Magistro darbo objektas yra moterų ir vyrų įvaizdžiai. Darbo tikslas – išanalizuoti dominuojančius lyčių įvaizdžius Lietuvos televizijų reklamose, suskirstyti juos į tipus ir palyginti su moterų ir vyrų įvaizdžiais, vyraujančiais visuomenėje ir žiniasklaidoje. Darbo uždaviniai: aptarti, kas sudaro žmogaus lytinę tapatybę, ir nuo ko priklauso lyčių tvarka visuomenėje; nustatyti, kaip kuriamas asmens įvaizdis, ir kas jį sudaro; išnagrinėti, kokie lyčių įvaizdžių bruožai vyrauja visuomenėje ir žiniasklaidoje; apžvelgti moterų ir vyrų vaizdavimo televizijoje ypatumus, ir aptarti, kokį poveikį jų vaizdiniai daro vartotojams; išanalizuoti Lietuvos televizijų reklamas ir išskirti dominuojančius moterų ir vyrų įvaizdžius. Darbe naudojami tokie tyrimo metodai, kaip lyginamoji duomenų analizė, kokybinė ir kiekybinė reklaminių pranešimų turinio analizė. Šie metodai pasirinkti, siekiant išryškinti atskirus įvaizdžio bruožus, nustatyti, kokie įvaizdžio kūrimo elementai labiausiai jį atskleidžia ir lemia jo vertinimą, palyginti atskirų įvaizdžių vaizdavimo dažnumą televizijos reklamose. Išanalizavus mokslinę literatūrą, pastebėta, kad įvairiose kultūrose per pastaruosius kelis dešimtmečius reklamos mažai pakito – jose vis dar stereotipiškai vaizduojami moters ir vyrų įvaizdžiai ir tarpusavio santykiai. Atlikta televizijos reklamų kokybinė ir kiekybinė analizė leidžia teigti, kad Lietuvos televizijos reklamos ne išimtis – jose lyčių įvaizdžiai kuriami, remiantis stereotipinėmis moteriškumo... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of advertising as a way of communication is important research area, because a lot of social, cultural codes and symbols lies in it. Analysis of these codes and symbols not only helps to perceive the social reality, but also to understand how they influences the public. Content of the advertising messages are not alway positive part of socialization. Often, it reflects stereotypical information as a positive and the only aspiration. Limited conception of femininity and masculinity restricts the human‘s individuality and independence, depresess if purposed stereotypical traits are impossible to comply with. The objective of this work is to reveal what stereotypical features of women and men reflects in television commercials, media and society, and how they affect human‘s sexual identity, attitudes and behavior. The subject of this work is images of men and women, and the objective is to analyze the dominant gender images of Lithuanian television commercials, classify them into types and compare with images of male and female, prevailing in society and the media. Research goals: - establish what forms human‘s sexual identity and what determines the gender order in society; - determine what creates the image of person; - consider what features of gender images prevailing in society and media; - overview representations of male and female in television and discuss the impact of their images to consumers; - analyze Lithuanian television commercials and identify the... [to full text]

Britų kriminologai Stanley’is Cohenas ir Jockas Youngas sukūrė teorinį modelį, kuris paaiškina, kaip žiniasklaida, manipuliuodama informacija apie narkotinių medžiagų vartojimo keliamą pavojų, sustiprina deviaciją. Magistro darbe, remiantis S. Coheno moralinės panikos ir J. Youngo deviacijos amplifikacijos teorijomis, nagrinėjamas narkotikų baimės poveikis psichiką veikiančių medžiagų kriminalizavimo procesui dabartinėje Lietuvoje. Ginama magistro darbo tezė – narkotikų baimė yra vienas iš psichiką veikiančių medžiagų kriminalizavimo veiksnių dabartinėje Lietuvoje. Atsižvelgiant į problemos specifiką, darbe naudojama metodų trianguliacija – derinami kiekybiniai ir kokybiniai sociologinių tyrimų metodai. VU pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų požiūrio anketinė apklausa atskleidė, kaip manipuliavimas informacija viešajame diskurse veikia studentų požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimo problemą. Studentų reakcija į narkotinių medžiagų vartojimo problemą – tai pirmasis deviacijos amplifikacijos proceso etapas. Studentai teigia, kad ši problema Lietuvoje yra labai paplitusi ir siūlo ją spręsti represinėmis priemonėmis. Antrasis deviacijos amplifikacijos proceso etapas yra žiniasklaidos reakcija į deviaciją. Atlikus naujienų portalo delfi.lt skaitytojų komentarų kokybinę turinio analizę, nustatyti du moralinės panikos dėl narkotikų požymiai: šių medžiagų vartotojai vaizduojami kaip nevidonai, o narkotinių medžiagų