaltinis žurnalistams. Toks naujienų pobūdis lemia, kad kriminalus rengiantys žurnalistai privalo išmanyti ir gebėti taikyti teisines bei etines nuostatas, nurodytas tiek įstatymuose, tiek etikos kodeksuose. Siekiant pakeisti nusikaltimo vertinimą visuomenėje ir išvengti nusikaltimo marginalizavimo bei iš to kylančios traukos, būtinas žiniasklaidos bei teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, kuriant nusikaltimų kontrolės politiką. Kriminalinių naujienų patrauklumą lemia ir kultūriniai veiksniai. Tokios tautos kaip lietuviai, kurioms istoriškai artimesnis gyvenimas mažose bendruomenėse gana komplikuotai išgyvena šiuolaikinį žmonių susvetimėjimą, urbanizaciją etc. Tai vienas iš kultūrinių bruožų, lemiančių potraukį mirčiai, kuri tarsi atgaivina artimumo, prisirišimo instinktą. Panašūs procesai vyksta ir kitose Vakarų valstybėse. Kriminalinės naujienos žiniasklaidoje atlieka gana svarbią psichologinę... [toliau žr. visą tekstą] / Crime news in Lithuanian mass media often is presented as hard news. It is not always a mistake, because some of the features of crime news help the audience to orientate themselves and to value their social environment much more fairly. However crime news can seem too important in many kinds of news media, as theoretically crime news should be attributed to soft news category. Quality of crime news depends on the co-operation of mass media and justice institutions, because police or prosecutors often are the only source of information for journalists. Also journalists who work on crime issues must know and be able to put into practice legal and ethical norms. In case of changing prejudices of society related to crime and avoid the marginalization of crime (which often causes the attraction to crime subjects), news media and justice institution should create crime control policy. The attraction to crime news is also caused by cultural factors. Such nations as Lithuanians who are used to live in small communities find it difficult to adapt themselves to the urbanization and the growing of social distance among people. This is one of the reasons why people feel attracted to death – it reminds instincts of closeness and attachment. Power of mass media makes crime and death collective phenomenon and strengthen the pathological public sphere. In this case news media works as a mediator and keeps together all members of community. Empirical research showed that the audience takes... [to full text]

Magistro darbo objektas – teorinė literatūra, publikacijos apie naująją žiniasklaidą. Darbo tikslas − išnagrinėti ryšių su visuomene ir šiuolaikinės žiniasklados sąveikos ypatumus. Darbo uždaviniai: įvardinti šiuolaikinės žiniasklaidos sampratą; išskirti jos skirtumus nuo tradicinės žiniasklaidos; išnagrinėti kaip naujosios technologijos paveikė žiniasklaidą, ryšių su visuomene veiklą; kaip naujųjų technologijų kaita paveikė ryšių su visuomene ir žiniasklaidos sąveiką; išnagrinėti šiuolaikinės žiniasklaidos ir ryšių su visuomene sąveikos ypatumus; išanalizuoti, su kokiomis etinėmis dilemomis susiduria bendradarbiaudami žurnalistai ir ryšių su visuomene specialistai; išnagrinėti, kaip ryšių su visuomene veiklą, įtaką šiuolaikinei žiniasklaidai vertina Lietuvos žurnalistai. Naudojantis mokslinės literatūros analizės ir lyginimo metodais, prieita prie išvados, kad žiniasklaida dėl tobulėjančių technologijų keičiasi, atsiranda naująją žiniasklaida vadinamosios žiniasklaidos priemonės; dėl to priversti keistis ir ryšiai su visuomene; keičiasi ir ryšių su visuomene bei žiniasklaidos sąveika. Atlikus Lietuvos žurnalistų apklausą prieita prie išvados, kad žurnalistai ne itin pasitiki ryšių su visuomene specialistais, vertina juos kaip ne itin profesionalius ir mano, jog abipusė sąveika kur kas naudingesnė ryšiams su visuomene. Magistro darbas gali būti naudingas ryšių su visuomene specialistams, žiniasklaidos darbuotojams. Komunikacijos ir informacijos disciplinų dėstytojams ir... