Šiame magistro darbe nagrinėjama viešosios tvarkos samprata ir jos kaip atskiro instituto reikšmė arbitražo metu. Darbas pradedamas nuo arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, sampratos, trumpai apžvelgiant jo privalumus ir trūkumus, lyginant su teisminiu procesu. Antroje darbo dalyje siekiama atskleisti viešosios tvarkos sampratą, per tarptautinės, transnacionalinės ir daugianacionalinės viešosios tvarkos kategorijas. Nagrinėjant šias kategorijas stengiamasi atsakyti, ar jos palengvina viešosios tvarkos išimties taikymą. Trečioje darbo dalyje yra nagrinėjama, kokie reikalavimai keliami arbitražinio susitarimo galiojimui, bei sprendžiamas klausimas ar arbitražinio susitarimo formos, arbitruotinumo, šalių veiksnumo pažeidimai kartu pažeidžia ir viešąją tvarką. Ketvirtojoje magistro dalyje yra nagrinėjamas arbitražo procesas, išskiriant dvi viešosios tvarkos kategorijas – materialinę bei procesinę viešąją tvarką ir atskleidžiant kokie atvejai laikomi jų pažeidimu. Pažymėtina, kad klausimai dėl pažeidimų, kurie susiję su neteisėtumu, šališkumu, bei tinkamo proceso pažeidimais, turi būti sprendžiami kuo greičiau, nes kitai gali iškilti klausimas ar šalis nereikšdama laiku prieštaravimų , neatsisakė teisės juos reikšti vėliau. Paskutinėje darbo dalyje analizuojamas arbitražo sprendimo panaikinimo ir atsisakymo jį pripažinti institutų santykis, bei viešosios tvarkos taikymo apimtis. Analizuojama teismų praktika, kurios nevienodumas leido atsirasti situacijai, kai buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The Institute of Public Policy in Arbitration Proceedings The aim of this master thesis is to define the concepts of public policy and analyse the public policy significanse during the course of arbitration. The first part of the master thesis introduces the concept of arbitration as alternative dispute resolution, including the basic characteristics and brief comaparisons with judicial process. The author also tries to define the different concepts of public policy such as international, transnational, multinational public policy in the second part of the Thesis. The different concepts of public policy is aimed at facilitating the use of public policy exception. The third part reveals what the requirements are for the validity of the arbitration agreement. And the question could be raised whether the violation of the arbitration form, arbitrabilyty or capacity, might also be seen as the violation of the public policy. The fourth chapter deals with the process of arbitration, distinguishing between two categories of public policy - the substantial and procedural. These categories are important for determining what kind of acts should be considered as the violation of public policies. It has to be mentioned that such issues as illegality, due process violations, impartiality needs be raised as early as possible when the violation occurs. Because the consequence of doing nothing may be understand as the waiver of rights. Finally it was dealt the relationship between setting... [to full text]

Sudarydami sandorius, asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilinius teisinius santykius, todėl šiuolaikinėje teisinėje valstybėje sandoriai yra pagrindinis civilinės apyvartos ir ekonomikos variklis. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir iš sandorių kylančių civilinių teisinių santykių stabilumą, teisės aktuose įtvirtino sandorių negaliojimo institutą. Viena iš sandorio galiojimo (negaliojimo) sąlygų – viešoji tvarka ir gera moralė – ir analizuojama šiame darbe. Daugiausia naudojant loginį - analitinį metodą, kuris pasireiškė teismų praktikos, teisės aktų ir teisės doktrinos autorių dėstytų pozicijų aptarimu, palyginimu ir analize, šiame darbe bandoma apibrėžti viešosios tvarkos ir geros moralės sąvokas, atskleisti jų sampratą, išanalizuoti moralės ir teisės santykį, nustatyti kriterijus, pagal kuriuos galima atskirti moralės ir teisės normas, įvertinti viešosios tvarkos ir geros moralės teisinę reikšmę sandorio galiojimui ir sandorio šalių teisių ir pareigų apimčiai, nustatyti šios sandorio galiojimo sąlygos taikymo ir aiškinimo kriterijus. Lietuvos sutarčių teisei tai labai aktualu, kadangi minėta sandorio galiojimo