The topic of this written work is a role of the moral policy in the politics of the modern state. The main attention is focussed on the moral conduct and behavior of politicians.

Sudarydami sandorius, asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilinius teisinius santykius, todėl šiuolaikinėje teisinėje valstybėje sandoriai yra pagrindinis civilinės apyvartos ir ekonomikos variklis. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir iš sandorių kylančių civilinių teisinių santykių stabilumą, teisės aktuose įtvirtino sandorių negaliojimo institutą. Viena iš sandorio galiojimo (negaliojimo) sąlygų – viešoji tvarka ir gera moralė – ir analizuojama šiame darbe. Daugiausia naudojant loginį - analitinį metodą, kuris pasireiškė teismų praktikos, teisės aktų ir teisės doktrinos autorių dėstytų pozicijų aptarimu, palyginimu ir analize, šiame darbe bandoma apibrėžti viešosios tvarkos ir geros moralės sąvokas, atskleisti jų sampratą, išanalizuoti moralės ir teisės santykį, nustatyti kriterijus, pagal kuriuos galima atskirti moralės ir teisės normas, įvertinti viešosios tvarkos ir geros moralės teisinę reikšmę sandorio galiojimui ir sandorio šalių teisių ir pareigų apimčiai, nustatyti šios sandorio galiojimo sąlygos taikymo ir aiškinimo kriterijus. Lietuvos sutarčių teisei tai labai aktualu, kadangi minėta sandorio galiojimo sąlyga Lietuvoje teisėje yra palyginus nauja, įvesta tik 2001 m. liepos 01 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, todėl ji mažai nagrinėta Lietuvos teisės doktrinoje, o Lietuvos teismų praktika šioje srityje kol kas yra labai kukli. / In concluding contracts, individuals seek to create, change or annul their civil legal relations; therefore, in the contemporary legal society contracts are the main moving force of civil circulation and economy. Seeking to secure the legality and the stability of civil legal relations arising from contracts, the legislator has consolidated the institute of void contracts in legal acts. One of the conditions of contract validity (nullity), i.e. public order and good moral, is analysed in the thesis. The thesis attempts to define the concepts of public order and good moral, disclose their conception, analyse the relation between moral and law, define the criteria determining the norms of moral and law, assess the legal significance of public order and good moral for the validity of the contract and the volume of rights and duties of the contracting parties as well as determine the application and the criteria of applying and interpreting the validity conditions of the contract. A logical-analitical method, which has been manifested in discussing, comparing and analyzing the positions laid by judicial practice, legal acts and the authors of legal doctrine has mostly been used in the thesis. The above-mentioned validity condition of the contract is extremely significant for the Lithuanian contract law as it is relatively new in the Lithuanian Law. It was introduced only on 1 July 2001 after The Civil Code of the Republic of Lithuania came into force. Therefore, it has been... [to full text]

Darbo tikslas - atskleisti moralinių vertybių ir laisvės santykį J. Girniaus filosofijoje. Darbe taikyti šie metodai: mokslinės literatūros analizė, empirinis tyrimas-kiekybinis, tyrimui atlikti sudaryta anketa. Darbo intelektualinį pagrindą ir jo probleminį turinį sudaro lietuvių filosofo Juozo Girniaus (1915-1994) pažiūros į moralinių vertybių ir laisvės santykį, plačiai ir visapusiškai atskleistos šio filosofo svarbiausiuose veikaluose. Tyrimu nustatyta, jog šiuolaikinio jaunuolio gyvenime moralė yra svarbus dalykas. Tačiau patriotizmas, dora, politika ir religija, priešingai nei J. Girniui nėra svarbūs. Daugumai jų svarbiausia yra šeima. Didžiausiu dorinių vertybių pagrindu jaunimas laiko šeimą, meilę, atsakomybę ir laisvę. Tyrimo hipotezė- šiuolaikinis jaunimas atsakingai vertina laisvę ir moralines vertybes pasitvirtino, tačiau tik iš dalie sutapo su J. Girniaus nuostatomis moralinių vertybių ir laisvės santykio prasme. Lietuvoje iki šiol nėra atliktų didesnės apimties darbų, skirtų moralinių vertybių ir laisvės santykiui nustatyti ir apibrėžti, todėl šis darbas gali pasitarnauti atliekant tokio pobūdžio tyrimus. / The aim of work is to reveal the relation between the moral values and freedom in J. Girnius philosophy. The following methods have been applied in work: analysis of scientific literature, empirical research-quantitative, questionnaire made for research performance. The intellectual basis of work and its problematic content consists of the views of Lithuanian philosopher Juozas Girnius (1915-1994) on the relation of moral values and freedom, which are widely revealed in his main works. The research determines that morality in the life of modern youth is an important thing. However, patriotism, honour, politics and religion, contrary to J. Girnius, are not important. For most of them the most important thing is the family. The biggest basis for moral values for the young people are family, responsibility, love and freedom. The reserch hypothesis-the modern youth responsibly value freedom and moral values has been confirmed, however, it coincided only partly with J. Girnius attitudes concerning the relation of moral values and freedom. There are no such works of bigger amount performed in Lithuania yet which determined or defined the relation between moral values and freedom, therefore this work may serve to make this kind of research.

