Rūpestingumo pareiga egzistuoja kiekvienam visuomenės nariui, tačiau advokatams, kaip specifinės veiklos atstovams, šios pareigos laipsnis ir turinys yra aukštesni – jų veiksmai turi atitikti kvalifikuoto ir protingai rūpestingo profesionalo elgesio standartą. Profesinę civilinę atsakomybę gali lemti net ir lengviausia kaltės forma – neatidumas, klaida – todėl advokato kaltė gali būti eliminuojama įrodžius, kad profesionalas ėmėsi maksimalių atidumo, rūpestingumo, atsargumo priemonių atitinkamoje situacijoje. Jau romėnų teisės šaltiniuose egzistavo advokato pofesinė civilinė atsakomybė už vengimą atlikti pareigas ar netinkamą jų įgyvendinimą. Advokatas privalo sąžiningai atlikti ne tik tas pareigas, kurios numatytos sutartyje su klientu, tradiciniuose teisės aktuose – įstatymuose, bet taip pat ir profesinės etikos taisyklėse. Įrodžius sąžiningumo pareigos pažeidimą, tuo pačiu konstatuojamas ir advokato neteisėtų veiksmų egzistavimas. Dėl advokato neteisėtų veiksmų žalą patyręs asmuo gali būti ne tik klientas, bet ir tretysis asmuo. Pastarasis turi įrodyti, kad advokatas pažeidė rūpestingumo pareigą, kurios buvimas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar advokatas protingai galėjo numatyti, kad asmuo remsis jo išvada tolimesnėje veikloje. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės netaikymas, apribojimas ar atleidimas nuo atsakomybės sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis. / A duty of care exist to each member of the public, but some groups of the professionals, because of the specific of their jobs, must exercise reasonable skill and care. Professional civil liability can result even in the easiest form of guilt - inadvertence, mistake. The fault can be eliminated when it is shown that the professional has taken the maximum in the situation. The sources of Roman law also attest the existence of civil responsibility of an advocate for improper performance of the duties or avoidance of proper performance of the duties. The attorney’s duties may be found in the rule of law, contract between attorney and the client and in the legal ethics requirements. The plaintiff may be both: attorney’s client and non-client, who suffered the damage. The latter must prove that attorney violated the duty of care, which is determined. Attorney reasonably could have foreseen that a person will rely on its conclusion Other questions related the attorney professional civil liability – the limitation or abolition, dismissal of professional liability, is dealt under the common rules of civil liability.

CK, PETL ir DCFR yra numatyta nuostatų, reguliuojančių deliktų teisę. CK yra teisės norminis aktas, todėl jo taisyklės yra privalomos, o PETL ir DCFR yra ne griežtoji teisė. Nepaisant to, Lietuvos teismų praktikoje jau yra atvejų, kuomet, aiškinant CK normas, remiamasi PETL. PETL ir DCFR yra taip pat reikšmingi plečiant žinias deliktų teisės srityje. CK neteisėti veiksmai yra suprantami pagal prancūziškosios deliktų teisės tradiciją, t. y. neteisėti veiksmai yra siejami su teise. PETL neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip vokiečių deliktų teisės sistemos šalyse, nurodant kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant, ar tam tikras interesas yra saugomas. DCFR seka anglų deliktų teisės tradicija ir konkrečiai įvardija atskirus deliktus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į DCFR nurodytus kriterijus, taip pat gali nustatyti, kad tam tikra teisė ar interesas yra saugomas. CK kaltę apibrėžia kaip atidumo ir rūpestingumo nesilaikymą. CK preziumuojama kaltė yra objektyvi. Pagal PETL kaltė taip pat suprantama kaip objektyvaus atidumo ir rūpestingumo standarto nesilaikymas, tačiau ji nepreziumuojama. PETL įtvirtina ir kriterijus, pagal kuriuos nustatoma kaltė. PETL numatyta bendro pobūdžio griežtosios atsakomybės norma bei netiesioginė atsakomybė, kuriai priskiriama net ir tie atvejai, kai vertinama paties žalą atlyginančio asmens kaltė. DCFR apibrėžia dvi objektyvios kaltės formas (tyčią ir neatsargumą). DCFR griežtoji ir netiesioginė atsakomybė nėra išskiriama. CK, PETL ir DCFR... [toliau žr. visą tekstą] / The Civil Code of the Republic of Lithuania (hereafter – CC), Principles of European Tort Law (hereafter – PETL) and DCFR includes provisions regulating tort law. CC is statute law, its rules are compulsory. PETL and DCFR are soft law. Despite this, Lithuanian courts refer to PETL. PETL and DCFR are also significant in expanding the knowledge of tort law. Wrongfulness in CC is understood according to the French tort law tradition, i. e. wrongfulness is law-related. Wrongfulness in PETL is defined as it is in countries following the German tort law tradition. PETL also indicates certain criteria that are considered when deciding whether the interest is legally prohibited. DCFR follows the English tort law tradition and provides for particular delicts, but courts are allowed to state that a particular right or an interest is prohibited according to certain criteria that are enacted in DCFR. Fault in CC is defined as a violation of a standard of conduct. Fault is presumed and it is objective according to CC. PETL provides for the same definition of fault and indicates certain criteria of fault, but it is not presumed according to PETL. PETL also includes a general norm of strict liability and regulates vicarious liability which includes cases where the fault of a person who has to compensate the damage is considered. DCFR defines two forms of objective fault (intention and negligence). DCFR does not distinguish between strict liability and vicarious liability. CC, PETL and DCFR... [to full text]

Valstybės civilinės deliktinės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlyginimo sąlygas reglamentuoja CK 6.272 straipsnio 1 dalis. Šios normos pagrindu Lietuvos teismuose pareiškiama nemažai ieškinių, todėl pagrindinė nukentėjusiojo garantija gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, - tinkamas normoje numatytų atsakomybės sąlygų aiškinimas ir taikymas teismų praktikoje. Atlikta pastarųjų metų teismų praktikos analizė atskleidė, kad teismų praktikoje pastebimas neteisėtų veiksmų sampratos plėtimas. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neteisėtų veiksmų sąrašas nelaikomas baigtiniu. Civilinėje byloje sprendimas dėl veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, nagrinėjant, ar yra pagrindas atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, priimamas nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas procesinis veiksmas buvo skundžiamas baudžiamajame ar administraciniame procese. Išteisinamasis teismo nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo neteisėti. Teismų praktika nacionaliniu lygmeniu sąlygojo, jog esant teisės į teismą per kuo trumpiausią laiką pažeidimui, galimybė reikalauti žalos atlyginimo pagal LR CK 6.272 straipsnį 1 dalį yra laikoma teisinės gynybos priemone... [toliau žr. visą tekstą] / Provisions of state's liability in the cases of damage resulting either from unlawful conviction, or unlawful arrest, as a measure of suppression, as well as from unlawful detention, or application of unlawful procedural measures of enforcement, or unlawful infliction of administrative penalty - arrest - are contained in Article 6.272 part I of the Civil Code. This provision is the legal basis for many lawsuits that are submitted to Lithuanian courts. Therefore, the proper interpretation of the provisions provided by the law in court practice is the main guarantee for the aggrieved person to receive just compensation for the damage. The analysis of courts' practice of late years reveals that the concept of unlawful actions has been broadened. The list of actions envisaged in Article 6.272 part I of the Civil Code is not finite. The decision of lawfulness or unlawfulness of actions in a civil case while analyzing existence of right to the compensation of damage in accordance with Article 6.272 part I of the Civil Code is taken irrespective of the fact whether the aggrieved person lodged a complaint of particular procedural decision in criminal or administrative proceedings. The decision, by which the person has been acquitted, is not a presumption to declare in a civil case that the whole criminal proceedings, as well as certain actions of officers in pre-trial investigation, were unlawful. Court's practice stipulated that in case of the breach of "reasonable time" requirement... [to full text]