sąlyga Lietuvoje teisėje yra palyginus nauja, įvesta tik 2001 m. liepos 01 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, todėl ji mažai nagrinėta Lietuvos teisės doktrinoje, o Lietuvos teismų praktika šioje srityje kol kas yra labai kukli. / In concluding contracts, individuals seek to create, change or annul their civil legal relations; therefore, in the contemporary legal society contracts are the main moving force of civil circulation and economy. Seeking to secure the legality and the stability of civil legal relations arising from contracts, the legislator has consolidated the institute of void contracts in legal acts. One of the conditions of contract validity (nullity), i.e. public order and good moral, is analysed in the thesis. The thesis attempts to define the concepts of public order and good moral, disclose their conception, analyse the relation between moral and law, define the criteria determining the norms of moral and law, assess the legal significance of public order and good moral for the validity of the contract and the volume of rights and duties of the contracting parties as well as determine the application and the criteria of applying and interpreting the validity conditions of the contract. A logical-analitical method, which has been manifested in discussing, comparing and analyzing the positions laid by judicial practice, legal acts and the authors of legal doctrine has mostly been used in the thesis. The above-mentioned validity condition of the contract is extremely significant for the Lithuanian contract law as it is relatively new in the Lithuanian Law. It was introduced only on 1 July 2001 after The Civil Code of the Republic of Lithuania came into force. Therefore, it has been... [to full text]

Šis magistro darbas skirtas nuosekliai arbitruotinumo koncepcijos analizei ir pasaulinių tendencijų, susijusių su šiuo arbitrų jurisdikcijos ribojimo statusu bei kaita įvairiose pripažintų teisinių tradicijų valstybėse, nustatymui bei palyginimui su Lietuvoje esančiu reglamentavimu ir praktika. Remiantis bene daugiausia patirties nagrinėjamu klausimu turinčių valstybių (JAV, Prancūzijos, Belgijos) teismų sprendimais teisės aktais bei doktrina yra išgryninama arbitruotinumo sąvoka bei pagrindžiamas išskyrimas į subjektyvųjį ir objektyvųjį arbitruotinumą. Autorius taip pat apžvelgia arbitruotinumo ir viešosios tvarkos santykį bei dėl šio santykio neapibrėžtumo kylančias problemas. Kitas svarbus klausimas – arbitruotinumo nustatymo teismuose bei arbitražo institucijose specifika. Priklausomai nuo to, kokie subjektai ir kokiame etape sprendžia klausimą dėl arbitruotinumo šiam klausimui spręsti gali būti skirtingų valstybių teisės normos. Galiausiai apžvelgiamos pagal Lietuvos teisės aktus ir teismų praktiką daugiausiai probleminių klausimų keliančios ginčų rūšys (su bankrotu, intelektine nuosavybe, konkurencine teise susiję ginčai bei ginčai kylantys iš vartojimo sutarčių ar darbo teisinių santykių) ir nustatoma kaip jų vertinimas skiriasi nuo to, kuris egzistuoja lyginamose užsienio valstybėse. / This master thesis is aimed at defining concepts of arbitrability and performing extensive analysis of global trends and changing contents of this legal institution, while comparing its current status in foreign states (the U.S., France, Belgium) to one in Lithuania. Author provides the definition of arbitrability within the scope of legal systems of mentioned foreign countries and also reveals existing different concepts. The grounds for division into subjective and objective arbitrability are also provided. The relation of arbitrability and public order is also discussed and covered in this work. The specifics of defining arbitrability in national courts as well as in arbitration institutions are analyzed as a substantive criteria for applying legal rules of different countries. Finally an overview of the most problematic issues under Lithuanian legal acts is provided (arbitrability of disputes related to bankruptcy, intellectual property, competition law, disputes arising from the consumer contracts and employment law disputes), while comparing how other foreign countries deals with the same questions and how they are being resolved.

