Internetinė žiniasklaida, kaip savarankiška verslo ir žiniasklaidos sritis, gyvuoja jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje. Perėjusi įvairias vystymosi stadijas, šiuo metu ji yra viena iš pelningiausių verslo sričių bei svarbi reklamos rinkos dalis. Tą įrodo ir egzistuojantys teiginiai „jei tavęs nėra internete, tavęs nėra niekur“, ir gausiai besikuriančios viešųjų ryšių agentūros, besistengiančios bendradarbiauti su internetine žiniasklaida, ir vis augantis internetinės žiniasklaidos vartotojiškumas. Visi šie dalykai skatina verslininkus investuoti į internetą, sekti naujoves ir tobulinti internetines technologijas. Žiniasklaidos ekonomika tyrinėja įvairius ekonominius veiksnius, kurie tiesiogiai daro įtaką žiniasklaidos projektui. Tyrinėjimo sritis yra labai plati, apimanti socialinius, kultūrinius ir ekonominius faktorius. Žiniasklaidos ekonomika tyrinėja žiniasklaidos koncentraciją, rinkos sąlygas, vartotojų poreikius, žiniasklaidos projektų pasiūlą, efektyvias ekonomikos strategijas ir kitas su žiniasklaidos verslu susijusias kryptis. Kaip ir kiekviename versle, taip ir internetiniame galima išskirti kriterijus, kurie yra svarbūs, kuriant verslo modelį. Būtina išanalizuoti šalies rinką, kokie verslo modeliai yra efektyvūs, kurie nebeegzistuoja, kurie turi perspektyvas. Taip pat svarbu, ar kuriamam produktui arba paslaugai jau yra susiformavusi vartotojų grupė ir šis produktas yra pageidaujamas rinkoje. Šio darbo objektas – internetinės žiniasklaidos verslo modeliai ir jų... [toliau žr. visą tekstą] / Online journalism, as independent business and journalism sphere, exists more than 10 years in Lithuania. Recently it has been one of the most profitable business branches and important branch of the advertisement market. Nowadays we have an expression such as „if you are not online, you do not exist“. More and more public relation organizations are being established and they are cooperating with online journalism organizations. Also we have growing usage of internet and online journalism. These aspects encourage businessmen to invest in the internet, look for the novelty and improve technology of the internet. Media economics embodies theoretical and practical economic questions specific to media of all types. Field of research is very wide and includes social, cultural and economic factors. Media economics explores media concentration, conditions of market, consumers‘ needs, supply of media projects, effective strategies of economic and other fields. In every business we can exclude criterions, which are important for business model. In the internet business are important these directions of research: what is the market of the country, which business models are effective and which ones do not exist, what are consumers needs, is this project is needed in the market and has its audience. Subject of this work is business models of online journalism and their distribution in Lithuania. In this work is discussed, which business models are effective, what is contributed in... [to full text]

Globalizacijos ir sparčios kaitos laikais Lietuvos šeima išgyvena daug pokyčių, kalbama apie jos krizę ir destabilizaciją. Kadangi žiniasklaida yra tapusi svarbiu socializacijos faktoriumi, tai jos vaidmuo platinant suvokimą apie šeimą ir konstruojant šeimos bei partnerystės reikšmes atlieka lemiamą vaidmenį kuriant socialinius simbolius bei reikšmes. Šiame darbe siekta atskleisti spaudos perduodamuose pranešimuose konstruojamus šeimos modelius ir lyčių vaidmenis šeimoje. Teorinėje darbo dalyje taikant literatūros šaltinių analizę aptarta, kokia yra žiniasklaidos ir socialinio pasaulio sąveika, kokią įtaką žiniasklaida turi socialinės tikrovės konstravime. Įvardinta šeimos, jos formų samprata, pristatytos pagrindinės jai kylančias grėsmės. Darbe naudojamos socialinio konstruktyvizmo ir darbotvarkės nustatymo (agenda-setting) teorijos, nes jos siejasi tarpusavyje. Abi pabrėžia objektyvios tikrovės svarbą ir tai, kad tam tikrų problemų struktūravimas ne visada atspindi tikrovę. Kadangi žiniasklaida yra vienas svarbiausių šeimos modelių konstravimo įrankių, tai buvo atlikta dviejų Lietuvos dienraščių – „Lietuvos rytas“, „Vakaro žinios“ ir vieno regioninio laikraščio „Tauragės kurjeris“ publikacijų šeimos tema turinio analizė. Tyrimui buvo atrinkti 2007 m. liepos-gruodžio mėn. nacionaliniuose dienraščiuose publikuoti 918 straipsnių ir 150 straipsnių, publikuotų „Tauragės kurjeryje“ visais 2007 