Šiame darbe nagrinėjamos pagrindinės konfucianizmo – maoizmo moralinės padegogikos idėjos bei vertybės. Konfucianistinės – maoistinės pedagogikos idėjos Vakaruose yra klaidingai traktuojamos ir privalo būti išverstos / perkeltos į mūsų suvokimui artimesnes formas. Pirmojoje darbo dalyje nuodugniai aprašomas hermeneutinio rato metodas bei intersubjektyvumo teorija, leidžianti tyrimo metu įgyjamą asmeninį suvokimą perkelti kitiems ugdymo sistemos dalyviams. Antrojoje dalyje aprašomos Kinijos idėjinių lyderių pamatinės idėjos, stengiamasi išskirti pagrindines jų, pateikti asmeniniu sovokimu grindžiamą interpretaciją. Trečioji dalis skirta konfucianizmą – maoizmą nagrinėjusių Vakarų autorių idėjų nagrinėjimui, pasitelkiant darbo metu įgytą suvokimą. Šiame darbe paaiškėjo, kad Vakarų mokslininkai neretai klaidingai interpretuoja Kinijos pamatines ugdymo idėjas; kad Kinijos idėjinių lyderių idėjos gali būti traktuojamos kaip vientisa, vieninga sistema. / In this work is analyzed basic ideas and values of confucianistic – maoistic moral pedagogy. Confucianistic – maoistic moral pedagogy ideas is wrongly perceived in Western countries and demands peculiar translation / transfer to forms, appropriate to our perception. In the first part of work is described in detail method of hermeneutic circle and theory of intersubjectivity, which allows personal knowing transfer to other members or certain educational system. In second part are presented main Chinese principled leaders educational ideas. Efforts were made to exclude main ideas, give personal interpretation for them. Third part is intended to analize Western authors, who were writing about confucianistic – maoistic theories, by using new gained perception. This work showed that often Western scientists quite skin-deep assess Chinese main educational ideas; the ideas of Chinese leaders can be understood in a way of united, integral system.

Šiame darbe įrodinėju tezę: Berlino dviejų laisvių perskyra pagrįsta, nes tiek praeities, tiek dabarties mąstytojų teorinei minčiai būdingi pozityviosios arba negatyviosios laisvės bruožai. I-oje dalyje pateikiu Berlino pagrindinius dviejų laisvių bruožus. Taip pat nagrinėju Berlino darbus, skirtus lygybės, istorijos filosofijos, pliuralizmo bei Apšvietos ir Romantizmo problematikai. Teigiu, jog Berlinas – negatyviosios laisvės gynėjas, mat jo filosofijoje ginama individo pasirinkimo laisvė, asmuo suprantamas kaip autonomiškas subjektas. Berlinas pasisako už vertybinio pliuralizmo idėjas, teigia, jog visiems žmonėms turi būti garantuotos vienodos galimybės. II-oje dalyje nagrinėju 3-jų žymių praeities mąstytojų laisvės sampratas, įrodinėju, jog jos turi negatyviosios arba pozityviosios laisvės bruožų. Nustatau, kad Loko teorijoje vyrauja negatyviosios laisvės nuostatos, mat autorius teigia, jog visi individai laisvi ir patys gali rinktis gyvenimo tikslus. Spinozos darbus priskiriu pozityviosios laisvės tradicijai, nes autorius teigia, jog laisvi tegali būti individai, besivadovaujantys protu. Teigiu, jog Hegelio sistema priklauso toms pozityviosios laisvės teorijoms, anot kurių asmuo gali būti laisvas tik priklausydamas politinei bendruomenei. III-oje dalyje analizuoju Berlino laisvių perskyros kritiką. Ji pateikiama XX a. Politinių teorijų kontekste: XXa. Vyksta atkaklus ginčas tarp negatyviosios (individualistų) ir pozityviosios (bendruomenininkų) laisvės atstovų. Teigiu... [toliau žr. visą tekstą] / In this work I'm proving thesis: the Berlin's distinction between two freedoms is legitimate, because the attributes of positive or negative freedom are characteristic to the past thinkers' theoretical thought. In the first part I'm setting forth the main characteristics of Berlin's two freedoms. I'm also investingating the works of Berlin, which are investigating the problems of equality, philosophy of history, pluralism and Romanticism and Enlightenment. I maintain that Berlin is proponent of negative freedom, because the freedom of individual choice is protected in his philosophy, person is comprehended as autonomous subject. Berlin is proponent of value pluralism, he maintains that equal opportunities must be ensured for all. In the second part I'm analysing the concepts of freedom of three past thinkers, I'm arguing that these concepts of freedom have the features of negative or positive freedom. I'm settling that there are certain attitudes of negative freedom which are dominating in the theory of Locke: it is because author states that all individuals are free and can freely choose the ends of life. I attribute the works of Spinoza to the tradition of positive freedom, because author states that only mind following people can be free. I state, that the system of Hegel belongs to those theories of positive freedom, according to which person can only be free if he belongs to the political community. In the third part I'm analysing the criticism to the Berlin's freedom... [to full text]