Magistro darbo objektas – tarptautinė ir tarpkultūrinė valstybinių institucijų komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti tarptautinės bei tarpkultūrinės komunikacijos pobūdį valstybinėse institucijose, ištirti tarpkultūrines problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos Respublikos kultūros atašė savo veikloje, bei pateikti pasiūlymus jų įveikimui bei sėkmingam kultūros dialogo užmezgimui. Darbo uždaviniai: pateikti tarptautinės valstybinės institucijos komunikacijos sampratą ir pobūdį, atskleisti tarptautinės bei tarpkultūrinės komunikacijos sąvokų skirtumus; išanalizuoti pagrindines kultūrų skirtingumo išorines apraiškas, pateikti G.Hofstede kultūrų klasifikavimo modelį; atskleisti komunikacinės bei kultūrinės kompetencijos būtinumą tarptautinėje bei tarpkultūrinėje komunikacijoje; pateikti kultūros atašė veiklos sritis kultūros diplomatijos sferoje; įvertinti tarpkultūrinių barjerų svarbą kultūros atašė tarnyboje bei pateikti pasiūlymus kultūros dialogo tobulinimui. Atlikus lietuvių bei užsienio autorių mokslinės literatūros analizę, prieita prie išvados, kad valstybinės institucijos tarptautinė komunikacija suvokiama kaip dviejų ar daugiau valstybių institucijų komunikacija siekiant realizuoti bendrą tikslą. Valstybinių institucijų tarptautinės komunikacijos mastai priklauso nuo jų vykdomų funkcijų. Vystydama veiklą, valstybinė institucija keičiasi su išorine aplinka informacija, idėjomis, gauna išteklius projektų įgyvendinimui, tuo užtikrinamas jos funkcionavimas... [toliau žr. visą tekstą] / The target of this masters work – international and intercultural communication between public institutions. The aim of the work – to analyse the format of international and intercultural communication of public institutions, to explore the intercultural problems in work of a cultural attache of Republic of Lithuania, to give solutions for solving them and starting successful cultural dialogue. The goals of the work: to represent the conception and format of international communication of public institution, to show the differences between conception of international and intercultural communication, to analyse the main external manifestations of cultures difference, to represent the cultures classification model of G. Hofstede, to reveal the necessity of communicative and cultural expertise in international and intercultural communication, to lay down the fields of work of cultural attache in cultural diplomacy area, to evaluate the importance of intercultural barriers in work of cultural attache and to give suggestions for improving the cultural dialogue. After making the analysis of literature Lithuanian and foreign authors, we made a conclusion that public international communication is knowable as communication between two or more public institutions for realisation of common target. Intercultural communication is knowable as a process of information changing between people who represent different cultures. We can also understand that intercultural communication is... [to full text]

Ryšiai su žiniasklaida šiandieniniame pasaulyje yra labai svarbūs: jei žiniasklaida nepraneša apie organizacijos, institucijos veiklą, galima teigti, kad jos apskritai nėra. Su žiniasklaidos priemonėmis įvairiais būdais (pranešimais spaudai, spaudos konferencijomis ir pan.) komunikuoja tiek nevalstybinės, verslo organizacijos, tiek ir valstybinės institucijos. Literatūros šaltiniuose teigiama, kad ryšių su visuomene mokslo viena šakų – ryšiai su žiniasklaida. Vienas pagrindinių ryšių su žiniasklaida principų – gera komunikacija, o funkcijų – informuoti. Taip pat žiniasklaida gali būti naudojama kaip įvaizdžio (tiek teigiamo, tiek neigiamo) formavimo priemonė. Darbe pateikiamos ryšių su visuomene specialistų ir žurnalistikos sąsajos, kadangi šios specialybės turi gana daug panašumų ir visuomenėje yra painiojamos. Taip pat aptariamos vyriausybės, valdžios, savivaldos, ryšių su visuomene sampratos. Šio magistro darbo tikslas – ištirti, kokie (ar) ryšiai su žiniasklaida yra vykdomi Lietuvos savivaldybėse. Darbo tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: 1) remiantis teorine literatūra, išsiaiškinti, kas yra ryšiai su žiniasklaida, apibrėžti jos sąvoką, palyginti ryšius su žiniasklaida valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, pateikti žiniasklaidos ir ryšių su visuomene skirtumus ir panašumus; 2) atlikus anketinę apklausą internetu ir apklausus savivaldybių ryšių su žiniasklaida specialistus, išsiaiškinti, ar savivaldybės vykdo ryšius su žiniasklaida, jei taip, tai kokiais... [toliau žr. visą tekstą] / Communication with media is very important in nowadays world: if media doesn’t inform about activities of organizations or institutions we can say that there is no media. NGO organizations, business companies, state institutions communicate with media in different forms (press conferences, statements to the press). Literature sources state that communication with media is one of the braches of science. One of the main principals of the communication with media is good communication and one of the functions is to inform. Media can be used as means of forming image (both negative and positive). The paper presents connections between image specialists and journalists, because these two professions have a lot in common and often get mixed up. The paper also describes the understanding of communication on Government, public and local authority level. The objective of this work is to analyze how communication with media is maintained in Lithuanian municipalities. To achieve the objective we have these goals: 1) according to theoretic literature to find out what is media, define its concept, compare communication with media in state and NGO, to describe differences and similarities between media and public communication; 2 )to carry out a survey on the Internet and find out in how communication with media specialists in municipalities communicate with media, what are the functions and activities of these specialists; 3) after a structural interview make a conclusion if local... [to full text]