Magistro darbo tema – viešoji tvarka kaip pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arba panaikinti arbitražo sprendimą. Darbo tyrimo objektą sudaro viešosios tvarkos sampratos analizė, išskirtinį dėmesį skiriant Lietuvoje formuojamos viešosios tvarkos analizei bei tokios sampratos tolimesnio vystymosi galimybėms, taip pat esminiai su šiomis kategorijomis susiję klausimai: teismas turi teisę ar pareigą vadovautis savo ar kitų valstybių viešosios tvarkos samprata? Kokią įtaką viešosios tvarkos sampratai turi Europos Sąjungos (ES) teisė? Ar arbitražas yra susijęs su konkrečia valstybe bei ar turi vertinti tokios susijusios valstybės ar daugelio valstybių viešosios tvarkos turinį ar priešingai – yra nepriklausomas nuo konkrečios valstybės (angl. – seatless) bei turi ieškoti universalios tarptautinės viešosios tvarkos? Kokia yra teismo kontrolės apimtis, kai yra vertinama arbitražo sprendimo atitiktis viešajai tvarkai? Pirmoje dalyje atskleidžiama vyraujanti bei didžiausias vystymosi perspektyvas turinti tarptautinės viešosios tvarkos samprata. Šioje dalyje siekiama analitiškai įvertinti skirtingus požiūrius į viešosios tvarkos kategoriją, taip pat pateikiamas analitinis ir kritinis viešosios tvarkos bei imperatyviųjų teisės normų santykio vertinimas, atskleidžiami pagrindiniai Tarptautinės teisės asociacijos rekomendacijų bruožai, analizuojamos priežastys, kurios nulemia skirtingą viešosios tvarkos taikymo praktiką. Antrojoje dalyje analizuojama ES teisės ir būtent ETT... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis reveals the issue of Public Policy as a Ground for Refusing Recognition and Enforcement or Setting Aside Foreign Arbitral Award. This work provides a comprehensive analysis of public policy. The paper focuses on the analysis of understanding of the notion of public policy in Lithuania. The thesis identifies possibilities of further development of the latter concept. Moreover, the work tackles the main questions related to public policy, such as: does the Court have an obligation or a right to apply national and/or international public policy? How does the EU law affect the concept of public policy? What is the scope of the Courts' control over compliance of the arbitral award with public policy? The first chapter of the thesis presents the dominant concept of international public policy that has the most prominent development perspectives. This part of the paper is focused on analytical evaluation of different attitudes towards public policy category. Along the same lines, critical analysis of the relationship between public policy and strictly imperative norms is provided. Furthermore, the mains aspects of International Law Association recommendations are reflected and prerequisites which determine different application of public policy are analysed. The next chapter displays the influence of the EU law and ECJ practice on the understanding of public policy in the EU Member states and non EU Member states. The case law of Lithuanian and other countries... [to full text]

Viešoji tvarka, kaip baudžiamojo įstatymo ginama vertybė, - tai moralės ir pagarbos principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, kurių laikymasis užtikrina visuomenėje įprastą gyvenimo eigą, civilizuotus iškylančių konfliktų sprendimo būdus. Magistro baigiamajame darbe ,,Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą“, remiantis Lietuvos Respublikos BK ir kitais teisės aktais, įvairiomis mokslinėmis koncepcijomis, teismų praktika, kompleksiškai nagrinėjami diskusiniai klausimai, kurie iškyla siekiant atskleisti viešosios tvarkos pažeidimo sudėčių požymius, jų ypatumus, ir siekiant nustatyti atribojimo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešosios tvarkos pažeidimo, kaip baudžiamojo nusižengimo, atribojimo problematiką nuo Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo - nedidelio chuliganizmo. Paminėto darbo tikslas – atskleisti viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nustatyti jų tarpusavio atribojimo kriterijus, ir jų atribojimą nuo kitų nusikalstamų veikų. Tai aktualu todėl, kad 2000 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos BK įstatymų leidėjas numatė naujas viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis, ir atsisakė mokslininkų prieštaringai vertinamos sąvokos ,,chuliganizmas“. Visgi, nepaisant pažangių naujovių, susijusių su viešosios tvarkos pažeidimo... [toliau žr. visą tekstą] / Public order, as the value protected of the criminal law, can be defined as the common rules that must be carried out in order to safeguard ordinary life and to accept lawful solutions of various disputes emerging in the society. The general target of the Thesis ,,Criminal liability for violation of public order “ is the complex analysis of theoretical and practical problems related to the objective and subjective elements of violation of public order. Also, the main indications of distinction are analyzed in order to distinguish violation of public order from other criminal offences. Besides, much attention is paid to distinction of the second part of article 284 of Criminal code from almost identical 174 article of Administrative law offences code. These aspects are analyzed according to Criminal Code of the Republic of Lithuania, other legal laws, legal concepts and judicial practice. It is important to do it as Criminal Code of the Republic of Lithuania, which came into force from the 1st May of 2003, established the new structure of violation of public order and abolished the term ,,hooliganism”, which was critiqued by scientists. Despite the advanced legal regulation of violation of public order, courts decisions presents many problems arising in the field of qualification of the aforementioned criminal offence. As a consequence, such objective elements as public order and public place are studied in detail. The basic problems analyzed in this Thesis are uncertainty... [to full text]