Choreografijos pamokoje per estetinį pajautimą, estetizuotą judesį, vidinę bei išorinę harmoniją, emocijas galima siekti aukščiausių harmoningos asmenybės formavimo(si) bei ugdymo(si) tikslų. Pasitelkus šokį sąžiningumas, atsakomybė, tolerancija, valia taps vaiko savastimi, norma, neišvengiamumu ir kasdieniu jo orientyru bei poreikiu. Darbo tikslas – išanalizuoti moralinių vertybių ugdymo(si) galimybes choreografijos pamokoje. Meninio ugdymo kontekste vertybių formavimasis yra susijęs su pasirinkimu bei lemia daugelį sprendimų, kurie priklauso nuo individo asmeninės patirties ir santykių (tarpkultūrinėje erdvėje mokiniai mokosi būti atviri, sąžiningi, atsakingi, pakantūs, pagarbūs, draugiški ir tolerantiški žmonių pažiūroms, papročių, tradicijų, vertybių įvairovei). Choreografijos pamoka yra viena iš meninio ugdymo disciplinų. Sistemingai, nuosekliai apmąstydami choreografijos pamokos tikslus, jų realizavimo galimybes, choreografijos mokytojai galėtų tinkamai parengti ir papildyti pamokos turinį, ugdymo principus ir metodus, kurie realizuotų galimybes formuoti ir internalizuoti moralines vertybes. Tyrime dalyvavę choreografijos mokytojai pripažįsta, jog gerbia vaiko unikalumą bei sudaro sąlygas mokiniams priimti moralinius sprendimus užduočiai atlikti, taip skatindami sąžiningumo, atsakingumo, valios galios, pasitikėjimo savo jėgomis, ugdymą(si), tačiau nepakankamai bendradarbiauja su etikos mokytojais, stokoja etikos dalyko žinių, kurie padėtų ugdyti moralines vertybes... [toliau žr. visą tekstą] / During dance lesson in aesthetic sense, aesthetical movements, internal and external harmony, emotions, the highest possible formation of a harmonious personality and educational purposes can be achieved. With the help of dance, such features as honesty, responsibility, tolerance, faith will become the child’s rate, coupled with everyday need and reference. The aim of the research is to analyze the raising possibility of moral values during dance lesson. In the context of art education, the formation of values in related to the selection and leads to many solutions which depend on individual’s personal experience and relationship (in intercultural space students learn to be open, honest, responsible, tolerant, respectful, friendly for human point of view, culture, traditions, customs. Dance lesson is one of the art education subjects. In order to arrange the content of the lesson, principles and methods properly, the teacher should develop systematic, coherent reflection of lesson objectives which help to develop moral values. The majority of the dance teachers who have participated in the research respect the child’s uniqueness, individuality, also, they stimulate friendly communication and cooperation in part or group, create conditions for students to choose the forms of their creative work. In this way teachers motivate students honesty, responsibility, will, self-confidence. However there is a lack of cooperation with teachers of Ethics the knowledge of subject which... [to full text]

This thesis argues the need for a critique of foundational values which are often taken to be unquestionable. Values and evaluations inform the decision-making of human individuals on a daily basis on all possible levels – the local, the national, the international, and the global. Yet for all the importance of values, their origin, functioning and effects are rarely brought to light. This paper opposes critique as a creative and genealogical endeavour against shallow conformist analyses that serve the established status quo. With the aid of Nietzsche’s philosophy, in its first part this paper