Šio darbo objektu buvo pasirinktos žmogaus žinios, kurios yra veikiamos žiniasklaidos. Darbo tikslas – nustatyti galimą žiniasklaidos poveikį žmogaus žinioms. Darbo uždaviniai: apibrėžti žmogaus žinojimą, atskleidžiant visuomenės sampratą, nurodant individo buvimą visuomenės nariu, akcentuojant individo socializaciją; išanalizuoti ir pateikti žmogaus žinių žemėlapio sudarymo principus; išanalizavus žiniasklaidos poveikio teorijas nustatyti galimus žiniasklaidos poveikius žmogaus žinojimui. Darbo struktūrą sudaro trys pagrindinės darbo dalys. Pirma darbo dalis yra skirta visuomenės ir žmogaus žinių aptarimui. Šioje darbo dalyje yra pateikiama visuomenės samprata, apibrėžiama ir analizuojama informacinė kultūra, žinių svarba žmogui. Numatomos galimybės ir būdai, leidžiantys svarstyti žmogaus žinių žemėlapių formavimą. Antroje darbo dalyje yra pristatomos žiniasklaidos teorijos, akcentuojant jų poveikį žmogaus žinių formavimui. Šioje darbo dalyje yra aptariami žiniasklaidos poveikiai, akcentuojant planuotus trumpalaikius ir ilgalaikius bei neplanuotus ilgalaikius žiniasklaidos efektus. Trečioje darbo dalyje yra pristatomas atliktas tyrimas, apie žiniasklaidos perduodamos informacijos svarbą žmogui, taip pat siekiama atskleisti galimą žiniasklaidos poveikį atitinkamų žinių formavimui ir papildymui, keitimui. Darbe taikyti tyrimo metodai: rašant darbo teorinę dalį naudojamas literatūros analizės metodas, praktinėje darbo dalyje taikomas anketinės apklausos metodas. / In nowadays human knowledge is seemed as one of the important factors. Therefore the impact of mass mediated information to modern society is unquestioned. We are all of us members of modern society and we live according norms and values that are dictated to us by dominant culture. Thus knowledge is the one of the most important value in modern information culture, which is the sum of norms, values and experience, that could be used in communicational processes and that let to use information base formed of it. Knowledge is one of the most important components in the life of human being. Steady acquiring of knowledge is the essential process that leads to update of existing unit knowing. One of the important elements that improve our lives with knowledge is mass media. Consumption of knowledge provided by mass media is requisite not to drag in the context of nowadays life. Therefore there must be analysed the usage of mass mediated information in modern society for building knowledge maps. The main aim of the work is to analyse the possible impact of mass media to social knowledge. There were formulated several tasks: • To analyse human knowledge, to exhibit definition of society and to show the importance of socialization for person in the context of society • To analyse and to set the framework of human knowledge map • To analyse theories of mass media and to show the effects of mass media to construction of human knowledge maps. The work consists of three parts: in the... [to full text]

Magistro darbo objektas – šviečiamųjų smurtinės žiniasklaidos poveikio mažinimo programų padėtis Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti tarptautinėje praktikoje taikomų programų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo modelius ir išnagrinėjus šviečiamųjų programų padėtį Lietuvoje suformuluoti rekomendacijas efektyvesnei smurto žiniasklaidoje poveikio prevencijai. Darbo uždaviniai: išanalizuoti teorinę medžiagą apie žiniasklaidos smurtinio turinio poveikį vaikams ir paaugliams; išskirti faktorius, kurie laikomi reikšmingais tarpiniais veiksniais, darančiais įtaką smurto žiniasklaidoje priėmimo procesui; išnagrinėti pažangių pasaulio šalių mokslininkų ir organizacijų parengtas žiniasklaidos smurtinio turinio poveikio mažinimo programas pagal egzistuojančių programų tipus ir efektyvumą; ištirti dabartinę Lietuvos šviečiamųjų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo programų praktiką ir nustatyti jų išvystymo lygį Lietuvoje; identifikavus tobulintinus aspektus, suformuluoti rekomendacijas Lietuvos atvejui, padėsiančias veiksmingai mažinti neigiamą smurtinės žiniasklaidos turinio poveikį vaikams. