Aplinka yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Aplinkos kokybė tiesiogiai įtakoja ir žmogaus gyvenimą, tokias žmogaus teises kaip teisę į gyvybę bei sveikatą. Ekonomikos augimas ir technikos priemonių progresas lėmė aplinkos apsaugos problemų atsiradimą. Aplinkos apsaugos problemos yra svarbios visame pasaulyje, valstybės siekia rasti šių problemų sprendimo būdus ir užtikrinti kiek įmanoma aukščiausią aplinkos apsaugos lygį. Aplinkos apsauga yra tarptautinis tikslas, kuris pasiekiamas įgyvendinus pagrindinius aplinkos apsaugos principus. Pagrindiniai aplinkos teisės principai yra aukštas aplinkos apsaugos lygis, žalos šaltinio, atsargumo ir prevencinių veiksmų, „teršėjas moka“ ir kt. Būtent šie aplinkos teisės principai apibūdina aplinkos teisės turinį, tikslus ir uždavinius. Kadangi aplinkos teisės principai yra svarbi aplinkos teisės dalis, darbe bus nagrinėjama pagrindinių aplinkos teisės principų sąvoka, jų reikšmė ir įgyvendinimas Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, taip pat kaip šie principai vertinami nacionaliniuose teismuose bei Europos Teisingumo teisme. Bus siekiama nustatyti, su kokiomis problemomis susiduriama įgyvendinant aplinkos teisės principus, pateikiami galimi jų sprendimo variantai. Analizuojant aplinkos teisės principus buvo remtasi užsienio mokslininkų darbais, taip pat Lietuvos autorių darbais, nagrinėjančiais aplinkos teisės principus, taip pat nacionalinių teismų bei Europos Teisingumo teismo praktika. Darbą sudarys įvadas, trys dalys... [toliau žr. visą tekstą] / Die Umwelt ist der untrennbare Bestandteil des Menschenlebens. Die Qualität des Menschenlebens ist der Umwelt gehört. Sie übt Einfluß auf die Menschenrechte in das Leben und die Gesundheit aus. Das Wachstum der Wirtschaft und der technischen Progreße lösen die Probleme der Umwelt. Die Umweltschutzesproblemen sind sehr wichtig in ganzem Welt, deshalb streben die Staaten nach den Lösungen dieser Problemen und hohem Schutzniveau. Nämlich charakterisieren diese Grundprinzipien den Inhalt des Umweltrechts und zeichnen die Ziele und die Aufgaben des Umweltrechts kennen. Der Umweltschutz ist das internacionale Ziel, das es erreichen ist, wenn die Grundprinzipien des Umweltrechts in die Tat umsetzen sind. Die Grundprinzipien des Umweltrechts Die Grundprinzipien des Umweltrechts sind hohes Schutzniveau, Ursprungsgrundsatz, Verursacherprinzip, Grundsatz des bestmöglichen Umweltschutzes, Kostenverteilungsprinzip und andere. Die Grundprinzipien des Umweltschutzes schließen die harmonische Gesamtheit aus. Die Grundprinzipien des Umweltrechts sind sehr ein wichtige Bestandteil des Umweltrechts, deshalb wird es in dieser Arbeit der Begriff der Grundprinzipien des Umweltschutzes, ihre Bedeutung und die Verwirklichung in dem Gemeinschaftsrecht und nationalem Recht analysieren, wie die Grundprinzipien des Umweltschutzes zielt in den nationalen Gerichte und in dem Gericht der Europäischen Union. Den Untersuchungsgegenstand dieser Arbeit stellt die Verwirklichung der Grundprinzipien und daraus... [to full text]

Magistriniame darbe nagrinėjamos civilinės atsakomybės už neturtinę žalą draudimo ir draudimo išmokos dėl neturtinės žalos instituto taikymo teorinės ir praktinės problemos. Aptariamas objektyvaus neturtinės žalos įvertinimo realumas esant teismo diskrecijai apskaičiuoti neturtinės žalos dydį, neturtinės žalos atlyginimo įstatyminėms riboms bei konkretaus dydžio įstatymo nustatytai neturtinės žalos atlyginimo sumai. Analizuojant objektyvaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo realumą prieinama prie išvados, kad neturtinės žalos atlyginimo sumos neįmanoma kiekvieną kartą objektyviai įvertinti pinigais, todėl interesas, susijęs su neturtinės žalos atlyginimu, pagrįstai negali būti traktuojamas kaip draudimo santykių specifiką atitinkantis draudimo interesas. Nagrinėjant civilinės atsakomybės už neturtinę žalą draudimo instituto taikymo praktikoje dažnai sutinkamas problemas, dėl socialinės jų svarbos ir neabejotino viešo intereso apsaugos poreikio šiose srityse, aptariami transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas ir sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Aptariant šių rūšių civilinės atsakomybės už neturtinę žalą draudimą bandoma parodyti, kaip transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomajame draudime ir sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomajame draudime yra derinami draudikų, draudėjų ir