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this masters’ thesis is to analyze the peculiarities of public relations and new media interaction. The goals of this masters’ thesis is to define new media, to analyze the differences between new and traditional media and to define how new media developments influence public relations and new media interaction. In addition it aims to analyze how Lithuanian journalists consider the interaction between public relations and mass media, and whether or not they trust public relations particioners. This theme for the thesis was chosen because mass media has been recently been undergoing a change throughout the world as well as in Lithuania. Traditional mass media currently faces some of its greatest challenges and stands on the brink of crisis. The main reason for this challenge is rapidly growing influence of the internet and new technologies, which are developing very quickly and impacting upon original forms of media. The content of new media is created more often by the general public at large, rather than professional journalists. The old guard of information gatekeepers are rapidly disappearing as this technological march gathers pace. This situation is forcing public relations practitioners to change their traditional methods of communication as they continue seek ways to influence new media, also referred to as social media. In Lithuania the peculiarities of public relations and new media have not been well analyzed. The reason behind this is that new media... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas žydų įvaizdis lietuviškame internete. Skiriamos dvi įvaizdžio realizacijos internete erdvės – žiniasklaidos ir viešų diskusijų portalai. Šiose erdvėse galioja atskiros įvaizdžių konstravimo taisyklės ir apribojimai. Diskriminuojančių stereotipų palaikymas antidiskriminacinių įstatymų kontroliuojamoje žiniasklaidoje dažnai nėra akivaizdus, o greičiau numanomas per tam tikras reprezentacijas. Todėl sunku apibrėžti jo ryšį su diskusijų komentaruose palaikomais stereotipais, kuriuose nepakantumo formos įvairesnės ir atviresnės. Darbe keliamas tikslas ištirti internetinės žiniasklaidos pranešimų ir diskusijų komentarų turinio ryšį žydų įvaizdžio atveju. Įvaizdis tiriamas analitiškai atskiriant jo turinį ir struktūrą. Įvaizdžio turinį sudaro stereotipai. Jie grupuojasi ir atsiskleidžia tam tikrose temose, sudarydami įvaizdžio teminę struktūrą. Darbe analizuotas 2005 – 2008 metų internetinės žiniasklaidos pranešimų, žiniasklaidos pranešimų komentarų, diskusijų forumų bei tinklaraščių tekstinis (lietuvių kalba) ir vaizdinis turinys. Derinant kokybinės ir kiekybinės turinio analizės principus išskirtos internetinės žiniasklaidos pranešimuose ir viešų diskusijų komentaruose palaikomų stereotipų grupės bei temos, kuriose šie stereotipai pasireiškia. Gautos stereotipų ir temų grupės lyginamos, siekiant atskleisti žiniasklaidos pranešimų ir diskusijų komentarų turinio ryšį. Tyrimo išvadose konstatuojama, kad žiniasklaidoje palaikomi stereotipai komentaruose... [toliau žr. visą tekstą] / The Image of Jews in Lithuanian Internet Media and Comments This study analyses the image of Jews in Lithuanian Internet. The distinction is made between two spaces of internet – media and public discussion sites. These spaces have different rules and confines of image formation. Sustentation of discriminating stereotypes is usually latent in media, controled with help of anti-discrimination laws. Though it is present through certain representations. Whereas intolerance is much more varied and open in public discussions. Therefore the determination of the relations between internet media and public discussion content is complex. The aim of this study is to reveal the considered relations in case of the Image of Jews. The Image is explored by analytically separating its content and structure. The structure of an image consists of stereotypes. The clusters of stereotypes appear in certain topics, composing the structure of an image. The data analysed in the study includes visual and textual (Lithuanian) contents of blogs, public discusion forums, Internet media and media comments, years 2005 – 2008. The quantitative content analysis was used to highlight the clusters of stereotypes, sustained in internet media and public discussion comments, and topics in which the stereotypes appear. The clusters of stereotypes and topics are compared in order to reveal the relations between the contents of Internet media ant comments. The findings show that the stereotypes, sustained in... [to full text]