vartojimo problema – kaip nesustabdomai plintanti liga... [toliau žr. visą tekstą] / Sociological and criminological theories illuminated to the role of the mass media in deviance amplification process in the middle of 20th century. British criminologist Stanley Cohen was among the first to draw attention how the mass media is manipulating public fear of illicit drugs users. Another British criminologist Jock Young has developed a theoretical model which theoretically explains the connection between the public reaction to deviance and deviance amplification. He called this explanation the deviance amplification spiral model. J. Young argued that the mass media creates public fear of illicit drugs which exerts pressure upon legislator, police and courts to take action against illicit drugs use. This study is based on S. Cohen's moral panic and J. Young's deviance amplification theories. It is grounded in the analysis of data collected in four sociological investigations: (1) Vilnius University students attitudes survey; (2) qualitative content analysis of the readers' comments in the news portal delfi.lt; (3) qualitative and quantitative content analysis of the Lithuanian Parliament's plenary meeting stenographs and (4) expert interviews. The main thesis: the drugs fear is one of the factors of psychoactive substances criminalization in present-day Lithuania. Vilnius University students attitudes survey results show that the most of the respondents are convinced that illicit drugs problem is very widespread in present-day Lithuania, and the most effective way... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – Lietuvos žiniasklaidoje propaguojamas šeimos modelis ir jo santykis su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (toliau tekste – Koncepcija) įtvirtinu šeimos modeliu. Darbo tikslas – nustatyti žiniasklaidos formuojamo požiūrio į šeimą, santuoką, vaikus, santuokines vertybes atitiktį Koncepcijai ir pateikti siūlymus keičiant žiniasklaidos turinį. Darbo uždaviniai – išsiaiškinti šeimos sampratos kaitą ir veiksnius; įvertinti žiniasklaidos įtaką visuomenei, poveikį jos turiniui; atlikus žiniasklaidos turinio analizę, nustatyti dažniausiai minimą šeimos, poros santykių modelį (sudėties prasme) ir vaikų turėjimo faktą ir gautus duomenis palyginti su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje įtvirtintomis nuostatomis. Išanalizavus mokslinę literatūrą, prieita išvados, kad šeima transformuojasi, santuokos vertė mąžta. Šiuos procesus lemia įvairūs visuomenės vidiniai, struktūriniai, technologiniai ir kultūriniai pokyčiai. Analizuojant teorinę medžiagą apie žiniasklaidos daromą poveikį visuomenei, nustatyta, kad žiniasklaida daro poveikį. Ji gali įtakoti visuomenės ar atskirų individų nuomonių, nuostatų ir elgesio kitimą. Tačiau šis poveikis nėra vienodas. Jis priklauso nuo paties individo, kitų asmenų, aplinkos, socialinės ir ekonominės padėties ir kt. Žiniasklaidos daromas poveikis gali skirtis pagal poveikio paplitimą, pokyčius, laikotarpį ir intenciją siekiant tokio poveikio. Lygiai taip pat gali būti veikiamas ir žiniasklaidos turinys. Jam... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania had recovered independence at 1991 and had entered European Union, Lithiania had started to march ahead in various domain, to become modern and similar to the Occident. Simultaneously it can be observable that opnion changes to the family, conjugality, intercourse of couple and children. The State and scientists rarely pay attention to the possible action of mass media in the processes of these problems and to the possible problem of discrepancy of content of mass media and objective of the State to strengthen the family and conjugality. Currently the attention to this point is set. The Object of the Research – to analyse the content of mass media of Lithuania. The Purpose of the Research – to identify how Lithuanian mass media correspond to family model defined in the State Family Policy Concept. The Task of the Research – to explore the content of mass media, to discover what model of family, model of intercourse and the fact of having children is often refered in the content of mass media and to compare the data of research with attitude defined in the State Family Policy Concept. The research is accomplished in the method of content analysis. There was 36 numbers of three weekly Lithuanian magazines of leisure “Gyvenimo būdas“, „Stilius“ and „Žmonės“ examined. The results of the Research reveal that the model of family is understable mostly like defined in the State Family Policy Concept, but there the group of people is named differently in the content of... [to full text]