metų mėnesiais. Atlikus tyrimą išryškėja, kad vyro ir moters santuoka grįsta šeima... [toliau žr. visą tekstą] / During the globalization and rapid alternation times, Lithuanian family experiences a lot of changes, there is discussed its crisis and destabilization. Due to the fact that the mass media has become a very significant factor of socialization, its role while spreading the comprehension concerning a family as well as constructing the meanings of a family or partnership, are crucial while designing social symbols and meanings. In the following work there has been sought to reveal the constructed model of a family and roles of genders in a family that are communicated in the press publications. In the theoretic part, while applying the analysis of the literature resources there has been discussed what the interaction of the mass media and social world is as well as what the impact of the mass media on the construction of the social reality is. There is enumerated the concept of a family and its forms and there are introduced basic threats that arise to it. In the paper there applied the theories of social constructivism and agenda-setting, because they are interconnected. Both theories define the significance of the objective reality and the fact that the structuring of the certain issues in the mass media does not always reveal the reality. Whereas the mass media is one of the most important tools fro the formation of family models, there has been carried out the contents analysis of the publications under the family issue in two Lithuanian daily newspapers – ‘Lietuvos rytas’... [to full text]

Moderni demokratija ir žiniasklaida yra iš esmės susijusios: kaip pastebi Jesper Strömbäck, jų santykį būtų galima apibūdinti kaip socialin�� sutartį. Žiniasklaidai reikalinga demokratinė santvarka, nes tai vienintelė valdymo forma, kuri gerbia žodžio, nuomonės (įsitikinimų), informacijos laisvę bei žiniasklaidos organizacijų nepriklausomybę nuo valstybės. Kita vertus, demokratijai taip pat reikalinga žiniasklaida, nes tai – pagrindinė priemonė, per kurią piliečiai ir jų išrinkti politiniais atstovai dalyvauja abipusiame informavimo ir įtakos darymo procese Žiniasklaida aprūpina piliečius informacija, padedančia jiems susiformuoti individualią nuomonę ir apsispręsti, už ką balsuoti; tuo tarpu valdžiai ji suteikia informacijos apie visuomenės nuomonę, kuri svarbi priimant politinius sprendimus. Kaip pastebi kritikai, tikrasis žiniasklaidos indėlis į demokratijos palaikymą vargiai atitinka jai keliamus normatyvinius reikalavimus. Teoretikai įvardija nemažai struktūrinių žiniasklaidos pokyčių, turinčių įtakos jos veiklai. Tai komercializacija, koncentracija, globalizacija, reguliacijos silpnėjimas. Agner Fog taip pat pabrėžia komercinę įtaką (kai reklamos užsakovai ir savininkai daro įtaką redakciniams sprendimams) ir turinio banalėjimą. Taigi, atsižvelgiant į visus pokyčius, kurie paveikė ir toliau daro įtaką žiniasklaidai, svarbu analizuoti, kaip žiniasklaida iš tiesų tarnauja demokratijos poreikiams dabartinėje aplinkoje, ir kuriose srityse ji šių poreikių neišpildo. Vienas... [toliau žr. visą tekstą] / Modern democracies and the media are intrinsically related. As Jesper Strömbäck notes, their relationship could be described as a social agreement. Media need democracy as it is the only political system which respects freedom of speech, of opinion, of information and the independency of media organizations form the state control. On the other hand, democracy also needs the media as it is the basic means for citizens and their elected representatives to participate in the mutual process of informing and influence making. The media give citizens information which helps them to form individual opinion and to decide whom to vote for during the election time. As for the government, the media give it information about public opinion which is important for making political decisions. As scholars observe, the real contribution of contemporary media to the support of democracy barely fit into the requirements described in theory. Many structural changes, such as commercialization, concentration, globalization and weekness of regulation have effect on the media performance. The internal and external pressures towards media organizations also have severe effects. Considering all the changes that are happening in the media sector nowadays, it is therefore important to analyze how much the media serve for the needs of contemporary democracy and where it fails to meet these expectations. One of the newest attempts in this field is the project “Media for Democracy Monitor”. This... