Tik XX a. viduryje pradėtos kelti idėjos apie moterų ir vyrų lygias galimybes darbo rinkoje, todėl moterų vadovavimas yra naujas reiškinys visuomenėje ir ekonomikoje. Nors sukurta pakankama teisinė bazė, garantuojanti de jure lygias moterų ir vyrų galimybes darbo rinkoje, tačiau de facto moterys siekdamos karjeros vis dar susiduria su daugybe kliūčių (vyraujantys stereotipai, šeimos ir darbo derinimo klausimai, realus lygių galimybių neužtikrinimas ir pan.). Tokiu atveju svarbų vaidmenį atlieka žiniasklaida, kaip tarpininkė tarp vadovų ir visuomenės, daranti įtaką tam tikro moters-vadovės įvaizdžio formavimui. Magistro baigiamajame darbe analizuojamas ir lyginamas realus (faktais, tyrimais, statistiniais duomenimis pagrįstas) ir žiniasklaidos formuojamas moters vadovės įvaizdis Lietuvoje, pateikiamos minėtos analizės išvados. Darbo dėstomoji dalis susideda iš trijų pagrindinių skyrių. Pirmajame aptariamas statistinis moters vadovės portretas, galimybės užimti vadovaujančias pareigas, visuomenėje vyraujantys stereotipai, nelygių galimybių darbo rinkoje klausimai, šeimos ir darbo derinimo sunkumai bei moterų ir vyrų kaip vadovų palyginimas. Antrasis darbo dalies skyrius yra skirtas dviejuose skirtingo pobūdžio spausdintinės žiniasklaidos leidiniuose pateikiamo moters vadovės įvaizdžio analizei ir palyginimui. Trečiajame skyriuje siekiama apibūdinti žiniasklaidos įtaką visuomenės nuomonės formavimui, taip pat, atsakyti į klausimą – ar žiniasklaidos formuojamas moters vadovės... [toliau žr. visą tekstą] / The ideas of men and women having equal opportunities on labour market emerged only in the middle of the 20th century, therefore, female leadership is a new social and economical phenomenon. Although a sufficient legal base securing equal de jure opportunities for women and men in the labour market has been developed, in reality (de facto) career women still encounter many barriers (prevailing stereotypes, family and work combination issues, real insecurity of equal opportunities, etc.). In this case the mass media assumes the main role as a medium between leaders and society, influencing formation of a certain female leader image. The Master’s final paper analyzes and compares the real female leader image (based on the facts, research and statistics) and the one created by the mass media in Lithuania, including the conclusions of the aforesaid analysis. The main part of the paper consists of three main chapters. The first chapter includes the discussion on the statistic female leader portrait, opportunities of taking the leader position, prevailing social stereotypes, issues on unequal opportunities on labour market, family and work combination difficulties and the comparison of men and women in the role of the leader. The second chapter of the paper concentrates on the analysis and comparison of the female leader image provided by two different printed publications. The purpose of the third chapter is to describe the influence of the mass media upon the formation of... [to full text]

Lyčių lygybė reiškia, kad abi lytys turi būti vienodai matomos, turi turėti vienodus įgaliojimus, ir teises, taip pat ir galimybes vienodai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Pastaraisiais dešimtmečiais nemažai pasiekta šioje srityje, tačiau praktika rodo, kad nelygybė vis dar egzistuoja ir primena, kad tobulėti vis dar yra kur. Todėl šiame darbe nagrinėjamas lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir Suomijoje. Suomija pasirinkta kaip palyginamasis atvejis pasirinkta dėl kelių priežasčių. Pirma, Suomija yra viena Baltijos regiono šalių. Antra, Suomija, kaip ir Lietuva, yra viena iš šiandieninių ES šalių. Trečia, Suomija – tai šalis, kurios pasiekimai lyčių lygybės įgyvendinimo srityje 2008 m. pripažinti geriausiais tarp ES narių. Darbo objektas - lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimas Darbo tikslas – atskleisti Suomijos ir Lietuvos lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo ypatumus. Darbo uždaviniai: • Aptarti lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo aspektus Lietuvoje • Analizuoti lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimą Suomijoje • Ištirti Lietuvos ir Suomijos lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo panašumus ir skirtumus Darbe buvo naudoti šie tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga. 2. Teisės aktų analizė. 3. Statistinių duomenų analizė. 4. Lyginamasis ir atvejo tyrimo metodas. Taigi Suomijos, kaip vienos iš efektyviausiai įgyvendinančių lyčių politiką, lyginimas su Lietuva, padėjo atrasti skirtumų ir panašumų, kuriuos... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality means that both sexes should be equally visible, must have the same powers and rights, as well as opportunities to participate equally in all spheres of life. In recent decades, significant progress in this area, but practice shows that inequality still exists and points out that the improvement is still everywhere. Therefore, this work deals with gender equality policy implementation in Lithuania and Finland. Finland has chosen as a comparable case for the few reasons. First, Finland is one of the state of the Baltic region. Secondly, Finland, as well as Lithuania, is one of the EU member states. Third, Finland is a country whose achievements in the field of gender equality in 2008 are recognized as the best among the EU's members. Object - Gender equality policy implementation The aim - to reveal the Finnish and Lithuanian gender equality policy features. Objectives: • To discuss the gender aspects of policy implementation in Lithuania • Analyze the gender equality policy in Finland • Investigate the Lithuanian and Finnish gender equality policy on the similarities and differences The following methods was used at the paperwork: 1. The scientific literature review. 2. Legislative Analysis 3. Statistical analysis of data. 4. And comparative case study method. Finland Therefore, as one of the most implementing gender policy in comparison with Lithuania, helped discover the differences and similarities and assessed to achieve better results in terms of gender... [to full text]