Magistro darbo objektu pasirinktas politinės realybės pateikimas žiniasklaidoje. Teorinis darbo pagrindas – rėmų arba įrėminimo (angl. framing) teorija, nagrinėjanti individų ar organizacijų taikomas mąstymo bei interpretacijos schemas. Pagrindinė darbo problema yra ta, kad pristatydama politinius įvykius, žiniasklaida juos pateikia per savo prizmę ir konstruoja atitinkamas įvykio interpretacijas auditorijos akyse lemiančius rėmus. Ši problema nulemia darbe keliamą hipotezę: politinių įvykių nušvietimui žiniasklaida naudoja įvairias priemones, kuriomis auditorijai nurodo žinutės perskaitymo reikšmes. Darbo tikslas: pristatyti įrėminimo pagrindu vykstančio politinės realybės konstravimo per žiniasklaidą teoriją bei analizuojant konkretų politinį įvykį ištirti, kokiomis priemonėmis žiniasklaida kuria rėmus. Tikslui pasiekti pasitelkiami darbe įgyvendinami uždaviniai: pristatoma žiniasklaidos efektų tyrimų raida bei politinis žiniasklaidos poveikis, pristatoma rėmų teorija, jos taikymo žiniasklaidoje priežastys, veiksniai bei santykis su pačios auditorijos susikurtais rėmais, nustatomas darbe tiriamo konkretaus politinės realybės konstravimo atvejo komunikacinis kontekstas, tiriami nagrinėjamą įvykį nušviečiantys reportažai ir nustatoma, kokiomis priemonėmis ir kokia galima reikšmė yra kuriama šiuose pranešimuose, o taip pat analizuojama, kaip galimai nagrinėjamo įvykio nušvietimą priėmė auditorija. Apžvelgus teorinius rėminimo aspektus bei semiotinės analizės ir ekspertų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the presentation of political reality in media. As a theoretical background of research a framing theory was chosen. This theory concentrates on analysis of the thinking schemes of individuals and other social institutes. The main problem of this thesis is that media informs about the political issues through its own prism and constructs the frames which determine the corresponding event‘s interpretations. This problem leaded to a hypothesis of the thesis: media uses various tools for political issues enlightement and these tools imply the possible means of reading a message and creation of meanings. The aim of this thesis was both to present a theoretical background of political reality construction on the basis of framing and to study the tools of media framing construction via analysis of a specific event. For the achievement of this aim the following tasks were raised and implemented: to present the evolution of media effects overall and its political influence particularly, to present the framing theory and the reasons of framing usage in media, to analyse the framing factors and its relation with the frames constructed by the audience itself, to analyze a context of the specific political issue presented in this thesis, to research the media material about this issue and to determine the possible constructed meanings in these messages and to analyse the audience perception of this political issue being communicated through media. Due... [to full text]

This master work consists of 80 pages. There are 44 tables, 24 figures and 1 affix in this work. It refers to 42 sources of literature. KEY WORDS: image, corporate image, communication, communication of organization, corporate image formation, corporate image evaluation, public relations, mass-media, identity of organization. The research object of this master thesis is the image of SC „Rokiskio suris“. Research aim: to create the image improvement strategy for SC „Rokiskio suris“. To reach the aim of the research the following objectives were raised: 1. To define a corporate image, its meaning and importance; 2. To base the necessity of formation and control of a corporate image 3. To analyze the most important aspects of „Rokiskio suris” work; 4. To ascertain the current situation of „Rokiskio suris” image; 5. To reveal the main image problems and weaknesses of „Rokiskio suris”. Research methods: 1. The analysis of scientific literature; 2. The analysis of work and statistics of „Rokiskio suris”; 3. The analysis of e-media sources; 4. Questionnaire interview; 5. The mathematical analysis of statistics using STATISTICA programme. Research hypothesis: The analysis of a corporate image in mass media and analysis of consumer’s opinion identify the same image problems and help to create one image improving strategy.

