Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama žodžio (išraiškos) laisvės teisės ribų teisinio reglamentavimo Lietuvoje problema. Aptarti žodžio (išraiškos) laisvės teisės istorinės ištakos, raidos etapai, žodžio (išraiškos) laisvės teisės vieta žmogaus teisių sistemoje. Pabrėžiama, jog žodžio laisvė nėra absoliuti, o norint apsaugoti svarbesnius visuomenės interesus arba atskirų asmenų teises nustatomos tam tikros žodžio laisvės ribos. Taip pat prieita nuomonės, jog žodžio laisvės teisė ir informacijos laisvės teisė yra dvi skirtingos fundamentinės žmogaus teisės – informacijos gavimo teisė yra socialinė kategorija, tuo tarpu žodžio laisvė, kaip žmogaus saviraiškos būdas, yra greičiau dvasinė kategorija. Analizuojant žodžio (išraiškos) laisvės ribojimo pagrindus, aptarta teisės ir moralės santykio problema. Aptariant minėtą problemą, rėmėmės I.Kanto žmogaus valios autonomija. Paaiškėjo, jog teisėta veikla išplaukia ne iš išorinio reglamentavimo, o iš vidinio asmens apsisprendimo veikti moraliai, iš pagarbos proto principams. Moralės dėsnis “įrašytas” žmogaus dvasioje ir žmogus yra laisvas, jei jis veikia vadovaudamasis moralės įstatymu. Filosofiniu požiūriu analizuota žodžio (išraiškos) laisvės teisės struktūra. Žodžio (išraiškos) laisvės teisę lemia tiesos ir gėrio filosofinės kategorijos. Žodžio (išraiškos) laisvė sietina su tiesos skelbimu gera valia ir gėrio siekimu. Tiesa sudaro intelektualinį žodžio (išraiškos) laisvės naudojimo aspektą, o gėris valinį aspektą. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master’s paper the legal regulation issue of free speech limits in Lithuania is analyzed. Historical fountainhead of free speech, its process and position in the system of human rights are discussed. It is emphasized that the freedom of speech is not absolute, and on purpose to protect the public interest that are more important or the rights of each individual person some particular limits of free speech are set down. It has also been considered that freedom of speech and freedom of information are two different kinds of fundamental human rights. The freedom of information is a social category whereas the freedom of speech that is like a way of a person’s self-expression is rather a moral category. While analyzing the basis of free speech limits the problem of relation between law and morality has been discussed appealing to I. Kant autonomy of human will. It appeared that good will is one that acts from duty in accordance with the universal moral law that the autonomous human being freely gives itself. This law obliges one to treat humanity — understood as rational agency, and represented through oneself as well as others — as an end in itself rather than as means. The structure of free speech has been analysed philosophically. It occurred that freedom of speech is conditioned by the philosophical categories of the truth and the good. The free speech is related to proclamation of the truth, good will and endeavor to seek the good. The truth makes an intellectual... [to full text]