Šiame darbe yra nagrinėjama dviejų socialinių elgesio reguliatorių: teisės ir moralės, - koegzistavimas. Pagrindinis dėmesys yra sukoncentruotas ties tokios situacijos analize. Pirmoje darbo dalyje pateikiamos įvairios teorijos paaiškinančios teisės ir moralės tarpusavio padėtį žmonių elgesio reguliavimo sferoje. Nagrinėjamos teorijos, pateikiančios skirtingus požiūrius: nuo teisės ir moralės sutapties (E.N. Trubeckojus) iki jų išskyrimo, nurodant tarp jų egzistuojančius skirtumus (S.S. Solovjovas ir kt.). Kritiškai analizuojamos kiekviena iš nagrinėjamų teorijų, nustatinėjant jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Pagrindinis dėmesys antroje darbo dalyje sukoncentruotas ties Lietuvos Respublikoje susiklosčiusios situacijos analize. Galima išskirti tris pagrindines šios analizės kryptis. Pirma, moralės reikšmė įstatymų leidybos procesams. Antra, moralės nuostatų įtvirtinimas konkrečiose teisės normose. Ir trečia, moralės vaidmuo sprendžiant įvairius teisinius ginčus. Taip pat darbe yra pateikta trumpa istorinė teisės ir moralės tarpusavio ryšių ir pakeičiamumo viena kitu apžvalga. Nagrinėjama moralės įtaka teisės sistemų formavimosi procesams. Trečia darbo dalis skirta analizei problemų, kylančių dėl galimo teisės ir moralės prieštaringumo. Šioje darbo dalyje apžvelgiami argumentai už prioriteto nurodytoje situacijoje suteikimo moralei arba teisei. / In the given work the theme of coexistence of two social regulators of behaviour is investigated: the law and moral. The basic attention is concentrated to the analysis of such situation. In the first part of work the various theories explaining a site of law and moral in sphere of regulation of human behaviour are resulted. The theories which are putting forward various ideas from concurrence of moral and law (E.N.Trubetskoj) before their differentiation by the indication of their distinctions (by S.S.Alexey, etc.) are researched. The critical analysis of each of considered theories is made, weak and their strong sides are specified. The basic attention in the second part of work is concentrated to research of the practical situation which have developed in territory of the Lithuanian Republic. It is possible to allocate three basic directions of this analysis. The first, influence of morals on legislative activity. The second, fastening of moral indications in concrete rules of law. And, the third, influence of morals on the sanction of legal disputes. Also in work the brief historical review of interrelation and interchangeability of concepts of the right and morals is presented. Influence of morals on processes of formation of legal systems is investigated. The third part of work is intended for the analysis of the problems arising at presence of cases of the contradiction of moral and law. In the given part of work arguments for granting of a priority in the specified... [to full text]

Ši disertacija – tai kontrastyvinio pobūdžio lingvistinis darbas, kurio tyrimų objektas yra viešasis anglų ir lietuvių kalbų diskursas politine tema. Darbo tikslas – nustatyti, kokiais moralės modeliais vadovaujamasi Didžiosios Britanijos ir Lietuvos viešajame diskurse politine tematika, remiantis metaforos analize. Moksliniam tyrimui buvo renkami analitiniai straipsniai, kuriuose aprašomi Lietuvos (www.politika.lt) ir Didžiosios Britanijos (www.economist.com) politiniai įvykiai ketverių (Britanijos atveju) ir dvejų (Lietuvos atveju) metų laikotarpiu. Visame sinchroniniame tyrime taikomas trianguliacijos metodas, leidžiantis ištirti metaforos raišką įvairiais aspektais, derinant kokybinius (aprašomąjį, analitinį ir kognityvinį) tyrimus su kiekybiniu tyrimu. Buvo nustatyta trylika universalių metaforų: JUDĖJIMAS, JĖGA, KARAS, GYVŪNAI, SANDARA, JUSLĖS, VISUMA, SPORTAS, SVEIKATA, SANTYKIAI, PURVAS, VERSLAS ir TEATRAS. Gretinamoji analizė rodo, kad anglų kalbos metaforos skiriasi nuo lietuvių kalbos metaforų savo epistemine sandara. Anglų kalbos metaforų analizė rodo vertinimą, grindžiamą