establishes an outline of how a proper critique would look. The proposed method of critique – a transvaluation which seeks to determine the origin of values in order to interpret them in a novel and more affirmative fashion – is then applied via the philosophy of Spinoza in the second part of the thesis wherein the origin of values is questioned. The third part employs the philosophy of Badiou both to bring back the critique to a more modern footing and to juxtapose Badiou to Spinozist and Nietzschean transvaluations. This part also paves the way for a concluding comparative section where the key features of the three philosophers are contrasted regarding the foundational values which where perpetually criticized throughout the thesis. The overall purpose of the paper is to explore the possibility of an alternative method of critique to the seemingly dominant modern opposition... [to full text] / Šis darbas teigia, jog reikia užsiimti kritika pamatinių vertybių, kurios dažnai yra laikomos nekvestionuojamomis. Vertybės ir vertinimai veikia žmonių sprendimus kiekvieną dieną visais įmanomais lygmenimis – vietiniu, nacionaliniu, tarptautiniu ir globaliu. Tačiau nepaisant vertybių svarbos, jų kilmė, veikimas ir poveikiai yra retai nuodugniai svarstomi. Šiame magistriniame darbe kritika kaip kūrybinė ir genealoginė veikla yra oponuojama paviršutiniškai ir konformistiškai analizei, kuri tarnauja dominuojančioms galioms. Su Nietzsche filosofijos pagalba, pirmoji šio darbo dalis apibrėžia kaip turėtų atrodyti tikra kritika. Siūlomas kritikos metodas – pervertinimas, kuris siekia nustatyti vertybių kilmę tam, kad interpretuotų jas nauju ir labiau teigiamu būdu – yra taikomas su Spinozos filosofija antrojoje dalyje, kurioje keliamas klausimas apie vertybių kilmę. Trečioji dalis naudojasi Badiou filosofija tam, kad grąžintų kritiką į šių dienų laikus ir supriešintų pastarąjį su Spinozos ir Nietzsche pervertinimais. Ši dalis taipogi paruošia dirvą apibendrinamai lyginamajai daliai, kurioje apžvelgiamos pagrindinės trijų filosofų nuostatos apie pamatines vertybes, kurios kritikuojamos viso darbo metu. Bendras šio darbo tikslas yra išbandyti alternatyvaus kritikos metodo galimybes: dabartinė situacija atrodo tokia, kur būtina rinktis tarp radikalaus nepasitenkinimo viskuo, arba tarp radikalaus konformizmo. Šių ekstremalumų alternatyva būtų pervertinanti kritika, užsiimanti... [toliau žr. visą tekstą]

In final MA degree work it is reviewed ethics place in public administration institutions of EU and Lithuania, identified some problems and possible treats, discussed some EU ethics aspects in forming policy and examined the acknowledged common ethics principles, values and standards of EU. In the work it is estimated EU influence and new challenges upon ethics of Lithuania office employees after she became EU member. As well it is analyzed ethics infrastructure and its establishment development in public administration and government of state of Lithuania. It was attempt to look at office employee real values from the point of view of the current situation and values to be strived for after municipalities and ministries employee questioning. Summarizing findings some attention should be attract to the fact that in public administration system of Lithuania we feel the absence of ethics values emphasized in European Union, and there is need for office employees professional ethics improvement. In the work some appropriate recommendations for establishing and improving ethical infrastructure (conduct code, anticorruption services, ethic education and so on) in the Republic of Lithuania are presented.