draudiminio įvykio metu nukentėjusių asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / This research work contains the analysis of theoretical and practical problems of application of the institute of civil liability for non-pecuniary damage, and insurance benefits. It discusses the objective reality of non-pecuniary damage assessment in the event of the discretion of the court to calculate the amount of non-pecuniary damages, legislative limits of non-pecuniary damages, and specific amount of non-pecuniary damages established by the law. After the analysis of objective determination of the amount of non-pecuniary damages, the conclusion is made that it is not possible to determine the amount of non-pecuniary damages in money each time and objectively, therefore the interest related to the compensation for non-pecuniary damage can not reasonably be regarded as the insurance interest corresponding the specifics of the insurance relationships. While examining the most common problems in the practice of application of the institute of civil liability for non-pecuniary damage, their social importance and the certainty of the need to safeguard the public interest in these areas, the work contains a discussion of the on the issues of civil liability insurance of vehicle owners' and holders, and the civil liability insurance of health care institutions. While discussing these types of civil liability insurance for non-pecuniary damage, the work attempts to demonstrate how the interests of insurers, policyholders and victims who suffered during the insured event are... [to full text]

Darbe aptariama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos teismų praktikoje problematika. Visų pirma, pažymėtina, kad tinkamas šio instituto taikymas teismų praktikoje yra itin reikšmingas, nes visuotinai pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės kreiptis į teismą, įtvirtintos EŽTK ir Konstitucijoje, - tinkamo įgyvendinimo sudėtinis elementas. Darbe trumpai nusakomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas ir jų taikymo paskirtis, apibrėžiant šiuos klausimus pasitelkiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika ir remiamasi jos suformuluotomis definicijomis. Autorius siekia atskleisti Lietuvos doktrinoje suformuotą ir teismų praktikos išplėtotą ekonomiškumo principą, kuris itin aktyviai taikomas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimą. Darbe autorius skiria daug dėmesio, jo manymu, vis dar aktualioms ir nevienareikšmiškai teisės doktrinoje ir praktikoje vertinamoms problemoms. Visų pirma, aptariama didelės reikalavimo sumos suponuojamos grėsmės sprendimo įvykdymui problematika. Nemažai dėmesio skiriama civilinės atsakomybės, kylančios dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, instituto analizei, nuostolių atlyginimo specifikai, šio instituto santykiui su piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutu. Trečioji, trumpiau aptariama, yra būtinybės konstatuoti materialinį teisinį santykį tarp ginčo šalių problematika, kuri kol kas, atrodo, Lietuvoje nagrinėjama tik teisės teoretikų. Galiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The issues concerning the application of the interim measures in the Lithuanian Court practice are discussed in this paper. First of all, it should be noted that the proper application of this institution is especially important as the proper application of the interim measures is held to be an integrate part of one of the most important human right – the right of a fair trial – the right established in the European Human rights Convention and in the Constitution of the Lithuanian Republic. So the object of this work was to analyse interim measures of protection, which do not permit the course of justice to be frustrated by a defendant taking action, the purpose of which is to render nugatory or less effective any judgement or order which plaintiff may obtain. The purpose and the aims of the interim measures application are shortly discussed in the paper, for the purpose of disclosing these issues the definitions formulated by the practice of Lithuanian courts is used. The author seeks to discuss a principle of economic interim measures which was established by the doctrine and was widely developed by the practice of Lithuanian courts. Author declares a considerable part of this paper on discussing the issues which, under the opinion of the author, are still very relevant and which are approached in ambiguity by the doctrine and the Lithuanian court practice. Firstly, the issue of a large claim amounts which are held as presuming a threat for a decision to be implemented is... [to full text]