kompleksiniu moralės modeliu. Toks politinių įvykių vertinimas byloja apie progresyvią demokratinę politinę sistemą, pasižyminčią dinamiškumu, vertinimų kaita ir įvairove. Lietuvių kalbos metaforų analizės metu nustatytas vyraujantis pragmatinis metaforos moralės modelis su labai nežymiai išreikštais kitais metaforos moralės modeliais. Toks Lietuvos politinių įvykių vertinimas rodo pragmatinės... [toliau žr. visą tekstą] / The present study has attempted the analysis of public discourse and its moral expectations through metaphor at a contrastive level in the theoretical framework of cognitive linguistics. The study deals with the identification of morality models in public discourse in English and Lithuanian. The materials of the study consist of analytical political articles extracted from the online archives of two following websites: (1) www.economist.com, (2) www.politika.lt. The collected data amounts to 415, 670 words in total. Three methods of analysis were applied to the collected data: qualitative, quantitative and contrastive. The analysis reveals that political affairs in both cultures are framed by the same conceptual metaphors. The structural composition of the conceptual metaphors has been examined in terms of the following thirteen SOURCE domains: MOTION, RELATIONSHIP, STRENGTH, HEALTH, SPORTS, WAR, ESSENCE, BUSINESS, DIRT, SENSES, WHOLENESS, THEATRE, and ANIMALS. The cross-mapping between SOURCE domains and TARGET domains is held by different epistemic correspondences, which leads to the variability of MORALITY models across the two languages, i.e. English and Lithuanian. British politics tends to be more varied in its moral expectations, which derive from three types of Morality Systems: Pragmatic, Rational and Integrated. Thus, the moral expectations governing British political discourse are based on the Complex Morality Model. By contrast, Lithuanian politics is... [to full text]

The present study has attempted the analysis of public discourse and its moral expectations through metaphor at a contrastive level in the theoretical framework of cognitive linguistics. The study deals with the identification of morality models in public discourse in English and Lithuanian. The materials of the study consist of analytical political articles extracted from the online archives of two following websites: (1) www.economist.com, (2) www.politika.lt. The collected data amounts to 415, 670 words in total. Three methods of analysis were applied to the collected data: qualitative, quantitative and contrastive. The analysis reveals that political affairs in both cultures are framed by the same conceptual metaphors. The structural composition of the conceptual metaphors has been examined in terms of the following thirteen SOURCE domains: MOTION, RELATIONSHIP, STRENGTH, HEALTH, SPORTS, WAR, ESSENCE, BUSINESS, DIRT, SENSES, WHOLENESS, THEATRE, and ANIMALS. The cross-mapping between SOURCE domains and TARGET domains is held by different epistemic correspondences, which leads to the variability of MORALITY models across the two languages, i.e. English and Lithuanian. British politics tends to be more varied in its moral expectations, which derive from three types of Morality Systems: Pragmatic, Rational and Integrated. Thus, the moral expectations governing British political discourse are based on the Complex Morality Model. By contrast, Lithuanian politics is... [to full text] / Ši disertacija – tai kontrastyvinio pobūdžio lingvistinis darbas, kurio tyrimų objektas yra viešasis anglų ir lietuvių kalbų diskursas politine tema. Darbo tikslas – nustatyti, kokiais moralės modeliais vadovaujamasi Didžiosios Britanijos ir Lietuvos viešajame diskurse politine tematika, remiantis metaforos analize. Moksliniam tyrimui buvo renkami analitiniai straipsniai, kuriuose aprašomi Lietuvos (www.politika.lt) ir Didžiosios Britanijos (www.economist.com) politiniai įvykiai ketverių (Britanijos atveju) ir dvejų (Lietuvos atveju) metų laikotarpiu. Visame sinchroniniame