Postmodern social philosophy of Z. Bauman is considered in this master’s thesis making emphasis on its main frames and aspects. The thinker analyses the phenomenon of globalization basing on dialectics of globalism and localism and states that globalization in fact is glocalization, that means some are becoming more and more global while others become more local and provincial. Globalization and localization are two sides of this process: some are globalizing because others are localizing, and there are no any without others. In Z. Bauman’s opinion, the phenomenon of globalization has become vital for the concept of the society itself. Release from the panoptical individuals’ levelling mechanisms and regimes of modernity marks the end of the traditional community as well as reign of individualistic communitarianism. In his philosophy, Z. Bauman emphasizes significance of growing urbanization and individualization as its result for decay of collective relations. This problem discloses transformations of postmodern ethics and morality. Z. Bauman defines postmodern morality as morality without ethics. Following E. Levinas’ asymmetry of I-Thou relation, the thinker analyses problems of individual’s identity, mass culture and Holocaust. Z. Bauman’s social research of postmodernity is essential for philosophic consideration of certain transformations of modernity phenomena in the era of postmodernity and for defining of modernity and postmodernity relation as well distinguishing... [to full text]

Vertybių hierarchija ankstyvojoje Jono Mikelinsko kūryboje Pagrindinis darbo „Vertybių hierarchija ankstyvojoje J. Mikelinsko kūryboje“ tikslas yra atskleisti lietuvių rašytojo sukurto personažo asmenybės koncepciją, įvertinti autoriaus pristatomą moralų herojų pagal filosofo I. Kanto kategoriškąjį imperatyvą, o taip pat – atskleisti šio literatūros kūrėjo meninės saviraiškos būdus bei priemones, iš kurių ryškiausia yra ezopinė kalba. Rašytojas J. Mikelinskas – tai vienas moraliausių lietuvių literatūros atstovų, sukūręs įvairaus žanro epinių kūrinių, kuriuose talpinamos moralės, sąžinės, tiesoieškos temos. Todėl darbe mėginama išspręsti žmogaus moralinių ir etinių vertybių hierarchijos problemas, atskleisti autoriaus norą savo kūryboje nupiešti individą, kuris gyvenime nuolatos ieško teisybės kelio. Šis kelias neišvengiamai susijęs su įtemptais visuomenės santykiais lietuvių 7-jame dešimtmetyje, ir tai J. Mikelinskas aprašo be melo ir dailių metaforų, o tiesiog prisidengdamas Ezopo kalba: įvardydamas aktualias tuometines problemas, iliustruodamas tautos padėtį. Rašytojo sukurtas herojus – vienišas žmogus, kuris jaučia didelį poreikį tapti savo ir kitų individų sąžinės teisėju. Ir būtent dėl to, kad sąžinės teismas negali apsieiti be I. Kanto moralės filosofijos, darbo tema glaudžiai siejama su kategoriškuoju imperatyvu. J. Mikelinsko ankstyvuosiuose kūriniuose pagarba, atsakomybė, pareiga, užuojauta – tai kiekvienos asmenybės gyvenimo pagrindas ir esmė. Taigi, rašytojas... [toliau žr. visą tekstą] / The hierarchy of the virtues in the early period of the creative work by Jonas Mikelinskas Main goal of work „ The Hierarchy of the Virtues in the Early Period of the Creative Work by Jonas Mikelinskas” is to reveal writer’s created character personality conception, to evaluate the author's moral hero according to the philosopher I. Kant categorical imperative, also - to reveal the literary creator's artistic expression techniques and tools, the most prime is Aesop's language. Writer J. Mikelinskas - one of most moral Lithuanian literary agents, created a different genre of epic works, which are posted on morality, conscience topic. Therefore, the work attempts to solve human moral and ethical values in the hierarchy of issues, to reveal the author's desire in his works, to draw the personage which is constantly looking for the truth path in his life. This path inevitably associated with the intensive relationship in the Lithuanian society 7th decade, and all that J. Mikelinskas writes without lies and beautiful metaphors, but simply using the Aesop's language: stating that moment problems, illustrating the situation. The writer’s created hero – a lonely man who feels a strong demand to become a conscience judge of himself and other individuals. And precisely because the court of conscience can’t manage without Kant's moral philosophy, the work subject is closely associated with imperative. In early J. Mikelinskas works respect, responsibility, duty, compassion - each... [to full text]