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama žodžio (išraiškos) laisvės teisės ribų teisinio reglamentavimo Lietuvoje problema. Aptarti žodžio (išraiškos) laisvės teisės istorinės ištakos, raidos etapai, žodžio (išraiškos) laisvės teisės vieta žmogaus teisių sistemoje. Pabrėžiama, jog žodžio laisvė nėra absoliuti, o norint apsaugoti svarbesnius visuomenės interesus arba atskirų asmenų teises nustatomos tam tikros žodžio laisvės ribos. Taip pat prieita nuomonės, jog žodžio laisvės teisė ir informacijos laisvės teisė yra dvi skirtingos fundamentinės žmogaus teisės – informacijos gavimo teisė yra socialinė kategorija, tuo tarpu žodžio laisvė, kaip žmogaus saviraiškos būdas, yra greičiau dvasinė kategorija. Analizuojant žodžio (išraiškos) laisvės ribojimo pagrindus, aptarta teisės ir moralės santykio problema. Aptariant minėtą problemą, rėmėmės I.Kanto žmogaus valios autonomija. Paaiškėjo, jog teisėta veikla išplaukia ne iš išorinio reglamentavimo, o iš vidinio asmens apsisprendimo veikti moraliai, iš pagarbos proto principams. Moralės dėsnis “įrašytas” žmogaus dvasioje ir žmogus yra laisvas, jei jis veikia vadovaudamasis moralės įstatymu. Filosofiniu požiūriu analizuota žodžio (išraiškos) laisvės teisės struktūra. Žodžio (išraiškos) laisvės teisę lemia tiesos ir gėrio filosofinės kategorijos. Žodžio (išraiškos) laisvė sietina su tiesos skelbimu gera valia ir gėrio siekimu. Tiesa sudaro intelektualinį žodžio (išraiškos) laisvės naudojimo aspektą, o gėris valinį aspektą. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master’s paper the legal regulation issue of free speech limits in Lithuania is analyzed. Historical fountainhead of free speech, its process and position in the system of human rights are discussed. It is emphasized that the freedom of speech is not absolute, and on purpose to protect the public interest that are more important or the rights of each individual person some particular limits of free speech are set down. It has also been considered that freedom of speech and freedom of information are two different kinds of fundamental human rights. The freedom of information is a social category whereas the freedom of speech that is like a way of a person’s self-expression is rather a moral category. While analyzing the basis of free speech limits the problem of relation between law and morality has been discussed appealing to I. Kant autonomy of human will. It appeared that good will is one that acts from duty in accordance with the universal moral law that the autonomous human being freely gives itself. This law obliges one to treat humanity — understood as rational agency, and represented through oneself as well as others — as an end in itself rather than as means. The structure of free speech has been analysed philosophically. It occurred that freedom of speech is conditioned by the philosophical categories of the truth and the good. The free speech is related to proclamation of the truth, good will and endeavor to seek the good. The truth makes an intellectual... [to full text]

Magistro darbo objektas – pašto sektoriaus įvaizdis žiniasklaidoje. Pašto sektorių sudaro ir Lietuvos fiziniai bei juridiniai asmenys, kuriems išduoti leidimai, suteikiantys teisę teikti pašto paslaugas; ir pasiuntinių paslaugų teikėjai (Lietuvos bendrovės ir užsienio bendrovių atstovybės ar filialai Lietuvoje), ir užsienio šalių universaliųjų pašto paslaugų teikėjai. Darbo tikslas – atskleisti, kokį pašto sektoriaus įvaizdį pastaruoju metu formuoja žiniasklaida bei palyginti jį su visuomenės nuomone ir ekspertų, specialistų požiūriu į pašto sektoriaus objektyvią dabartinę situaciją. Pagrindiniai darbo uždaviniai: remiantis žiniasklaidos įtakos prigimtimi, aptarti žiniasklaidos atliekamą vaidmenį demokratinėje informacijos ir žinių visuomenėje; pristatyti Ryšių Reguliavimo Tarnybos užsakymu 2006 metų gruodžio mėnesį atliktos Lietuvos gyventojų, besinaudojančių pašto ir pasiuntinių paslaugomis, reprezentatyvų žvalgybinį tyrimą; atskleisti, kokį pašto sektoriaus įvaizdį pateikia spaudos žiniasklaida, remiantis 2006 metų lapkričio 1 dienos – 2007 metų kovo 31 dienos dienraščių „Lietuvos ryto“, „Respublikos“, „Kauno dienos“, „Verslo žinių“, „Klaipėdos“ kokybine turinio analize; pateikti bendras atliktos kokybinės žiniasklaidos