Darbe nagrinėjamas baudžiamojo proceso dalyvis, kuris pagal įstatymus materialiai atsako už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą. Pateikiama jo samprata ir įtraukimo į bylą pagrindai bei sąlygos. Jam taikoma atsakomybės rūšis. Analizuojamos jo teisės, jų turinys, apimtys bei realizavimo galimybės baudžiamojo proceso stadijose. Tokių teisių užtikrinimo mechanizmas. Įvardijami galimi asmenys, kurie gali būti baudžiamajame procese civilinės atsakomybės subjektais ir privalo atlyginti kito asmens nusikalstama veika padarytą žalą. Darbe pateikiamas kitų šalių teisės normų reglamentavimas, sprendžiant su civiliniu atsakovu susijusius klausimus. Tai pat teisinės literatūros autorių skirtingos nuomonės dėl civilinio atsakovo sampratos, jo teisių turinio, esamos problemos ir jų sprendimo būdai. Aptariama baudžiamojo proceso naujovė – civilinio atsakovo dalyvavimas kasacinės instancijos teisme. Darbas užbaigiamas išvadomis, kuriuose trumpai reziumuojamos, atskleidžiamos civilinio atsakovo dalyvavimo procese teigiamosios pusės ir baudžiamojo proceso įstatymo tobulinimo variantai. / This thesis court – examination participant of civil claim, which on law financial responsible suspected accused damage incurred by the criminal act. This thesis describes his damage, the bases and conditions of involving in business. To it a kind of responsibility applied. Its rights their maintenance volume and opportunities of realization are analyzed at a stage in Penal proceedings. The mechanism of maintenance of such rights. Possible persons who can be involved in criminal trial as subjects of a civil liability are specified and are obliged to compensate harm of other persons caused by criminal act In work the regulation of rules of law of the different countries is given, solving questions connected with questions of the civil respondent. Also separate opinions of different authors on concepts of the civil respondent, their legal maintenance, having problems and ways of their decision. Novelty of criminal trial – participation of the civil respondent in court of cassation instance is discussed. The thesis is completed with conclusion that shortly resumes it. Also the positive sides as well as problems of the civil claim initiated in the criminal procedure are revealed.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami neturtinės žalos atlyginimo objektai bei jų teoriniai ir praktiniai skirtumai Lietuvos, Italijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Vokietijos bei Prancūzijos teisinėse sistemose. Bandoma parodyti, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, pažeidus asmens neturtines vertybes tiek bipolinėse, tiek singuliarinėse valstybėse yra plečiama, grindžiant žmogaus teisių doktrinos idėja ir siekiu įgyvendinti visiško žalos atlyginimo principą, nors, kita vertus, pripažįstama, jog pilnai pritaikyti restitutio in integrum neturtinės žalos atlyginimo srityje dėl prarastos vertybės specifiškumo nėra įmanoma. Pagrindinis darbo tikslas yra išnagrinėti neturtinės žalos atlyginimo objektus, jų raidos bei taikymo teisminėje praktikoje tendencijas, atskleisti kiekvieno objekto pažeidimo atveju keliamus reikalavimus ir taikomus neturtinės žalos atlyginimo apribojimus. Todėl lyginamojo, istorinio, loginio, sisteminio bei kitų metodų pagalba analizuojama pasirinktų šalių teisinė patirtis, bandoma įžvelgti ne tik panašumų, bet ir atskleisti tam tikrus skirtumus, sutinkamus teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo procese. Darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados, literatūros sąrašas bei santrauka. Pirmojo skyriaus tikslas yra atskleisti tam tikrus teorinius neturtinės žalos atlyginimo aspektus, aptariant neturtinės žalos atlyginimo funkcijas bei sąvoką, įtvirtintą įvairių valstybių teisės aktuose. Antrojoje darbo dalyje yra apibūdinami neturtinės žalos... [toliau žr. visą tekstą] / The objects of non-pecuniary damage and their theoretical and practical differencies in Lithunian, Italian, Great Britain, American, German and French legal systems are analysed in this Master work. It is attempted to show, that a right to non-pecuniary damage redress after infringement of non-economical values is being expanded both - in singular and bipolar countries, as a result of the concept of human rights doctrine and aspiration to entirely implement the principle of damage compensation, though accepting the impossibility of restitutio in integrum in the field of non-pecuniary damage because of the specificity of the lost value. The primary aim of this work is to explore the objects of non-pecuniary damage, the trends of their development and application in judicial practice, to reveal the requirements, raised in every case of the infringement of the object, and the restrictions applied to the redress of non-pecuniary damage. Therefore, with the help of comparative, historical, logical, systemic and other methods, the experience of chosen countries is analysed, trying to envisage not only some similarities, but also to reveal the diferrencies, applied in the implementation process of the right to non-pecuniary damage. The work consists of introduction, four chapters, conclusions, the list of literature and summary. Tha aim of the first chapter is to disclose particular theoretical aspects of non-pecuniary damage, such as the functions of non-pecuniary damage redress... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama šiuolaikinė Lietuvos alkoholio kontrolės politika. Stengdamasi atskleisti ir įvertinti Lietuvos alkoholio kontrolės politikos problemas, autorė atliko viešosios nuomonės tyrimą-apklausą, mokslinės literatūros analizę bei naudojo kitus mokslinius metodus. Darbe ne tik atskleidžiamas nepakankamas alkoholio kontrolės įgyvendinimas Lietuvoje, bet ir pateikiamos rekomendacijos, kaip jį pagerinti taikant efektyvias mokslu pagrįstas bei pasaulyje naudojamas alkoholio kontrolės priemones. Lietuvos gyventojai (apklausos rezultatų duomenimis) ir alkoholio kontrolės srities ekspertai alkoholio politiką šalyje vertina vidutiniškai. Daugelis Lietuvos gyventojų bei ekspertų pritartų griežtesnei alkoholio kontrolės politikai. Vienas iš didžiausių trukdžių įrodymais grįstai alkoholio politikai vystyti – aktyvi alkoholio pramonės įtaka šalyje. / Master's thesis analyzes the contemporary Alcohol Control Policy of Lithuania. Author of the work conducted a public opinion survey-interview, used the analysis of scientific literature and other methods of research to disclose and evaluate the issues of the Lithuanian Alcohol Control Policy. The paper not only reveals the lack of implementation of alcohol control in Lithuania, but also provides guidance on how to improve it with/adapting the effective science-based and used globally alcohol control measures. Lithuanian residents (survey data) and alcohol-control experts have an average view of this policy. Many of them support the stronger alcohol control policy. One of the major constraints on evidence-based alcohol policy development – strong influence of the alcohol industry in the country.

Baigiamajame darbe yra išnagrinėti dažniausiai pasaulyje naudojami eismo įvykių sukeltos ekonominės žalos vertinimo metodai, aprašytos žmogaus gyvybės vertinimo metodikos, pateiktos skirtingose šalyse apskaičiuotos eismo įvykio sukeltos ekonominės žalos reikšmės. Naudojant dvi skirtingas eismo įvykio sukeltos žalos vertinimo metodikas bei naudojant 2009 metų statistinius duomenis apskaičiuotos tais metais Lietuvoje eismo įvykių padarytos ekonominės žalos reikšmės. Yra apskaičiuotos vieno eismo įvykio vidutinė žalos reikšmė bei visų eismo įvykių, kuriuose žuvo arba nukentėjo žmonės žalos reikšmės. Darbo pabaigoje yra padarytos išvados dėl išnagrinėtų metodikų tinkamumo Lietuvai bei pateikti pasiūlymai kur šios metodikos galėtų būti panaudotos. / In the graduation dissertation methods, that are the most frequently used over the world, for estimating road accident economic losses are overviewed, methods for evaluation of human life are described and also there are given road accident economic losses monetary values in different countries. Using two different methods for an economic evaluation of road accident losses and using 2009 statistics monetary values of economic losses, which occurred during that year because of road accidents, were calculated. An average cost of a single road accident and also the cost of all road accidents, where people were killed or injured, were calculated. In the end of the dissertation conclusions are made about the suitability of the researched methods for Lithuania and also there are given proposals where these methods could be applied.