This work attemptes to disclose the aspects of Catholicism, Grotesque and Southernism in Flannery O’Connor’s short stories. It proves that the author used the three aspects in order to reveal the core of Southern society through the looking-glass of Catholicism for that purpose that employing grotesque characters and situations, which also provided the tools for a critique. Catholic, grotesque and southern aspects, although sometimes in disguise, are the subject freely canvassed in Flannery O'Connor's fiction because she was in the position to see things in a way that was denied to many others. She was a devout Catholic all her life; she possessed a gift for writing coupled with emotional maturity; and overriding all, she had both vision and humility. She was also born and raised in the American South (Georgia) and lived most of her adult life there. Consequently, as a fiction writer, O'Connor was furnished with the unique opportunity to both observe and record the Protestant South with its Calvinist backdrop, through the lens of her Catholic faith. The stories O'Connor wrote are a valuable testament to a region that she once described as "no longer Christ centred but still Christ haunted". (62, 527) She saw the South as a region where most people were merely grotesque in the way they lived, thought and acted lacking a central authority that unified faith, morals and liturgical practice, but with definite empathy, she saw those same people attempting to wrestle in various and... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama žodžio (išraiškos) laisvės teisės ribų teisinio reglamentavimo Lietuvoje problema. Aptarti žodžio (išraiškos) laisvės teisės istorinės ištakos, raidos etapai, žodžio (išraiškos) laisvės teisės vieta žmogaus teisių sistemoje. Pabrėžiama, jog žodžio laisvė nėra absoliuti, o norint apsaugoti svarbesnius visuomenės interesus arba atskirų asmenų teises nustatomos tam tikros žodžio laisvės ribos. Taip pat prieita nuomonės, jog žodžio laisvės teisė ir informacijos laisvės teisė yra dvi skirtingos fundamentinės žmogaus teisės – informacijos gavimo teisė yra socialinė kategorija, tuo tarpu žodžio laisvė, kaip žmogaus saviraiškos būdas, yra greičiau dvasinė kategorija. Analizuojant žodžio (išraiškos) laisvės ribojimo pagrindus, aptarta teisės ir moralės santykio problema. Aptariant minėtą problemą, rėmėmės I.Kanto žmogaus valios autonomija. Paaiškėjo, jog teisėta veikla išplaukia ne iš išorinio reglamentavimo, o iš vidinio asmens apsisprendimo veikti moraliai, iš pagarbos proto principams. Moralės dėsnis “įrašytas” žmogaus dvasioje ir žmogus yra laisvas, jei jis veikia vadovaudamasis moralės įstatymu. Filosofiniu požiūriu analizuota žodžio (išraiškos) laisvės teisės struktūra. Žodžio (išraiškos) laisvės teisę lemia tiesos ir gėrio filosofinės kategorijos. Žodžio (išraiškos) laisvė sietina su tiesos skelbimu gera valia ir gėrio siekimu. Tiesa sudaro intelektualinį žodžio (išraiškos) laisvės naudojimo aspektą, o gėris valinį aspektą. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master’s paper the legal regulation issue of free speech limits in Lithuania is analyzed. Historical fountainhead of free speech, its process and position in the system of human rights are discussed. It is emphasized that the freedom of speech is not absolute, and on purpose to protect the public interest that are more important or the rights of each individual person some particular limits of free speech are set down. It has also been considered that freedom of speech and freedom of information are two different kinds of fundamental human rights. The freedom of information is a social category whereas the freedom of speech that is like a way of a person’s self-expression is rather a moral category. While analyzing the basis of free speech limits the problem of relation between law and morality has been discussed appealing to I. Kant autonomy of human will. It appeared that good will is one that acts from duty in accordance with the universal moral law that the autonomous human being freely gives itself. This law obliges one to treat humanity — understood as rational agency, and represented through oneself as well as others — as an end in itself rather than as means. The structure of free speech has been analysed philosophically. It occurred that freedom of speech is conditioned by the philosophical categories of the truth and the good. The free speech is related to proclamation of the truth, good will and endeavor to seek the good. The truth makes an intellectual... [to full text]