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus tyrimą prieita prie išvados, jog Lietuvos šviečiamųjų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo programų praktika šiuo metu yra užuomazgų stadijoje. Programų įgyvendinimas Lietuvoje stokoja bendros politikos ir sistemiškumo, nėra vykdymo nuoseklumo ir tęstinumo. Dėl šios priežasties trūksta informuotumo apie galimybes... [toliau žr. visą tekstą] / For efficient control over exposure of young people to violent media content it is important to influence, in an integrated way, the external and internal factors that affect perception of violent content. The intermediary factors – characteristics of media audience, social circumstances and subjects along with the cultural aspects – determine the processes of accepting violent media and the strength of effects. Educational programmes are one of the ways to reduce the impact of violent media. This paper examines the international practice of applying programmes and looks at the Lithuanian situation as far as educational programmes are concerned in the attempt to find out whether a need for this type of programmes exists in Lithuania and ways to use the relevant experience from other countries, as well as to examine the specificity of developing these programmes in Lithuania and to analyse existing measures to mitigate the impact of media violence. Problem of paper: in what way the international experience is applied to Lithuania in order to affect intermediary factors of violent media content ant to seek for effective mitigation of the negative effects of violent media content. Object of research: the situation with educational programmes aimed at mitigating the impact of violent media in Lithuania. Aim of the paper: to analyse the patterns of mitigating violent media content in programmes applied in international practice and after examining the situation of educational... [to full text]

Magistro darbo objektu pasirinktas politinės realybės pateikimas žiniasklaidoje. Teorinis darbo pagrindas – rėmų arba įrėminimo (angl. framing) teorija, nagrinėjanti individų ar organizacijų taikomas mąstymo bei interpretacijos schemas. Pagrindinė darbo problema yra ta, kad pristatydama politinius įvykius, žiniasklaida juos pateikia per savo prizmę ir konstruoja atitinkamas įvykio interpretacijas auditorijos akyse lemiančius rėmus. Ši problema nulemia darbe keliamą hipotezę: politinių įvykių nušvietimui žiniasklaida naudoja įvairias priemones, kuriomis auditorijai nurodo žinutės perskaitymo reikšmes. Darbo tikslas: pristatyti įrėminimo pagrindu vykstančio politinės realybės konstravimo per žiniasklaidą teoriją bei analizuojant konkretų politinį įvykį ištirti, kokiomis priemonėmis žiniasklaida kuria rėmus. Tikslui pasiekti pasitelkiami darbe įgyvendinami uždaviniai: pristatoma žiniasklaidos efektų tyrimų raida bei politinis žiniasklaidos poveikis, pristatoma rėmų teorija, jos taikymo žiniasklaidoje priežastys, veiksniai bei santykis su pačios auditorijos susikurtais rėmais, nustatomas darbe tiriamo konkretaus politinės realybės konstravimo atvejo komunikacinis kontekstas, tiriami nagrinėjamą įvykį nušviečiantys reportažai ir nustatoma, kokiomis priemonėmis ir kokia galima reikšmė yra kuriama šiuose pranešimuose, o taip pat analizuojama, kaip galimai nagrinėjamo įvykio nušvietimą priėmė auditorija. Apžvelgus teorinius rėminimo aspektus bei semiotinės analizės ir ekspertų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the presentation of political reality in media. As a theoretical background of research a framing theory was chosen. This theory concentrates on analysis of the thinking schemes of individuals and other social institutes. The main problem of this thesis is that media informs about the political issues through its own prism and constructs the frames which determine the corresponding event‘s interpretations. This problem leaded to a hypothesis of the thesis: media uses various tools for political issues enlightement and these tools imply the possible means of reading a message and creation of meanings. The aim of this thesis was both to present a theoretical background of political reality construction on the basis of framing and to study the tools of media framing construction via analysis of a specific event. For the achievement of this aim the following tasks were raised and implemented: to present the evolution of media effects overall and its political influence particularly, to present the framing theory and the reasons of framing usage in media, to analyse the framing factors and its relation with the frames constructed by the audience itself, to analyze a context of the specific political issue presented in this thesis, to research the media material about this issue and to determine the possible constructed meanings in these messages and to analyse the audience perception of this political issue being communicated through media. Due... [to full text]