Magistro darbo objektas – žiniasklaidos socialinė paskirtis. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią socialinę paskirtį masinės komunikacijos auditorija priskiria pasitikėjimo mažėjimą išgyvenančiai žiniasklaidai. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti galimus žiniasklaidos socialinės paskirties interpretavimo būdus įvairiose teorinėse prieigose; ištirti žiniasklaidos paskirties sampratą auditorijos požiūriu; nustatyti pasitikėjimo žiniasklaida poveikį žiniasklaidos paskirties sampratai. Teorinėje darbo dalyje aptariamos įvairios žiniasklaidos socialinės paskirties interpretavimo galimybės. Analizuojant funkcionalistinį žiniasklaidos paskirties modelį (H. Lasswel, C Wright) paaiškėja, jog žiniasklaida atlieka keturias pagrindines (informavimo, koreliacijos, kultūrinio tęstinumo ir pramogos) funkcijas, kurios užtikrina žiniasklaidos kaip socialinės sistemos stabilumą palaikančios institucijos vaidmenį. Aptariant funkcionalistinės prieigos kritiką prieinama prie išvados, jog šis žiniasklaidos paskirties interpretavimo būdas negali atsakyti į klausimą, kaip auditorija suvokia žiniasklaidos paskirtį, taip pat stokoja lankstumo skirtingų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu. Atsakymų ieškoma naudos ir atlygio teorijoje (D. McQuail), kurioje žiniasklaidos paskirtį apibrėžia auditorijos nariai. Aptarus pastarąją teoriją prieita prie išvados, jog žiniasklaidą auditorija naudoja kaip įrankį socialiniam statusui ar narystei grupėje palaikyti. Taip pat analizuojama ir dienotvarkės sudarymo (D.M. Shaw... [toliau žr. visą tekstą] / Mass communication as a social practice could be analyzed in many different approaches. In this paper social functions of media are analyzed. The main purpose of this paper is to identify how audience perceives the social destination of media. Theoretical analysis of media functions started in the early functionalism (H.Lasswell, C. Wright) theory, where media was treated as an important structural element of a social system. These theories as well as some other theoretical perspectives including uses and gratifications theory, agenda setting function of mass media and the two-step flow model of communication are discussed in this paper. Theoretical research of media destination showed that on the one hand media covers and encourages social interaction, and on the other hand it sometimes becomes ground for interpersonal communication. Meanwhile public opinion researches indicate the reduction of trust in media institutions. In case of media, trust can be extracted basing on evaluation of such content related information aspects as: preciseness, rightness, objectivity, reliability, and telling the whole story (Tsfati, Cappella). The reduced trust in media forces us to revise some classical media theories, which were founded in the “gold age” of media trust. On the one hand mistrust in media reveals higher level of criticism in society, but on the other hand the decrease of audience satisfaction in media institutions causes the lost of one of the main media functions -... [to full text]

Ce memoire examine le sujet de la protection des mineurs contre l’information nuisible a leur bien-etre dans les medias comme le fondement de la restriction de la liberte d’expression. Le travail etudie l’influence de l’information publique sur l’epanouissement de la personalite des mineurs, examine affermissement juridique de la protection des mineurs comme fondement juridique de la restriction de la liberte d’expression, analyse les criteres de l’information publique qui fait l’action negative sur developpement des mineurs et estime mecanisme de la realization juridique de la protection des mineurs aux medias. Les mineurs sont la categorie speciale des personnes a qui la protection particuliere dans le domaine d’information de la societe est garantie. La liberte d’expression n’est pas absolue. Elle peut etre limite pour proteger les mineurs contre l’information publique prejudiciable a leur bien-etre. Il est important qu’on garde toujours l’equilibre de ces valeurs concurrants, qu’on trouve la banance et que le principe de la proportionnalite soit appliqué. Sur le point de la reglamentation on constate que les outils juridiques ne manques pas, la protection des mineurs contre l’information publique nuisible a leur developpement physique, intellectuel ou morale dans les documents juridiques est affermite convenablement mais le mecanisme de sa realisation n’est pas efficace. Les violateurs ne sentient pas aucunnes consequences negatives. Il est indispensable preciser le... [to full text]