Darbo objektas – korporatyvinės komunikacijos programos. Darbo tikslas - išnagrinėti korporatyvinės komunikacijos programų specifiką bei jų įgyvendinimą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: išanalizuoti korporatyvinės komunikacijos sąvoką, atsiradimo priežastis ir svarbą, modelius, strategiją, planą bei veiklos sritis; išnagrinėti korporatyvinės komunikacijos programų specifiką; ištirti korporatyvinės komunikacijos programų realizavimą Lietuvoje (atliekant kompanijų svetainių tyrimą). Naudojantis publikacijų analizės, dokumentų analizės ir kiekybinės turinio metodais, prieita prie išvados, jog korporatyvinė komunikacija yra strateginė organizacijos vadyba, apimanti ryšių su įvairiomis publikomis disciplinas, bei padedanti įgyti konkurencinį pranašumą. Pagrindinis jos uždavinys yra palankių santykių su organizacijos auditorijomis užmezgimas, taip užtikrinant pastarųjų polinkį pirkti organizacijos produktus, dirbti joje ar į ją investuoti. Korporatyvinės komunikacijos strategija suteikia organizacijos korporatyvinei komunikacijai kryptį, nustato sistemą, kurios pagrindu turi būti įgyvendinami komunikaciniai organizacijos planai, bei susieja organizacijos misiją su organizacijos tikslais. Taip užtikrinant korporatyvinės komunikacijos bei strateginio vadovavimo relevantumą. Strategijos pagrindu kuriamas ir vystomas korporatyvinės komunikacijos planas, esantis tarsi rėmas, kurio ribose kuriamos tęstinės komunikacijos su publikomis korporatyvinės komunikacijos programos. Dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Sophistication of communication process, society’s attitude towards corporations (as exploiters of people), complexity and massiveness of organizations in the end of 20th century caused the rise of one of organizations functions, i.e. corporate communication. It is a strategic management which involves the disciplines of relations with different publics and helps gaining competitive advantage. The main goal of this work is to analyze the specifics of corporate communication programmes and their implementation in Lithuania. The tasks are to analyze the theory aspects and principles of corporate communication, its models, strategy, plan and activities; to discuss the specifics of implementation of corporate communication programmes; to research the realization of corporate communication programmes in Lithuania (corporate websites research). Corporate communication strategy provides a direction to organization’s corporate communication activities. It sets a system based on which organization’s communication plans may be implemented. Corporate communication programme is a method which shows how to reach the goals of corporate communication in the best way; it involves specific guidelines for each corporate communication activity and works in the frames and context of corporate communication strategy and corporate communication plan. Corporate image, identity and reputation are considered to be strategically the most important activities of corporate communication. Good image and... [to full text]

Santrauka Diplomatinio protokolo kaita kaip veidrodis atspindi visus visuomenės gyvenimo pokyčius. Didelę įtaką diplomatiniam protokolui turėjo revoliucinės idėjos, reikalavusios keisti visa ką, įskaitant diplomatų, kaip valstybių atstovų, tarpusavio bendravimą. Lygybės siekis ir aristokratiškų manierų atmetimas buvo pirmasis bandymas radikaliai keisti diplomatinį protokolą. Tačiau šis bandymas nebuvo iki galo sėkmingas. Iš pagrindų pakeistus tarpusavio bendravimo taisykles, vėliau vėl buvo bandoma sugrįžti prie anksčiau nusistovėjusių normų. Vis dėl to liko naujovių. Nuo XX amžiaus pradžios iki mūsų dienų dėl sparčiai tobulėjančių logistikos ir telekomunikacijos technologijų, į diplomatinio protokolo erdvę patenka vis daugiau ir naujų veikėjų. Komunikacija darosi intensyvesnė, tai savo ruožtu sąlygoja tarptautinio bendravimo taisyklių paprastėjimą. Intensyvus technologijų vystymas padarė žiniasklaidą aktyvia diplomatinės komunikacijos tarpininke, tarnaujančia ne tik kaip komunikacinio pranešimo kanalas, bet ir kaip pranešimo interpretuotoja. Diplomatinio protokolo erdvės plėtimasis įtraukia diplomatinės komunikacijos dalyvius į praktiškai nepertraukiamą komunikacijos procesą, kuris tampa kasdienybe. Šis tapsmas vėlgi sąlygoja protokolo taisyklių paprastėjimą ir bendravimo betarpiškumo didėjimą. Diplomatinis protokolas, nors ceremonijų ir ritualų bei diplomatų tarpasmeninis bendravimas supaprastėjo, vis dėlto yra būtina tarptautinės komunikacijos priemonė, kuria naudojasi ne... [toliau žr. visą tekstą] / ABSTRACT The developments in diplomatic protocol unquestionably reflect, as on a mirror, all the social, historical, economic, geopolitical and technological changes that through the passage of time take place in the life of any society. Revolutionary ideas can be considered some of the most influential factors affecting diplomatic protocol, as they sought a thorough transformation that would not leave a single sphere of life untouched, not even the way diplomats should interact. The frenetic pursuit of equality and refusal of aristocratic manners was the first though unsuccessful attempt to radically change diplomatic protocol. Interpersonal communication rules established by revolutionary force would later on turn back to previously set norms. Yet some innovations remained, at least in the revolutionary spirit that would always stir the minds of future generations to find new agents of change. The rapidly advancing logistics and telecommunication technologies led to an expansion of the diplomatic protocol arena, onto which more and more players can be seen entering from the most varied walks of life and professions. Communication amongst them has become more intense than ever before, and this has undoubtedly conditioned the need to simplify the rules of interpersonal communication. The smart pace of technological development has also made of mass media an active mediator, which does not only function as a communication channel, but has also taken the role of information... [to full text]

