Pastaruoju metu kilę vietiniai ir tarptautiniai konfliktai žiniasklaidoje vis dažniau priverčia atsigręžti į pamatinę jos vertybę - žodžio laisvę. Skirtinga šios sąvokos samprata dažnai tampa nesutarimų objektu, todėl žiniasklaidos vaidmuo ją pateikiant bei formuojant labai svarbus. Taigi, darbo tikslas yra ištirti pranašo Mahometo (angl. k. Mohammad) karikatūrų atvejo vaizdavimą Lietuvos žiniasklaidoje ir nustatyti, kokios reakcijos, požiūriai atsispindi žodžio laisvės problematikoje. Iš pradžių, tikslui pasiekti gilinamasi į pačios demokratiškos žiniasklaidos sampratą, žodžio laisvę ir esminius jų pokyčius moderniųjų technologijų amžiuje. Toliau, siejant žodžio laisvę su politinių karikatūrų žanru, atskleidžiamas jų prieštaringas santykis. Tuo pačiu supažindinama su pranašo Mahometo karikatūrų atveju ir reakcijomis užsienio žiniasklaidoje. Galiausiai, pateikiama įvykio analizė Lietuvos spaudos ir internetinės žiniasklaidos priemonėse, išskiriant savitus bruožus iš kitų užsienio šalių ir nustatant dominuojančią poziciją žodžio laisvės aspektu. Pagrindinis darbo objektas – Mahometo karikatūrų atvejis Lietuvos žiniasklaidoje – yra tiriamas taikant kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodą. Toks pasirinkimas suteikia galimybę plačiau ir giliau pažvelgti į konkrečios žiniasklaidos priemonės indėlį formuojant tarptautinį įvykį, skatinant tarptautines diskusijas, o taip pat palyginti duomenis tarptautiniame kontekste. Gautos tyrimo išvados parodo, kad Mahomedo karikatūrų... [toliau žr. visą tekstą] / The latest local and international conflicts forced to look back to the democratic society’s value – freedom of speech. Different conceptions become an axis of the conflict, so the role of media is very important in constructing and presenting it. That’s why this work’s goal is to research specific international event, Mohammed’s cartoon controversy in Lithuanian media, and to define the reactions and opinions which reflect the freedom of speech problematic. At first, the research was concentrated on democratic media conception, freedom of speech and there fundamental changes in modern technology age. Further, looking for the connection between freedom of speech and political caricature genre, it is tried to reflect the controversial connection. At the same time, I try to present the Mohammed’s cartoon controversy and reactions of it in foreign media. Last, this international event is analyzed in certain Lithuanian press and internet media, trying to characterize certain attributes from other countries and determine the dominated position in freedom of speech frame. The basic work’s object is Mohammed’s cartoon controversy in Lithuanian media. The investigation is made by using quantity and quality content analyzes. This type of this method gives the ability to look deeper in certain media tools and there affect to construction of international event, trying to stimulate international discus and compare data in international context. General research conclusions show that... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas islamofobijos fenomeno atsiradimas ir vystymasis Vakarų Europos plotmėje. Darbe bendrai susipažįstama su rasizmo bei ksenofobijos veiksniais, kurie turėjo didelę įtaką vystantis islamofobijos reiškiniui. Šiame darbe yra atskleidžiama, kad toks reiškinys neatsirado po teroristinių išpuolių 2001 metų rugsėjo vienuoliktąją bei išpuolių Londone 2005 metais. Islamofobija vystėsi pamažu- atsiradusi kaip orientalizmas, vėliau besivystanti su naftos krize bei Saudo Arabijos politika 1973-1974 metais, su Irano revoliucija 1979 metais. Ji pamažu pasiekė ir mūsų laikus. Islamofobijos reiškinys šiuo metu siejamas su terorizmu, kovotojais-mirtininkais, karikatūromis. Pagrindinis darbo tikslas išnagrinėti konkrečias islamofobijos apraiškas Lietuvos žiniasklaidoje bei palyginti jas su jau išnagrinėtu Jungtinės Karalystės atveju.Kadangi šios valstybės labai skiriasi savo istorine patirtimi, savo demokratijos istorija bei spauda, jas lyginti yra ganėtinai sudėtinga, Jungtinės Karalystės atvejis šiuo atveju tampa tarsi atspirties tašku nagrinėjant Lietuvos atvejį. Kadangi islamofobijos teorija buvo pritaikyta būtent Jungtinės Karalystės atveju, tai daugiau šios šalies patirtis, būtent ši šalis buvos pasirinkta kaip modelis, įvertinant ar islamofobijos reiškiniai veikia Lietuvos žiniasklaidoje. Darbo tikslas- islamofobijos teoriją pritaikyti Lietuvos atveju, o galbūt patvirtinti, jog Lietuvos atvejis yra išskirtinis. / The rise and the development of the phenomenon of Islamophobia in Western Europe discourse is investigated in this paper. In this paper we are introduced with rasism and xenophobia factors which has big influence for islamophobia development. In this paper is stated, that this phenomenon has not appeared after terrorist attacks in 2001/9/11 and in London in 2005. The islamophobia appeared gradually as orientalism, later as oil crisis, Saudi Arabia policy in 1973-1974, with revolution of Iran in 1979. It reached our times too. The phenomenon of islamophobia in out times is associated with terrorism, suiciders and cartoons. The main aim of the paper is to explore specific manifestations of islamophobia in Lithuanian mass media and to compare them with analysed United Kingdom case. Cause both of coutries are very different in their historical experience, democracy history and also in media, it is fairly complicated to compare them. The United Kingdom case is like the model or example while exploring Lithuanian case. Because the theory of Islamophobia was fitted in the United Kingdom case, it is more experience of this country, that is why this country was sorted as model to investigate if islamophobia exists in Lithuanian media. The aim of this paper- to adapt the theory of islamophobia in Lithuanian case, o even to confirm that Lithuanian case is very unique.