turinio analizės išvadas, įvertinti, kiek žiniasklaidos formuojamas pašto sektoriaus įvaizdis atitinka visuomenės nuomonę apie pašto sektorių, kiek sutampa su ekspertų, specialistų nuomone; apibendrinti, kiek žiniasklaida svarbi pačioms pašto sektoriaus... [toliau žr. visą tekstą] / The Image of Postal Sector in Lithuanian Media Post is one of the business branches the services of which are used in the whole world. Domestic market, international trade, and commerce can be successful on the condition that good communication and distribution channels exist. The postal sector is an important part of Lithuania’s and other countries’ economy, a part of communications market closely related to and having impact on many sectors of the country’s economy. This issue being related with both economic and social situation in the country and future changes in the postal sector receives more and more attention from the media in Lithuania and worldwide. The object of the research is the image of the postal sector in the media. The postal sector consists of Lithuania’s legal and natural persons having permits to provide postal services as well as providers of courier services (Lithuania’s companies and agents or branches of foreign companies in Lithuania) and foreign providers of universal postal services. Taking into consideration the fact that publications appearing in the media serves as a basis for subjective interpretations of the visual world in the minds of individuals the following objective of the research was chosen: to reveal what image of the postal sector is currently created by the media, compare it with the opinions of the public and experts towards the current situation in the postal sector and give an answer to the question why such an image is created... [to full text]

Magistro darbo objektas – internetinė žiniasklaida, kaip pagrindinis tarptautinių naujienų perdavimo kanalas. Darbo tikslas – ištirti tarptautinių santykių problematikos komunikaciją internetiniuose informacijos portaluose įvardinant galimą priklausomybę nuo geopolitinės situacijos. Darbo uždaviniai: apibrėžti tarptautinių santykių sampratą bei įvardinti pagrindinius tarptautinių santykių tyrimo objektus; išanalizuoti konfliktą, kaip nesėkmingų tarptautinių santykių rezultatą; išnagrinėti galimus konflikto komunikacijos kanalus; ištirti elektroninės žiniasklaidos privalumus ir trūkumus; įvardinti pagrindinius naujienų atrankos kriterijus; ištirti tarptautinių santykių problematikos komunikacijos priklausomybę nuo geopolitinės situacijos. / The Problematic of International Relationship Communication on the Internet Websites and its Dependence on Geopolitical Situation.

Bakalauro darbo objektas – visuomenės lobizmo vykdymas. Darbo tikslas – aptarti ir išnagrinėti lobizmą teisiniu požiūriu bei ištirti lobistinę veiklą, kuri yra vykdoma panaudojant visuomenės palaikymo skatinimo priemones. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti lobizmo sampratą, teisinį šios veiklos reguliavimą ir įgyvendinimo procesus; ištirti lobistinę veiklą kaip vieną iš viešųjų ryšių programų; išanalizuoti visuomenės lobizmą kaip veiklą, kuria siekiama daryti įtaką valdžios sprendimams; ištirti, kokios visuomenės lobizmo priemonės yra naudojamos įgyvendinant konkrečias šios veiklos programas Lietuvoje ir palyginti pilietinių ir verslo organizacijų priemonių panaudojimo aktyvumą. Atlikus visuomenės lobizmo priemonių panaudojimo Lietuvoje tyrimą buvo nustatyta, kad tiek pilietinės, tiek verslo organizacijos, vykdydamos visuomenės lobizmą naudojo tokias pirmines visuomenės lobizmo priemones kaip: reklama televizijoje ir radijuje, užsakomieji pranešimai, tyrimų rezultatų paskelbimas, naujų interneto svetainių kūrimas, laiškai redaktoriui. Tyrimas parodė, kad naudotos buvo ir antrinės priemonės – piketai, peticijų pasirašymai, laiškai redaktoriui. Pastebėta, kad pilietinės organizacijos veikė aktyviau, tačiau naudojo mažiau efektyvias priemones, kurios buvo pigesnės. Verslo interesus atstovaujančios organizacijos, turėdamos pakankamus finansinius resursus, išnaudojo tokias priemones kaip reklama radijuje, televizijoje bei reklama dienraščiuose. Magistro darbas bus naudingas... [toliau žr. visą tekstą] / Lobbying includes all attempts to influence legislators and officials, whether by other legislators, constituents or organized groups. The terms lobbying and public affairs are often used interchangeably. Public affairs is a public relations