Žala padaryta darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje atlyginama keliais skirtingais būdais, kurie reglamentuojami viešosios ir privačiosios teisės normomis. Magistro darbe lyginamos minėtų Europos Sąjungos narių, šalių kaimynių, susietų bendra valstybės ir teisės istorija, darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimo sistemos, šių sistemų kriterijų privalumai ir trūkumai. Darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimo sistema tiek Lietuvoje tiek Lenkijoje taiko skirtingus žalos atlyginimo būdus subsidiariai (kompleksiškai): visų pirma dėl žalos atlyginimo sprendžiama remiantis viešosios teisės normo¬mis- nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga socialinio draudimo būdu, o po to neatlyginta žalos dalis gali būti atlyginama remiantis darbdavio materialinės atsakomybės arba civilinės atsakomybės taisyklėmis. Magistro darbe lyginamosios analizės metodu atliekamas darbuotojo sveikatai ir gyvybei padarytos žalos atlyginimo Lietuvoje ir Lenkijoje valstybinio socialinio draudimo būdu tyrimas, pateikiami teisės aktuose reglamentuoti minėtų šalių socialiniame draudime esantys dalyviai, darbuotojo sveikatai padarytos žalos kompensavimo sąlygos, šių sąlygų skirtumai ir panašumai. Analizuojama darbdavio materialinės atsakomybės vieta žalos atlyginimo sistemoje Lietuvoje ir Lenkijoje, teisės aktuose išdėstytas darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų turinys, šį turinį sudarantys kriterijai... [toliau žr. visą tekstą] / Damage to the employee's disability or other damage to health or the victim's death both in Lithuania and Poland rewarded in several different ways, which is regulated by public and private law. Master at work compared to the above-mentioned members of the European Union, its neighbors, the total content of the law and the history of the employee's health damage caused by the system, these advantages and disadvantages of the criteria. Employee health damage caused by the system in Lithuania and Poland have different ways to redress the alternative (complex): in particular, for damages is decided on the basis of public law mis-occupational accidents or occupational illness through social insurance, and after the damage of the non-remunerated may be remunerated on the basis of the employer's liability or civil liability rules. Master's work of comparative analysis carried out in the employee's health and lives of damage caused by Lithuania and Poland, the state social insurance investigation, the legislation regulating social security of those countries in the participants, the health damage caused by the employee's compensation terms, these terms differences and similarities. Analysis of employer liability in place of compensation system in Lithuania and Poland, the legislation of the employer's liability in terms of content, the content representing the criteria in their treatment of the differences and similarities of Lithuania and Poland the right sources, and the judicial... [to full text]

This master’s final thesis is purposive to analyze the International compensatory system on the damage caused by oil pollution. There are discussed the stages of the formation of the current system identifying the concrete premises, which have determined the origin of each compensatory level and its obliged regulation. There is indicated that every tanker which is responsible under this system has to face strict liability. Specific attention has been paid to each separate element of this system and uncover characteristic features for it. After research concluded in the master’s final thesis there are defined that at this moment operate particular compensatory system which ensure the reimbursement for every damage caused by oil spill. Although this system has been prevailing for 40 years but it always had to face with financial difficulties which were impacted by more and more tankers incidents in the sea. Thereby, for the lean working of this system there must be implanted prevented measures which ensure much safer navigation at sea. Also there is discussed new third compensatory element which have started to operate since 2005 years but it still hasn’t happened any major tanker’s incident to test how this element can cope with financial burden in reality. In the master’s final thesis there talked over the first and the second compensatory elements and international compensatory funds which are recognized as intergovernmental organizations responsible for these compensatory... [to full text]

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam amseniui, kaip darbdaviui, padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. DK 246 straipsnyje įvardytų materialinės atsakomybės sąlygų nustatymas reiškia DK 245 straipsnyje nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimą. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė žalą padariusiam darbuotojui taikoma ir žala turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Tik specialiais įstatyme numatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Neretai darbo ginčų šalys susiduria su sunkumais, tinkamai kvalifikuodami tarp jų susiklosčiusius atsakomybės teisinius santykius. Pavyzdžiui darbdavio sumokėtos turtinės prievolės, kuri pavadinta „bauda“, sumokėjimas pagal civilines sutartis nesukuria DK 253 straipsnio 3 punkto pagrindu susiklostančių teisinių santykių, o civiliniuose santykiuose sumokėtos baudos samprata negali būti tapatinama su šioje normoje nurodyta bauda, kadangi pastaroji norma yra taikoma išimtinai ginčuose, kilusiuose dėl darbo teisinių santykių. Tuo tarpu VMA sutarties, kaip būdingo darbuotojų materialinės atsakomybės instituto, sudarymas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of material liability in labour relations is to ensure employer the reward of loss and damages. Labour Code of Lithuania sets 6 clauses of material liability. If these clauses are identified, employee is liable by material liability even if he is liable by criminal, administrative or disciplinary liability in the same situation. Employee is fully liable only under particular cases set by law, for example, when there is special contract made by employer and his employee that determines full liability. Labour Code of Lithuania sets some particular cases under which employee is legally liable. When it is about the fine, paid by employer for his employee negligence, employee is liable only in the situation when the fine paid was set under the public law. There are many difficulties in identifying the right kind of director‘s legal liability. Director, who made some negligence in relationship with other business representatives, should be liable in tort. While courts are handling labour cases usually some particular clauses, set in Civil Procedure Code of Lithuania, are recognised in the process. In spite of this legal determination those particular clauses of handling the labour cases are not recognised while handling the labour cases about the loss and damages.