Definicija „privatus gyvenimas“ sąlyginai nauja Lietuvos teisėje - šalies įstatymų nėra griežtai apibrėžta kas yra privatus gyvenimas. Lietuvoje nėra susiformavusi tradicija, aiškiai apibrėžianti, kuriuos privataus viešo asmens gyvenimo aspektus visuomenė turi teisę žinoti, o kurie neturėtų jos dominti. Lietuvos Respublikos įstatymai neapibrėžia teisėto visuomenės intereso gauti tam tikrą informaciją apie privatų viešųjų asmenų gyvenimą sampratos. Tai, kad privatumas sunkiai apibrėžiama sąvoka įrodo privatumo teorijų gausa. Vieni teoretikai (L. Brandeis, W. Brennan) privatumą sieja su teise, kiti (R. Gavison, A. F. Westin) su atsiskirimu, dar kiti (Ch. Fried, A. Miller) su kontrole ir pan. Nėra vieningos privatumo teorijų klasifikacijos. Empirinis tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos politikų privatumo aspektus respublikiniuose dienraščiuose („Lietuvos rytas“ ir „Respublika“). Darbo temos analizei buvo pasirinkti du nacionaliniai dienraščiai – „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Tyrimui buvo pasirinkti 2004 m. ir 2008 m. rinkimų į seimą metai. Tiriamasis laikotarpis 3 mėnesiai iki rinkimų ir 3 mėnesiai po rinkimų kiekvienais metais. Tuo būdu buvo siekiama stebėti ar kinta (jei kinta tai kaip), straipsnių susijusių su politikų privačiu gyvenimu skaičius ir pobūdis. Tyrimas apėmė 2004 07 01-2004 12 31 ir 2008 07 01-2008 12 31 laikotarpius ir juose buvo analizuojami visi minėtų dienraščių straipsniai, kuriuose, buvo aprašomas politikų ar jų šeimos narių privatus gyvenimas t.y... [toliau žr. visą tekstą] / The definition of private life is a relatively new concept in the Lithuanian law. The laws of the country do not strictly define what the private life is. There are no rules in Lithuania which would clearly describe which aspects of private life of a public figure should be revealed and which should not be communicated to the public. There is a huge number of privacy theories which prove how difficult it is to define privacy. Some theorists (L. Brandeis, W. Brennan) relate privacy to the human rights; others (R. Gavison, A.F. Westin) link it to the isolation; some of them (C. Fried, A. Miller) see privacy in relation with control. There is no unanimous classification of privacy theories. The empirical aim of the research is to analyse the aspects of politicians’ privacy described in Lithuanian daily newspapers (Lietuvos Rytas and Respublika). Two national daily newspapers, namely Lietuvos Rytas and Respublika, have been chosen for the analysis of the research topic. The periods of elections to Lithuanian Seimas in 2004 and 2008 have been chosen for this research. Three months before the elections and three months after the elections during the selected years have been chosen as the period for the research. The main objective was to observe whether the number and nature of the articles describing the private life of politicians differ and if the alternation is noticed how does it change. The chosen periods for the research are from 1 July, 2004 until 31 December, 2004 and from... [to full text]

Magistro darbo objektas – kompanijų korporatyvioji komunikacija socialinės žiniasklaidos priemonėse. Darbo tikslas – Nustatyti, kaip korporatyviajai komunikacijai gali būti naudingos socialinės žiniasklaidos teikiamos galimybės ir kiek jos išnaudojamos. Darbo uždaviniai: Nustatyti korporatyviosios tapatybės, korporatyviosios reputacijos, korporatyviojo įvaizdžio ir korporatyviojo prekinio ženklo tarpusavio sąryšius ir priklausomybes; Ištirti socialinės žiniasklaidos esmę, atsiradimo prielaidas, skirtumus nuo tradicinės žiniasklaidos; Ištirti socialinės žiniasklaidos reikšmę pokyčiams versle, vadyboje, socialiniuose procesuose; Išanalizuoti socialinių žiniasklaidos priemonių tinkamumą korporatyviosios komunikacijos tikslams; Ištirti didžiausių Lietuvos kompanijų socialinės žiniasklaidos galimybių panaudojimą korporatyviajai komunikacijai. Naudojantis mokslinės literatūros analize, teoriniais indukciniais, dedukciniais, palyginimo ir analogijų metodais taikomajame darbe, prieita prie išvados, kad korporatyvioji komunikacija yra kompleksinis dalykas labiausiai susijęs su korporatyviuoju įvaizdžiu, korporatyviąja reputacija, korporatyviuoju prekės ženklus ir pastaruosius interesų grupių suvokinius sąlygojančia korporatyviąją tapatybe. Išanalizavus mokslininkų monografijas ir tyrimus prieita prie išvados, kad siekiant strateginių komunikacijos tikslų ir vientiso bendravimo su įvairiomis interesų grupėmis, socialinės žiniasklaidos teikiamas interaktyvumas, grįžtamasis ryšys yra... [toliau žr. visą tekstą] / As the competition and globalization increase, organizations begin to understand the benefits