Civilinės atsakomybės taikymas yra labai jautri sritis, todėl svarbu užtikrinti jos taikymo vienodumą bei nukentėjusiojo asmens bei už žalą atsakančio asmens interesų balansą. Viena iš civilinės atsakomybės instituto dalių – atsakomybė be kaltės. Atsakomybės be kaltės („griežtosios atsakomybės”) normų egzistavimas visuomet kėlė nemažai diskusijų, nes atsakomybės taikymas nekaltam asmeniui gana prieštaringas ir sunkiai moraliai pateisinamas. Todėl pirmojoje darbo dalyje pateikiama griežtosios atsakomybės samprata bei pagrindimas. Toliau darbe nagrinėjama atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str., kategorija. Atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma be kaltės, todėl svarbu preciziškai apibrėžti jos taikymo ribas bei nustatyti taikymo specifiką. Pirmiausia darbe yra apžvelgiami didesnio pavojaus šaltinių rato nustatymo principai. Ši dalis svarbi, nes nuo minėtų principų priklauso griežtosios atsakomybės ribos. Pasirinkus didesnio pavojaus šaltinių ratą apibrėžti įstatymuose, atsakomybės be kaltės taikymas tampa aiškus, tačiau įstatymų leidėjui atsiranda rizika pamiršti tam tikrus pavojingus objektus. Kita vertus, paliekant didesnio pavojaus šaltinio plėtojimą teismų praktikai, rizikuojama susidurti su neprognozuojamu atsakomybės be kaltės taikymu. Toliau darbe aptariamos su valdytojo sąvoka susijusios problemos, civilinės atsakomybės sąlygos bei atleidimo nuo atsakomybės pagrindai... [toliau žr. visą tekstą] / Since application of civil liability is a very sensitive area it is important to ensure the consensus of its application and the balance of interests of the aggrieved party and the person who is liable for damage. Liability without fault is a part of civil liability institute. The existence of liability without fault (strict liability) norms has always been negotiable since the application of civil liability on an innocent person is quite controversial and hard to justify morally. Therefore, the conception and the grounding of strict liability is introduced in the first part of the paper. Later in the paper the category of liability arising from a possession of a potentially hazardous object, which is provided in Article 6.270 of Civil code of the Republic of Lithuania, is being analysed. Since liability according to this Article is applied without fault it is very important to define the boundaries and particularity of its application. First of all, the principles of the definition of the unit of potentially hazardous objects are reviewed. This part is quite important since the boundaries of strict liability depend on the above mentioned principles. In case of the determination of potentially hazardous objects in legal acts the application of this kind of liability becomes clear. On the other hand, the legislator faces the risk to simply forget particular dangerous objects. When the development of the conception of potentially hazardous object is left for the case-law the... [to full text]

Autorius pastebi, kad viena mažiausiai reglamentuotų deliktinės atsakomybės problemų, skyrium gyvenančio tėvo atsakomybės už nepilnamečio vaiko padarytą žalą problema. Būtent šis atvejis teisės aktuose reglamentuojamas mažai, jo taikymas problemiškas, kadangi bet koks sprendimas neišvengiamai gali būti pamatinių teisinės atsakomybės normų pažeidimu. Darbo tyrimui autorius iškelia šį tikslą ir uždavinius: Darbo objektas – skyrium gyvenančio ir neauginančio vaiko tėvo teisinės atsakomybės ribos. Hipotezė: Skyrium gyvenantis ir neauginantis vaiko tėvas neprivalo atsakyti už vaiko padarytą žalą.. Darbo tikslas- išanalizuoti skyrium gyvenančio ir vaiko neauginančio tėvo atsakomybės ribas. Uždaviniai: a)Išanalizuoti teisines doktrinas, reglamentuojančias tėvų atsakomybės ypatumus bendrosios teisės ir civilinės teisės sistemų valstybėse. b)Aptarti tėvo pareigą atlyginti vaiko padarytą žalą esant tėvo ir vaiko atskyrimo, tėvų valdžios apribojimo ir separacijos atvejams . c) Išanalizuoti teisės aktų nuostatas ,įtakojančias skyrium gyvenančio tėvo atsakomybę už nepilnamečio veiksmus. Aptardamas šią problemą, autorius analizuoja situaciją kitose šalyse .Bandoma nustatyti bendruosius dėsningumus bendrosios bei kontinentinės teisės sistemų valstybėse. Pastebima, kad bendrosios teisės sistemos valstybėse vienareikšmiškai galioja asmeninės atsakomybės principas. Tai yra tėvas kaltas tiek kiek jie tiesiogiai nusižengė ar prisidėjo prie to, kad žala būtų padaryta. Kontinentinės teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Parental liability is one of the most problematical aspects of tort liability cases. In most lows in the world is written that both parents are liable for the damages made by their child. There is no information about individual liability of child’s father or mother. Especially this problem becomes important then parents live separately. Then we have a question is child’s father who does not live together with his child liable for the torts and minors made by his child. This problem becomes complicated when father did all he could to help his child to act legally. But on the other hand, if we presume that according these circumstances father is not liable, we can breach victims’ rights. Main rule of civil liability is damages compensation for the victim. This dilemma is important in our days because there is big number of juvenile crimes. Civil liability for juvenile crimes is taken by parents or institution which supervises the juvenile at the time when tort is made. Under these circumstances we need stronger regulation of subjects liability limits. The object of the work is liability limits of father who lives separately and does not take care about this child for the torts made by his child. Hypothesis: Father who lives separately and does not take care about this child is liable for the torts made by his child. Purpose of the work is to analyze the limits of liability of the father who lives separately and does not take care about his child. The following tasks are... [to full text]

This master’s final thesis is purposive to analyze the International compensatory system on the damage caused by oil pollution. There are discussed the stages of the formation of the current system identifying the concrete premises, which have determined the origin of each compensatory level and its obliged regulation. There is indicated that every tanker which is responsible under this system has to face strict liability. Specific attention has been paid to each separate element of this system and uncover characteristic features for it. After research concluded in the master’s final thesis there are defined that at this moment operate particular compensatory system which ensure the reimbursement for every damage caused by oil spill. Although this system has been prevailing for 40 years but it always had to face with financial difficulties which were impacted by more and more tankers incidents in the sea. Thereby, for the lean working of this system there must be implanted prevented measures which ensure much safer navigation at sea. Also there is discussed new third compensatory element which have started to operate since 2005 years but it still hasn’t happened any major tanker’s incident to test how this element can cope with financial burden in reality. In the master’s final thesis there talked over the first and the second compensatory elements and international compensatory funds which are recognized as intergovernmental organizations responsible for these compensatory... [to full text]