tyrime taikomas trianguliacijos metodas, leidžiantis ištirti metaforos raišką įvairiais aspektais, derinant kokybinius (aprašomąjį, analitinį ir kognityvinį) tyrimus su kiekybiniu tyrimu. Buvo nustatyta trylika universalių metaforų: JUDĖJIMAS, JĖGA, KARAS, GYVŪNAI, SANDARA, JUSLĖS, VISUMA, SPORTAS, SVEIKATA, SANTYKIAI, PURVAS, VERSLAS ir TEATRAS. Gretinamoji analizė rodo, kad anglų kalbos metaforos skiriasi nuo lietuvių kalbos metaforų savo epistemine sandara. Anglų kalbos metaforų analizė rodo vertinimą, grindžiamą kompleksiniu moralės modeliu. Toks politinių įvykių vertinimas byloja apie progresyvią demokratinę politinę sistemą, pasižyminčią dinamiškumu, vertinimų kaita ir įvairove. Lietuvių kalbos metaforų analizės metu nustatytas vyraujantis pragmatinis metaforos moralės modelis su labai nežymiai išreikštais kitais metaforos moralės modeliais. Toks Lietuvos politinių įvykių vertinimas rodo pragmatinės... [toliau žr. visą tekstą]

Moralės normatyvumo problema yra klausimas, kas pagrindžia moralės mums keliamus reikalavimus ir iš kur jie kyla. Šiame darbe teigiama, jog Christinos Korsgaard neokantiškas atsakas į normatyvumo klausimą yra sėkmingas: kantiškos prielaidos leido Korsgaard produktyviai suformuluoti normatyvumo klausimą, o šių prielaidų sintezė su psichologine praktinės tapatybės koncepcija leidžia vertinti Korsgaard normatyvumo problemos sprendimą kaip novatorišką ir bene sėkmingiausią neokantišką atsaką. Pirma, Korsgaard koncepcija sėkminga būtent dėl neokantiškų prielaidų – tai išryškėja internalizmo / eksternalizmo kontroversijos kontekste. Eksternalistai padalija pagrindimo bei motyvavimo funkcijas atitinkamai įsitikinimui ir troškimui, todėl teorinio reikalavimų pagrindimo sėkmė nelemia motyvacinės sėkmės: ryšys tarp jų atsitiktinis. Didžioji dalis internalistų (intuityvistai, ekspresyvistai, neohiumininkai) moralinių sprendinių pagrindimą laiko neįmanomu iš principo. Neokantiškos pozicijos pamatinė orientacija į pagrindimo užduotį ir proto funkcijų samprata, įgalinanti būtiną ryšį tarp diskursyvaus pagrindimo bei motyvacijos veiksmui, leidžia jiems bene vieninteliams iš kontroversijos dalyvių matyti normatyvumo klausimą kaip prasmingą ir į jį atsakyti. Antra, Korsgaard neokantiškas atsakas sėkmingas dėl to, kad susidoroja su Kanto etikos trūkumais: neredukuoja normatyvumo į formalųjį jo aspektą. Kantiškoje tradicijoje pamatinis veikėjo autonomijos normatyvumas perkeliamas tam tikriems... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of moral normativity is a question of what justifies the claims that morality makes on us and of their source. In this thesis we claim that the answer to this problem proposed by Ch. Korsgaard is a success as a Kantian account. First, the analysis of the internalism / externalism controversy lets us to conclude, that the success of Korsgaard’s conception of normativity was granted, first of all, by its Neo-Kantian premisses. Externalists split justificatory and motivational functions between resp. belief and desire therefore, theoretical success of justifying moral claims does not by itself lead to motivational success: the relation between the two is purely contingent. The majority on the internalist side though (intuitionists, expressivists, the neo-Humeans) consider moral judgements impossible to justify in principle. Therefore, only the Neo-Kantians are able to treat the problem of normativity as a meaningful question and to give an adequate account of it. What enables them is the Neo-Kantian orientation to the task of justification and their conception of the functions of reason, which assures the necessary relation between the discursive justification and the motivation to act. Second, the Neo-Kantian reply by Korsgaard is successful as a solution to the difficulties which the Kantian ethics meets: she does not reduce normativity to its formal aspect only. In the Neo-Kantian tradition the essential autonomy of the agent is transferred to certain fundamental... [to full text]