Darbo tikslas – ištirti psichosocialinių paslaugų organizavimą slaugos ligoninėje paliatyvių ligonių artimiesiems. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti paliatyvių ligonių artimųjų esamų psichosocialinių paslaugų poreikį. 2. Įvertinti psichosocialinių paslaugų poreikio tenkinimą. 3. Išsiaiškinti naujų psichosocialinių paslaugų poreikį. Tyrimo metodika: Tyrimo objektas – psichosocialinių paslaugų organizavimas slaugos ligoninėje paliatyvių ligonių artimiesiems. Tyrimo metodas – anoniminė paliatyvių ligonių artimųjų (n=67) anketinė apklausa. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės duomenų analizės SPSS 13.0 for Windows versiją ir Microsoft Exel programą. Rezultatai. Didžiajai daliai tiriamųjų sąveikos su sveikatos priežiūros darbuotojais (88,4 proc.), ligoniui teikiamos priežiūros ir procedūrų kokybės (89,1 proc.), informacijos ir pagalbos (81,2 proc.) bei psichologinės paramos (68,0 proc.) poreikiai yra svarbūs. Lyčių ir slaugymo patirtį turinčių/neturinčių tiriamųjų poreikių svarba skyrėsi: sąveikos su sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologinės paramos poreikis svarbesnis moterims ir artimąjį slaugiusiems asmenims, o ligoniui teikiamos priežiūros ir procedūrų bei informacijos ir pagalbos poreikis svarbesnis moterims ir artimojo neslaugiusiesiems. Tiriamųjų poreikiai patenkinami nevienodai. Sąveikos su sveikatos priežiūros darbuotojais poreikis patenkinamas (49,7 proc.), tačiau labiau užtikrinamas moterims ir slaugymo patirtį turintiesiems. Priežiūros ir procedūrų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study - to analyse the management of psychosocial services for the relatives of palliative care patients at nursing hospital. Objectives: 1. To determine the demand for existing psychosocial services for the relatives of palliative care patients. 2. To evaluate supply of this demand. 3. To establish the demand for new psychosocial services. Material and methods. The study object – management of psychosocial services for the relatives of palliative care patients at nursing hospital. The survey implied the anonymous questionnaire (n=67) for the relatives of palliative care patients. Statistical data analysis was performed using statistical package „ SPSS 13.0 for Windows“ and „Microsoft Excel“ software. Results. The majority of responders pointed out, that the needs to interact with health care staff (88.4%), to receive high quality of health care and procedures (89.1%), information and aid (81.2%), and psychological support (68.0%) all are relevant. The analysis of demands' perception regarding to gender and prior experience of care (experienced subjects and non-experienced subjects) demonstrated following differences: relevance of interaction with health care staff and of psychological support was higher for women and experienced subjects, while the quality of care and procedures as well as information and aid were more relevant for women and non-experienced subjects. The coverage of demands was different. The needs of interaction with health care staff was... [to full text]

Euthanasia is frequent phenomenon in modern society and that is why the number of discussions on the subject increases. The aim of the paper is to answer the question after having analyzed the legal acts of various contries: is euthanasia a crime or a justifiable way of killing. In the beginning the concept of euthanasia is educed and it is marked off from the non-practice of the stubborn treatament. The experience of the states that have legitimated euthanasia, prohibited euthanasia, legalized suicides assisted.

Summary Aim of the study: to assess the need for palliative care services in care hospital and to examine the possibilities of satisfying patients need for palliative care. Objectives: 1.) to analize patients applying for services according to social, demographic and medical factors; 2.) to assess patients relatives oppinion about the quality of received services; 3.) to analise financial side of applied services and to realistically assess costs of services; 4.) to compare recourses granted by government with actual costs of services 5.) to analize the possibilities of applying palliative care services in palliative care hospital. Methods: the research was executed with the help of qualitive and quantitive methods in few stages: I. patients applying for services were analised according to social, demographic and medical factors using data from KCH registering books of year 2001- 2003. II. Patient's relatives oppinion about the palliative care and quality of received services were analised. The relatives of patients in last stages of oncological and neuromothorical illnesses received questionnaires concerning this research. Research was executed 2004 July - December. 46 questionnaires were distributed. The response rate – 95,7%. The biggest part of respondens were women (61,4%). Data analysis was performed with the help of the statistical package SPSS 10.03. Statistical procedures: chi- square's test c2, the degree of freedom (df) and statistical value (p). The results... [to full text]

Vakarų pasaulio šalys, dažnai laikomos pasiekusiomis aukštą kultūrinį lygį ir liberalumo bei laisvės skelbėjomis, įteisino eutanaziją valstybinais įstatymais, leisdamos nužudyti žmogų dėl ligos ar senatvės. Lietuvoje kaip ir daugumoje Senojo Žemyno šalių, mažėjantis gimstamumas, senstanti visuomenė ir besikeičiantis jos požiūris į gyvybę, į senatvę, į ligą, į kančią verčia liberalią visuomenę diskutuoti apie įvairias mirties formas ir ypač eutanaziją. Gyvenimo tempams bėgant beprotišku greičiu ir dėl to žmogui patiriant daugybę įvairių traumų, kurios dažnai padaro žmogų neįgaliu; ligos, kurios vis dar lieka nepagydomomis, verčia atkreipti dėmesį į silpnuosius ir reikalingus pagalbos, jiems siūlant ne mirtį, o gyvenimą. Silpnųjų pusėn tokioje situacijoje ir stoja paliatyvioji pagalba kaip alternatyva eutanazijai. Temos problematiškumas kyla iš bandymų įteisinti eutanaziją, teismuose įrodyti „teisę numirti“ nepateikiant jokios kitos išeities tokiai pozicijai. Plintant tokiai laikysenai, pridengtai gailestingumu, alternatyva randama paliatyvioje pagalboje ir slaugoje. Lietuva yra paskutinė valstybė Europoje, kuri įteisino paliatyvią pagalbą – ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemones, užkertančias kelią kančioms ar jas lengvinanti, padedanti spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas. Ši tema ypatingai aktuali įrodyti, kad liga ir senatvė nesunaikina asmens ir todėl neleista jo... [toliau žr. visą tekstą] / The western countries often considered as those, which had achieved high cultural level and that are the announcers of liberalism and freedom, have legitimized euthanasia with national law by allowing killing a person for a disease or old age. In Lithuania as in the majority of countries of the Old Continent, the decreasing rate of birth, the obsolescent society and its changing attitude towards life, old age and pain force a liberal society to discuss about various forms of death and particularly euthanasia. As the life pace is running in a breathtaking speed causing many human traumas, which often make a person disabled; the diseases that still remain incurable force us to pay attention to the weak people who need help by providing them not with death but life. In this case the palliative help as an alternative to euthanasia stands for the weak. The problem of the topic rises from the intentions to legalize euthanasia, to prove „the right to die“in the court without submitting any other solutions to such a position. When spreading such the posture covered by mercy, the alternative is found in palliative help and care. Lithuania is the last country in Europe, which legalized palliative help – the tools of life quality improvement of the patient suffering from the dangerous, incurable and progressing disease and his relatives. These tools prevent from torment and palliate them, help to solve other physical, psychosocial and spiritual problems. This topic is particularly... [to full text]