Šis tarpdisciplininis magistro darbas yra konceptuali galios ir realybės (tam tikra prasme ir autentiškumo) studija. Viena nuo kitos sunkiai atsiejamos pastarosios sąvokos yra analizuojamos per tris plačius teorinius pjūvius – hiperrealybę, orientalizmą bei šiuos procesus katalizuojančią ir iš dalies logistinę funkciją atliekančią antrąją modernybę. Galios ir realybės santykis darbe analizuojamas ne tiek per fizinį silpnesniojo pavergimą, kiek mėginimus modifikuoti tikrovę bei vaizdinių pagalba kurti hiperrealybę, subordinuotą galios subjekto interesams. Atvejo studijai pasirinkta galios implikuota Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) hiperrealybė bei sąlygas jos atsiradimui paklojusi antroji modernybė. Atlikta empirinė ir teorinė analizė atskleidžia, jog įspūdingi Emyratų kultūros objektai, iliustruojami leksinėmis hiperbolėmis ir kvapą gniaužiančiais vaizdais, tėra simuliakras, neatspindintis tikrovės ar vietos kultūros, bet siekiantis pačią tikrovę pakeisti. Be to, JAE yra naujos rūšies simuliakras, kurio esminiu požymiu galima laikyti vertybiškai svetimos kultūros perėmimą bei pavertimą „sava“, siekiant simbolinio pripažinimo. Šio Emyratų, kaip globalaus pasaulio galios centro, pripažinimo, kuris yra ir šalies modernizacijos katalizatorius, ir nedemokratinio valdančiojo režimo legitimacijos įrankis, siekiama drastiškai aukojant autentiškumą bei kuriant „faraoniškus“ kultūros projektus, kurie šiame darbe laikomi kultūros utopija. Be to, autentiškumo ignoravimas ir Oriento (JAE)... [toliau žr. visą tekstą] / This interdisciplinary Master thesis is a conceptual investigation of power and reality (in a sense of authenticity as well). The following concepts which are hardly distinguishable from each other are analyzed via three theoretical layers – hyperreality, orientalism and the late modernity which works both as a catalyst for these processes and as a logistical tool. The relation between power and reality is revealed not through physical subjugation of the weaker but rather through the attempts to modify reality and with the help of images to create hyperreality that is subordinated to self-interests of the mighty. As the case study the power implicated hyperreality of United Arab Emirates (UAE) and the second modernity that conditioned it has been chosen. Empirical and theoretical analysis reveals that spectacular Emirati cultural objects, illustrated by lexical hyperboles and breath-taking images merely is a simulacra that does not reflect reality or local culture but seeks to alter that reality. Furthermore UAE is a new kind of simulacra characterized by accepting and transforming into “their own” the foreign culture that is alien to the one found within local cultural context in order to obtain symbolic recognition. The symbolic recognition of Emirati as one of the hubs of global power is both the catalyst of Emirati modernization and the instrument of legitimacy of the ruling elite. This recognition is pursued by ‘pharaonic’ cultural objects (cultural utopia) and... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas islamofobijos fenomeno atsiradimas ir vystymasis Vakarų Europos plotmėje. Darbe bendrai susipažįstama su rasizmo bei ksenofobijos veiksniais, kurie turėjo didelę įtaką vystantis islamofobijos reiškiniui. Šiame darbe yra atskleidžiama, kad toks reiškinys neatsirado po teroristinių išpuolių 2001 metų rugsėjo vienuoliktąją bei išpuolių Londone 2005 metais. Islamofobija vystėsi pamažu- atsiradusi kaip orientalizmas, vėliau besivystanti su naftos krize bei Saudo Arabijos politika 1973-1974 metais, su Irano revoliucija 1979 metais. Ji pamažu pasiekė ir mūsų laikus. Islamofobijos reiškinys šiuo metu siejamas su terorizmu, kovotojais-mirtininkais, karikatūromis. Pagrindinis darbo tikslas išnagrinėti konkrečias islamofobijos apraiškas Lietuvos žiniasklaidoje bei palyginti jas su jau išnagrinėtu Jungtinės Karalystės atveju.Kadangi šios valstybės labai skiriasi savo istorine patirtimi, savo demokratijos istorija bei spauda, jas lyginti yra ganėtinai sudėtinga, Jungtinės Karalystės atvejis šiuo atveju tampa tarsi atspirties tašku nagrinėjant Lietuvos atvejį. Kadangi islamofobijos teorija buvo pritaikyta būtent Jungtinės Karalystės atveju, tai daugiau šios šalies patirtis, būtent ši šalis buvos pasirinkta kaip modelis, įvertinant ar islamofobijos reiškiniai veikia Lietuvos žiniasklaidoje. Darbo tikslas- islamofobijos teoriją pritaikyti Lietuvos atveju, o galbūt patvirtinti, jog Lietuvos atvejis yra išskirtinis. / The rise and the development of the phenomenon of Islamophobia in Western Europe discourse is investigated in this paper. In this paper we are introduced with rasism and xenophobia factors which has big influence for islamophobia development. In this paper is stated, that this phenomenon has not appeared after terrorist attacks in 2001/9/11 and in London in 2005. The islamophobia appeared gradually as orientalism, later as oil crisis, Saudi Arabia policy in 1973-1974, with revolution of Iran in 1979. It reached our times too. The phenomenon of islamophobia in out times is associated with terrorism, suiciders and cartoons. The main aim of the paper is to explore specific manifestations of islamophobia in Lithuanian mass media and to compare them with analysed United Kingdom case. Cause both of coutries are very different in their historical experience, democracy history and also in media, it is fairly complicated to compare them. The United Kingdom case is like the model or example while exploring Lithuanian case. Because the theory of Islamophobia was fitted in the United Kingdom case, it is more experience of this country, that is why this country was sorted as model to investigate if islamophobia exists in Lithuanian media. The aim of this paper- to adapt the theory of islamophobia in Lithuanian case, o even to confirm that Lithuanian case is very unique.