Šiame darbe tiriami ir lyginami Lietuvos, Latvijos, Estijos įvaizdžiai tarptautinėje spaudoje po įstojimo į NATO ir ES. Kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodu analizuojami Baltijos valstybių įvaizdžių panašumui ir skirtumai teminėse ir vertinamosiose kategorijose. Įvaizdį suvokiant santykyje su identitetu analizuojamos Baltijos valstybių regioninės identifikacijos ir išskiriami pagrindiniai naratyvai, apibūdinantys „Baltijos šalis“ kaip regioną. / In the International Relations state image is perceived not only as the source of soft power but also as identity. Identity is more of how we see us, and image is about how they see us. Image is especially important for so called new states which have emerged or returned to the international arena after collapse of the Soviet Union. They had to position themselves on to the geographical and mental map of Europe and the entire world. So what is the image of the Baltic States when they became the real members of NATO and the EU, how they are portrayed in the international media, what are differences and similarities between them and are they seen as one region? The purpose of this study: to reveal what are the image of each Baltic state and the whole image of the Baltic region in the international press. The content analysis of the articles in ‘Financial Times’ and ‘The Economist’ (in the period from 1 of May 2004 until the end of 2007) was carried out. The main findings are summarized below: • During the analyzed period Estonia was most visible in ‘The Economist’, but Lithuania was most visible in ‘Financial Times’. Aggregated results of both newspapers show that Lithuania was most visible, Estonia is slightly less visible and Latvia is least visible. • The image of Estonia was most positive, the image of Lithuania was less positive and Latvia’s image was least positive. On the other hand Estonia’s image is also most controversial. • The analysis of Baltic States images... [to full text]

Magistro darbo objektas — daugiausiai klientų turinčių Lietuvos valstybinių institucijų interneto tinklapiuose komunikuojami elementai, skirti interesų grupėms. Darbo tikslas — atskleisti Lietuvos valstybinių institucijų komunikavimo su prioritetinėmis interesų grupėmis ypatumus. Darbo pagrindiniai uždaviniai: aptarti interesų grupės sampratą ir jų svarbą organizacijai; išanalizuoti metodus ir požymius, kuriais vadovaujantis atrenkamos prioritetinės interesų grupės; apibrėžti modelius ir priemones, kuriais komunikuojama su prioritetinėmis interesų grupėmis; nustatyti interesų grupes, kurias Lietuvos institucijos laiko prioritetinėmis; išanalizuoti, kokiais rodikliais remiantis, pasirenkamos interesų grupės; nustatyti elementus, svarbius prioritetinėms valstybinių institucijų interesų grupėms; atskleisti, ar Lietuvos valstybinės institucijos panaudoja tuos elementus, kad patenkintų prioritetinių interesų grupių numanomus poreikius. Remiantis mokslinėmis publikacijomis, naujienų, analizės dokumentais, statistine medžiaga bei turinio analizės metodu atliekant tyrimą prieita prie išvados, kad Lietuvos valstybinės institucijos interneto svetainėse dažniausiai pateikia informaciją tokioms interesų grupėms kaip klientai, žiniasklaida, kiek mažiau — darbuotojams, partneriams. Prioritetine interesų grupe laikomi klientai, jiems skiriama daugiausiai informacijos, kurią stengiamasi struktūruoti, patogiau pateikti. Tyrimas rodo, kad Lietuvos valstybinės institucijos sąmoningai... [toliau žr. visą tekstą] / For every organization – public institution or private business – it’s important to reach their goals to be successful. For this purpose and organization should maintain good relationships with clients, suppliers, partners and other stakeholders. An organization can have lots of stakeholders, but it cannot communicate with all of them in the same way, and to give them all the same attention. That is why it should set priorities for stakeholders and to choose to communicate more with those stakeholders, who have more power and interest to influence the organization’s activity. Only after prioritization, it is possible to communicate with stakeholders effectively - when their all specific needs and interests are known to organization, it is easier to construct concrete messages which are adopted to stakeholders, and to reach goals. The stakeholders of public institutions and private business organizations are quite different. As public institutions affect life’s of every person more or less, this diploma work concentrates on the specifics of stakeholders of public institutions. Because of this reason the main goal of this paper is to reveal and explain the specifics of communication with stakeholders in public institutions of Lithuania: to identify which stakeholders have a priority in public institutions of Lithuania, how these institutions choose their priority stakeholders and what elements of internet page they use to satisfy their needs for information. Diploma work... [to full text]