The study analyses the influence of the English language over Lithuanian and Russian lexis and explores the main tendencies. The aim of the research is to describe English borrowings in Lithuanian and Russian mass media in the last two decades. The objectives of my analysis are: to describe main factors (linguistic and extra linguistic) which influence the influx of the English borrowings; to reveal usage tendencies of the loanwords in the Russian and Lithuanian languages, and present examples of modern borrowings; to classify English borrowings semantically and structurally. The research methods used in this study are: descriptive method and content analysis. The results of the research have shown that both languages experience the influence of the English language while borrowing lexical units of different significance as a result of industrial and technological changes, new technological developments, changing attitudes, cultural transmission and other social determinants. Due to the fact, words borrowed from English represent nearly all semantic areas. Moreover, in Russian and Lithuanian languages, loanwords are subjected to various exposures to adapt them to the possibilities of a language system and the needs of those who use these languages: they acquire suffixes and/or endings of Lithuanian and Russian; they become a basis for further word-construction. In relation to this it can be stated that at the expense of borrowings, and on their basis, in the result of... [to full text] / Tyrinėjant medžiagą ir analizuojant pavyzdžius buvo įrodyta, jog abi kalbos patiria Anglų kalbos įtaką skolinant leksinius unitus. Be to, Anglų kalbos skoliniai plačiai naudojami Lietuvių ir Rusų kalbos žiniasklaidoje. Pastebėtas naujų reikšmių vystymasis dėl Anglų kalbos įtakos ir vartotojų poreikius. Tai pat tas faktas, kad skoliniai ne iš karto įtraukiami į literatūrinę kalbą yra akcentuojamas, nors jie plačiai naudojami šnekamojoje kalboje. Semantišku požiūrių naujausius Rusų ir Lietuvių kalbos skolinius galima padalinti į keletą semantinių grupių, kuriuos visiškai atspindi tas sferas, kuriuose yra didelis žmonių susidomėjimas, ir tas sferas kuriuose vyksta visuomeniniai pakeitimai. Didžiąją dalis skoliniu Rusų ir Lietuvių kalbose priklauso ekonomikai (deliveris, брокер), technikai (failas, роуминг), muzikai (singlas, римейк), kosmetikai (tattoo, типсы), paslaugoms (single room, шоппинг), kompiuteriui (hakeris, кликнуть) ir politikai (impičmentas, спикер). Be to, galima rasti nemažai skolinių susijusiu su drabužiais (bodis, сникерсы), valgiu (miusliai, спреды), teatrais (kastingas, блокбастер), žmonėmis (breikeris, киллер) ir sportu (geimas, шейкдаун). Kai kurie skoliniai Lietuvių kalboje priklauso kultūrai (pubas) ir statybai (deckas), tuo metu kai Rusu kalboje dalis skoliniu susijusi su antgamtiniais dalykais (суперме). Abi kalbos pasirenka tos skolinius nes Anglų kalbos įtaka labai didelė, ir visos svarbiausios kasdieninio gyvenimo srytis pripildyti neologizmais... [toliau žr. visą tekstą]

The aim of this thesis is to compare two Lithuanian translations of A Clockwork Orange in respect of its main stylistic component the Russian “Nadsat”, to examine the intercultural translation problems arising in this translation and strategies invoked by the translators, and make decisions about the quality of the target texts. To reach this aim, descriptive and comparative methods as well as quantitative analysis are applied. The theoretical part of the thesis describes the cultural aspect in translation and translators’ role in dealing with intercultural translation problems. Further, it discusses macro and micro approach to translation, i.e. various strategies for solving intercultural translation problems, giving most attention to borrowings and slang and the difficulties they pose in translation. Moreover, softening and compensation are also presented as the most effective strategies for solving such problems. The analysis begins with the discussion of macro and micro level of problems arising in the “Nadsat” translation. Then, the strategies used by the translators are examined on the grounds of the foreignization and domestication strategies (Venuti), seven micro strategies suggested by Davies, and softening and compensation. The analysis also includes a comparison of quantity and density of borrowings and slang in the ST, TT1 and TT2 as well as of softening and compensation. Moreover, the appendices (A, B and C) include glossaries of borrowings and slang from all... [to full text] / Šio darbo tikslas — palyginti du Prisukamo Apelsino vertimus į lietuvių kalbą, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniam stilistiniam šio romano komponentui — „Nadsat” kalbos rusiškiems žodžiams, išanalizuoti su skirtingomis kultūromis susijusias problemas, kylančias šiame vertime, vertėjų naudojamas strategijas bei padaryti išvadas apie vertimų kokybę. Tikslui pasiekti pasitelkiami aprašomasis ir lyginamasis metodai bei kiekybinė analizė. Teorinėje darbo dalyje apibūdinamas kultūrinis vertimo aspektas ir vertėjo vaidmuo sprendžiant tarpkultūrines vertimo problemas. Aprašomi makro ir mikro vertimo aspektai, t. y. įvairios strategijos, naudojamos tarpkultūrinėms vertimo problemoms spręsti. Didžiausias dėmesys skiriamas skoliniams ir slengui bei jų keliamoms vertimo problemoms. Kaip vieni naudingiausių metodų sprendžiant minėtąsias problemas pristatomi sušvelninimas ir kompensacija. Analitinėje dalyje pirmiausia analizuojamos makro ir mikro problemos, su kuriomis susiduriama „Nadsat” vertime. Toliau nagrinėjamos vertėjų naudojamos strategijos remiantis „foreignization” ir „domestication” strategijomis (Venuti), septyniomis Davies siūlomomis mikro strategijomis, sušvelninimu ir kompensacija. Taip pat lyginami skolinių ir slengo, sušvelninimo ir kompensacijos strategijų kiekiai bei vartojimo dažnumas originale ir abiejuose vertimuose. Prieduose (A, B, C) pateikiami skolinių ir slengo, išrinktų iš visų trijų tekstų, žodynai su tiesioginėmis ir specifinėmis slengo reikšmėmis. D... [toliau žr. visą tekstą]