specialism that seeks to influence public policy via lobbying and/or through the media. While public affairs is a specialized part of public relations, it is still closely connected with other parts of the public relations disciplines. For example, issue management, crises management. There is a particular skills set required to do lobbying. The core skills are those of identifying and analyzing issues, building a case in response, getting access to decision makers, aligning private and public interests, persuading officials and politicians in your favour and deciding on private or public routes of influence. Grassroots lobbying is pressure from bottom to top. From a public affairs viewpoint, grassroots lobbying is the mobilization of constituents to demonstrate public support for an organization’s position. Grassroots lobbying consists of three essential steps: constituency building, constituency communication and constituency activation. Constituency building is the process of identifying and recruiting people who are willing to become politically active on behalf of an organization. Constituency communication means that when time permits, recruitment of constituents can be follow up by regular communication about pertinent political... [to full text]

Tik XX a. viduryje pradėtos kelti idėjos apie moterų ir vyrų lygias galimybes darbo rinkoje, todėl moterų vadovavimas yra naujas reiškinys visuomenėje ir ekonomikoje. Nors sukurta pakankama teisinė bazė, garantuojanti de jure lygias moterų ir vyrų galimybes darbo rinkoje, tačiau de facto moterys siekdamos karjeros vis dar susiduria su daugybe kliūčių (vyraujantys stereotipai, šeimos ir darbo derinimo klausimai, realus lygių galimybių neužtikrinimas ir pan.). Tokiu atveju svarbų vaidmenį atlieka žiniasklaida, kaip tarpininkė tarp vadovų ir visuomenės, daranti įtaką tam tikro moters-vadovės įvaizdžio formavimui. Magistro baigiamajame darbe analizuojamas ir lyginamas realus (faktais, tyrimais, statistiniais duomenimis pagrįstas) ir žiniasklaidos formuojamas moters vadovės įvaizdis Lietuvoje, pateikiamos minėtos analizės išvados. Darbo dėstomoji dalis susideda iš trijų pagrindinių skyrių. Pirmajame aptariamas statistinis moters vadovės portretas, galimybės užimti vadovaujančias pareigas, visuomenėje vyraujantys stereotipai, nelygių galimybių darbo rinkoje klausimai, šeimos ir darbo derinimo sunkumai bei moterų ir vyrų kaip vadovų palyginimas. Antrasis darbo dalies skyrius yra skirtas dviejuose skirtingo pobūdžio spausdintinės žiniasklaidos leidiniuose pateikiamo moters vadovės įvaizdžio analizei ir palyginimui. Trečiajame skyriuje siekiama apibūdinti žiniasklaidos įtaką visuomenės nuomonės formavimui, taip pat, atsakyti į klausimą – ar žiniasklaidos formuojamas moters vadovės... [toliau žr. visą tekstą] / The ideas of men and women having equal opportunities on labour market emerged only in the middle of the 20th century, therefore, female leadership is a new social and economical phenomenon. Although a sufficient legal base securing equal de jure opportunities for women and men in the labour market has been developed, in reality (de facto) career women still encounter many barriers (prevailing stereotypes, family and work combination issues, real insecurity of equal opportunities, etc.). In this case the mass media assumes the main role as a medium between leaders and society, influencing formation of a certain female leader image. The Master’s final paper analyzes and compares the real female leader image (based on the facts, research and statistics) and the one created by the mass media in Lithuania, including the conclusions of the aforesaid analysis. The main part of the paper consists of three main chapters. The first chapter includes the discussion on the statistic female leader portrait, opportunities of taking the leader position, prevailing social stereotypes, issues on unequal opportunities on labour market, family and work combination difficulties and the comparison of men and women in the role of the leader. The second chapter of the paper concentrates on the analysis and comparison of the female leader image provided by two different printed publications. The purpose of the third chapter is to describe the influence of the mass media upon the formation of... [to full text]

