Darbe nagrinėjama žiniasklaidos faktiškumo problema. Keliamas klausimas, ar žiniasklaidos turiniui patys jo rengėjai vis dar kelia faktiškumo reikalavimą. Darbe siekiama patikrinti iškeltą hipotezę, kad šiandien faktiškumas nėra prioritetinis dalykas net tokio pobūdžio žiniasklaidos turinyje, kuriame liečiamos rimtos – politinės – temos. Darbo tikslas – įvertinti, ar politinio pobūdžio žiniasklaidos turinys atitinka faktiškumo kriterijų, žymintį realaus objekto ir jo projekcijos žiniasklaidoje santykį. Darbo uždaviniai: nustatyti pagrindinius žiniasklaidos darbo principus, įvykių atrankos kriterijus bei naujienų pranešimo konstravimo ypatumus; išsiaiškinti, ar faktiškumo siekis gali būti laikomas žiniasklaidos prioritetu konstruojant naujienų pranešimus; apžvelgti politinio pobūdžio temų nušvietimo žiniasklaidoje tendencijas ir jų implikacijas pranešimų faktiškumui; įvertinti, ar politinio pobūdžio pranešimuose projektuojamas įvykio atspindys atitinka realią situaciją. Išanalizavus mokslinę literatūrą prieita prie išvados, kad žiniasklaidos turinyje faktiškumas nebėra prioritetinis dalykas. Dėl ryškios naujienų pranešimo žarno transformacijos faktiškumą galima vertinti veikiau kaip siekinį, nei kaip pilnai realizuojamą turinio konstravimo principą. Tokia tendencija stebima ir politinio pobūdžio žiniasklaidos tyrinyje. Atliktas tyrimas, kurio metu analizuotas sveikatos ministro A. Čapliko atsistatydinimo atspindėjimas žiniasklaidoje, parodė, kad įvykio projekcijos skirtingose... [toliau žr. visą tekstą] / The work deals with the problem of factualness in the media. The main issue at question is whether factualness can be perceived as a priority requirement for the content of the news media. The hypothesis lying at the base of this work assumes that today’s media does not prioritize factualness even when writing on important political topics. The objective of the study is to examine, whether news media messages on political topics fulfill the criterion of factualness which itself denotes the relation between the real object and its projection in the media. The subsidiary issues, analyzed in this work include main principles of functioning of the news media, the process of and the criteria for event selection, typical structure of the news message and ways of interaction between the journalist and the source of information. A substantial part of the work is devoted to the role of news media in the area of political communication. It analysis the main trends in covering political topics, deals with the tendency of media as constant opposition to the political elite. It also defines main aspects of reporting on political issues, determines major tendencies of news reporting, including the trend of politainment, the rise of so called “junkyard journalism”, The empiric study, analyzing the media coverage on the resignation of the former minister of Health A. Caplikas, revealed that the projection of this issue in the news media was not homogeneous in its nature. Different newspapers... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – Lietuvos žiniasklaidoje propaguojamas šeimos modelis ir jo santykis su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (toliau tekste – Koncepcija) įtvirtinu šeimos modeliu. Darbo tikslas – nustatyti žiniasklaidos formuojamo požiūrio į šeimą, santuoką, vaikus, santuokines vertybes atitiktį Koncepcijai ir pateikti siūlymus keičiant žiniasklaidos turinį. Darbo uždaviniai – išsiaiškinti šeimos sampratos kaitą ir veiksnius; įvertinti žiniasklaidos įtaką visuomenei, poveikį jos turiniui; atlikus žiniasklaidos turinio analizę, nustatyti dažniausiai minimą šeimos, poros santykių modelį (sudėties prasme) ir vaikų turėjimo faktą ir gautus duomenis palyginti su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje įtvirtintomis nuostatomis. Išanalizavus mokslinę literatūrą, prieita išvados, kad šeima transformuojasi, santuokos vertė mąžta. Šiuos procesus lemia įvairūs visuomenės vidiniai, struktūriniai, technologiniai ir kultūriniai pokyčiai. Analizuojant teorinę medžiagą apie žiniasklaidos daromą poveikį visuomenei, nustatyta, kad žiniasklaida daro poveikį. Ji gali įtakoti visuomenės ar atskirų individų nuomonių, nuostatų ir elgesio kitimą. Tačiau šis poveikis nėra vienodas. Jis priklauso nuo paties individo, kitų asmenų, aplinkos, socialinės ir ekonominės padėties ir kt. Žiniasklaidos daromas poveikis gali skirtis pagal poveikio paplitimą, pokyčius, laikotarpį ir intenciją siekiant tokio poveikio. Lygiai taip pat gali būti veikiamas ir žiniasklaidos turinys. Jam... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania had recovered independence at 1991 and had entered European Union, Lithiania had started to march ahead in various domain, to become modern and similar to the Occident. Simultaneously it can be observable that opnion changes to the family, conjugality, intercourse of couple and children. The State and scientists rarely pay attention to the possible action of mass media in the processes of these problems and to the possible problem of discrepancy of content of mass media and objective of the State to strengthen the family and conjugality. Currently the attention to this point is set. The Object of the Research – to analyse the content of mass media of Lithuania. The Purpose of the Research – to identify how Lithuanian mass media correspond to family model defined in the State Family Policy Concept. The Task of the Research – to explore the content of mass media, to discover what model of family, model of intercourse and the fact of having children is often refered in the content of mass media and to compare the data of research with attitude defined in the State Family Policy Concept. The research is accomplished in the method of content analysis. There was 36 numbers of three weekly Lithuanian magazines of leisure “Gyvenimo būdas“, „Stilius“ and „Žmonės“ examined. The results of the Research reveal that the model of family is understable mostly like defined in the State Family Policy Concept, but there the group of people is named differently in the content of... [to full text]