Magistro darbo objektas – pastarųjų trejų metų Lietuvos periodinė spauda. Darbo tikslas - išnagrinėti grįžtamojo ryšio Lietuvos žiniasklaidoje sklaidos ypatumus 2004-2006 metais. Siekiant šio tikslo keliami pagrindiniai uždaviniai: aptarti tiesioginį ir netiesioginį grįžtamąjį ryšį; išanalizuoti grįžtamojo ryšio priemonių teigiamą ir neigiamą įtaką VIP turiniui; išsiaiškinti per grįžtamąjį ryšį matomos viešosios darbotvarkės įtaką žiniasklaidai; išnagrinėti dvikryptės komunikacijos modelio žiniasklaidoje formavimosi paskatas ir kliūtis; apibūdinti grįžtamojo ryšio, kaip VIP konkurencinio pranašumo, ypatumus; atlikti dviejų Lietuvos dienraščių turinio analizę, siekiant įvertinti grįžtamojo ryšio efektyvumą Lietuvos periodinėje spaudoje. Plintant internetui, vystantis internetinei žiniasklaidai, ėmė kristi laikraščių tiražai, televizijos ir radijo stočių reitingai. Ėmę diskutuoti, kaip įprastinei žiniasklaidai išlaikyti savo auditoriją, žurnalistai bei žiniasklaidos tyrinėtojai priėjo išvados – būtina įtraukti visuomenę į žiniasklaidos priemonės turinio formavimo procesą. Šį tikslą įmanoma pasiekti tik skiriant daugiau dėmesio viešąją darbotvarkę atspindinčiam grįžtamajam ryšiui. Naudojant kiekybinę ir turinio analizę atliktas dviejų Lietuvos dienraščių tyrimas, parodęs, kad Lietuvos dienraščiai taiko po kelias grįžtamojo ryšio priemones, tačiau jas spausdina ne kiekviename numeryje. Tyrimas taip pat atskleidė, kad grįžtamąjį ryšį dienraščiai naudoja ne tik visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / The spread of Internet and the development of electronic mass media have made a significant impact on traditional mass media means. The circulation of newspapers and broadcast media ratings have been falling down. As a result, mass media journalists and researchers have started searching for ways for traditional mass media to retain its audience. They all have come to conclusion that readers, viewers and listeners should be involved into the formation of the mass media content. However, this is possible to happen only if journalists and editors devote more attention to the audience’s feedback – the reflection of the public agenda. The object of this work is an overview of Lithuanian newspapers of the last three years. The goal of this work is to investigate the reflection of the audience’s feedback in the Lithuanian mass media. The tasks of this work are: to distinguish direct and indirect feedback, to analyze positive and negative feedback’s impact to mass media content; to explain the impact of public agenda; to analyze the conditions for a two-way communication model in the mass media; to expose the feedback as a competitive advantage; to research the content of two Lithuanian newspapers to estimate the effectiveness of feedback in Lithuanian mass media. The research findings have revealed that Lithuanian newspapers use several means of feedback. However, the latter is not published on the daily basis. Furthermore, different sources of feedback were discovered in the... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas islamofobijos fenomeno atsiradimas ir vystymasis Vakarų Europos plotmėje. Darbe bendrai susipažįstama su rasizmo bei ksenofobijos veiksniais, kurie turėjo didelę įtaką vystantis islamofobijos reiškiniui. Šiame darbe yra atskleidžiama, kad toks reiškinys neatsirado po teroristinių išpuolių 2001 metų rugsėjo vienuoliktąją bei išpuolių Londone 2005 metais. Islamofobija vystėsi pamažu- atsiradusi kaip orientalizmas, vėliau besivystanti su naftos krize bei Saudo Arabijos politika 1973-1974 metais, su Irano revoliucija 1979 metais. Ji pamažu pasiekė ir mūsų laikus. Islamofobijos reiškinys šiuo metu siejamas su terorizmu, kovotojais-mirtininkais, karikatūromis. Pagrindinis darbo tikslas išnagrinėti konkrečias islamofobijos apraiškas Lietuvos žiniasklaidoje bei palyginti jas su jau išnagrinėtu Jungtinės Karalystės atveju.Kadangi šios valstybės labai skiriasi savo istorine patirtimi, savo demokratijos istorija bei spauda, jas lyginti yra ganėtinai sudėtinga, Jungtinės Karalystės atvejis šiuo atveju tampa tarsi atspirties tašku nagrinėjant Lietuvos atvejį. Kadangi islamofobijos teorija buvo pritaikyta būtent Jungtinės Karalystės atveju, tai daugiau šios šalies patirtis, būtent ši šalis buvos pasirinkta kaip modelis, įvertinant ar islamofobijos reiškiniai veikia Lietuvos žiniasklaidoje. Darbo tikslas- islamofobijos teoriją pritaikyti Lietuvos atveju, o galbūt patvirtinti, jog Lietuvos atvejis yra išskirtinis. / The rise and the development of the phenomenon of Islamophobia in Western Europe discourse is investigated in this paper. In this paper we are introduced with rasism and xenophobia factors which has big influence for islamophobia development. In this paper is stated, that this phenomenon has not appeared after terrorist attacks in 2001/9/11 and in London in 2005. The islamophobia appeared gradually as orientalism, later as oil crisis, Saudi Arabia policy in 1973-1974, with revolution of Iran in 1979. It reached our times too. The phenomenon of islamophobia in out times is associated with terrorism, suiciders and cartoons. The main aim of the paper is to explore specific manifestations of islamophobia in Lithuanian mass media and to compare them with analysed United Kingdom case. Cause both of coutries are very different in their historical experience, democracy history and also in media, it is fairly complicated to compare them. The United Kingdom case is like the model or example while exploring Lithuanian case. Because the theory of Islamophobia was fitted in the United Kingdom case, it is more experience of this country, that is why this country was sorted as model to investigate if islamophobia exists in Lithuanian media. The aim of this paper- to adapt the theory of islamophobia in Lithuanian case, o even to confirm that Lithuanian case is very unique.