Informacinė sklaida šiomis dienomis yra kaip niekad intensyvi ir įvairialypė. Komunikacinių kanalų gausa ir įvairovė sukuria galimybę aktyviai dalyvauti komunikaciniuose procesuose net pačioms mažiausioms ir uždariausioms visuomenės grupėms. Nuo to, kokiais visuomenės informavimo kanalais ir kokio pobūdžio informacija skelbiama apie tam tikrą grupę, gali priklausyti tiek jos visuomeninio įvaizdžio kaita, tiek tolimesnės raidos tendencijos. Elektroninės šokių muzikos subkultūra – viena iš įdomesnių sociokultūrinių grupių, kurios komunikacijos pobūdis su žiniasklaida ir yra šio darbo objektas. Darbe užsibrėžtas tikslas atskleisti žiniasklaidos ir elektroninės šokių muzikos subkultūros santykį, įvertinti šio santykio kiekybinius ir kokybinius pokyčius per dešimtmetį, išryškinti komunikacinius ypatumus bei išsiaiškinti komunikacijos privalumus ir trūkumus. Tyrimo hipotezės teigia, kad šiandien elektroninės šokių muzikos subkultūros ir žiniasklaidos bendradarbiavimas intensyvesnis nei prieš dešimtmetį, žiniasklaida subkultūrą reprezentuoja pozityviau, retesnis probleminis žinučių kontekstas. Užsibrėžtam tikslui pasiekti bei hipotezėms patikrinti išsikelti uždaviniai apžvelgti su subkultūra susijusius pranešimus naujienų portale Delfi.lt 2001m., 2002m. ir 2009m. spalio ir lapkričio mėnesiais bei naudojant interviu metodą apklausti ekspertus: elektroninės šokių muzikos subkultūros atstovus, žiniasklaidos priemonių redaktorius bei kultūros tyrimų specialistus. Teorinėje darbo dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / Information spread nowadays is more intensive and miscellaneous than ever. Plenty of various communication channels enable even the smallest and most reserved society groups to participate in communication processes actively. The choice of certain communication channels and information, that should be published, may influence the changes of the group‘s public image as well as further development of it. Electronic dance music subculture is one of the most interesting sociocultural groups, therefore its communication with mass media has been chosen as the object of this paperwork. The goal of this paperwork is to reveal the relation between electronic dance music subculture and the media, to evaluate both quantitative and qualitative changes of this relation during the last decade, to highlight the most important features of the communication of this subculture, to find its main advantages and disadvantages. The hypothesis of the research suggests that the electronic dance music subculture is more visible in the media than it was a decade ago, that the problematic context of the messages is rarer, and the content of the messages is more positive and commercial. In order to achieve the chosen goal and to prove the hypothesis there were messages about the subculture, published in the news portal delfi.lt in October–November of 2001, 2002 and 2009, examined, and several experts – electronic dance music subculture members, media editors and culture researchers – interviewed. The... [to full text]

Šio darbo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti ar žiniasklaidoje galima viešinti ikiteisminio tyrimo duomenis jei tai gali įtakoti nešališką, nepriklausomą baudžiamąjį procesą. Atsakant į iškeltus darbo tikslus nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek užsienio praktika (JAV, Anglija ir kt.). Daug diskusijų dėl šių principų konfrontacijos kyla JAV. Šios valstybės teismai jau seniai pripažino galimą viešumo pavojų, kai prisiekusieji, įtakoti visuomenėje, per žiniasklaidą, formuojamos nuomonės, priima subjektyvius, šališkus, neteisingus sprendimus. / Aim of this work was to find out whether the media can serve to promote the pre-test data if media, public opinion can affect the fair, impartial and independent court. In order to verify the these assumptions, it is important to clarify the application of the principle of publicity characteristics and limits of the criminal process, the analysis of both the pre-trial stage and trial, to examine public awareness and the importance of boundaries. It is also necessary to assess whether public opinion on a fair and impartial court, is it possible to maintain a balance between these two principles. In response to the issue raised by the work targets both Lithuanian and foreign law (the U.S., UK, etc.) are analysed. Much of the debate on the principles of the U.S. confrontation arises. Courts of this country had recognized the potential public risk, when the jury, influenced by society through the media, which formed the opinion, makes subjective, biased, incorrect decisions.