of effective corporate communication. Consistent communicating and building trust is the most important points of corporate communication as it gets more strategic importance in any corporation. As more companies focus on transparency, morality and sincere communication with stakeholders, it is useful to critically assess communication channels they use. It is worth to analyze new possibilities of social media. Analysing the scientific literature, using theoretical methods has led to the conclusion that corporate communication is a complex discipline, most associated with corporate image, corporate reputation, corporate brand and corporate identity, as a base for all those three. The analysis of scientific monographs and research concluded that, social media which provides interactions and feedback is very helpful for the strategic goals of corporate communication and for reaching various stakeholders. Simply informing stakeholders helps to build trust and relationships, which is crucial for corporate communication. Social media provides not only that, but helps to reach nishe and geographically separated target groups and contact them in one virtual place. Research was made in two phases, using both quantitative and qualitative content analysis methods. Results proved that the Lithuanian companies posses tremendous differences (comparing to American entrepreneurs) in social media... [to full text]

Magistro darbo objektas - ryšių su visuomene (RSV) elitas Lietuvoje. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti profesinio ryšių su visuomene elito ypatumus ir atskleisti Lietuvos RSV elitą. Siekiant užsibrėžto tikslo, darbe keliami šie uždaviniai: atskleisti elito sampratas; pristatyti elito klasifikavimo teorijas; išskirti elitui būdingas savybes; aptarti elito rūšis; pristatyti RSV elito sampratą remiantis verslo ir profesinio elito ypatumais; atskleisti žiniasklaidos vaidmenį pristatant visuomenei elito atstovus; atlikti žvalgybinį tyrimą ir pristatyti RSV atstovų požiūrį į šios veiklos elitą; išanalizuoti Lietuvos ryšių su visuomene elitą remiantis žiniasklaidos analize. Naudojantis aprašomuoju, literatūros ir šaltinių analizės, sintezės ir lyginamuoju metodais, anketine kiekybine apklausa bei žiniasklaidos kokybine turinio analize, prieita išvados, kad RSV veikla Lietuvoje dar yra jauna ir jai dar yra kur plėstis. Be to, didelė dalis Lietuvos visuomenės dar nežino, kokio pobūdžio tai veikla, todėl apie RSV elitą galima kalbėti dar tik kaip apie besiformuojantį. Tačiau, atlikus žiniasklaidos tyrimą, galima teigti, kad jau yra RSV lyderiai, kurie kitiems RSV atstovams yra autoritetas, kurie yra geri šios srities specialistai ir vertinami kaip ekspertai. Atlikus žvalgybinį tyrimą, kuriuo siekta sužinoti RSV srityje dirbančių asmenų nuomonę apie RSV elitą paaiškėjo, kad tarp savo profesijos autoritetų RSV darbuotojai vardina RSV agentūrų vadovus. Dažniausiai kaip RSV elito... [toliau žr. visą tekstą] / PUBLIC RELATIONS (PR) ELITE IN LITHUANIA by Alina Semionovaitė SUMMARY Because public relations (PR) services become more and more popular, and simultaneously a competition between representatives engaged in providing PR services is growing, it is urgently to get to know what PR specialists represent their profession in mass media most frequently and how they are showed, what properties are attributed to them. In the presented Master’s Thesis, it is strived to review and analyze the professional PR elite existing in Lithuania. The object of the Paper: Public relations (PR) elite in Lithuania. The goal of the Paper: to analyze the peculiarities of the professional PR elite and to disclose Lithuanian professional PR elite. For implementation of the goal, the following tasks were set: 1. To provide conceptions of the elite. 2. To present theories of elite classification. 3. To single out the properties typical for elite. 4. To discuss upon the types of elite. 5. To present the concept of elite through the peculiarities of business and professional elite. 6. To disclose the role of mass media in presenting the representatives of elite to the community. 7. To carry out a surveying investigation and to present the attitude of PR representatives towards the elites of these activities. 8. To analyse Lithuanian PR elite on the base of analysis of mass media. The scientific methods were used in the present work: description of scientific references and other sources; synthesis and... [to full text]