Neapykantos nusikaltimai, jų išaiškinimas ir prevencija yra vertintini kaip svarbūs šio laikmečio prioritetai Lietuvos valstybei ir visuomenei, žmogaus teisių srityje veikiančioms institucijoms, mūsų šalies tarptautiniam įvaizdžiui. Todėl šio tyrimo objektas yra neapykantos kalbos nusikaltimų reglamentavimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Tyrimas buvo atliktas naudojantis loginės analizės, teleologiniu, sisteminiu, istoriniu, lingvistiniu (gramatiniu) ir kitais metodais. Analizuojama aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo, Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo Ruandai, Niurnbergo Karo Nusikaltimų Tribunolo, Žmogaus Teisių Komisijos praktika neapykantos kalbos nusikaltimų kriminalizavimo klausimais. Šiame tyrime aptariamas neapykantos kalbos nusikaltimų pavojingumas, akcentuojamas neapykantos kalbos nusikaltimų išskirtinumas dėl kėsinimosi į tokį fundamentalų gėrį kaip asmenų lygiateisiškumas ir dėl kolizijos su išraiškos laisve. Tyrime analizuojami neapykantos kalbos nusikaltimų rūšinės sudėties požymiai. Išskiriami tokie rūšiniai būtinieji neapykantos kalbos nusikaltimų požymiai: tikslinga, kryptinga ir specifinė diskriminacinio pobūdžio (bendrąja, išplėstine prasme), netolerancija ar neapykanta grįsta veikos motyvacija ir tikslas, specialus nukentėjusysis, priklausantis tam tikrai bendrais požymiais vienijamai socialinei grupei, ir būdas - neapykantos kalbos nusikaltimai yra padaromi peržengiant išraiškos laisvės ribas. Atskirai nagrinėjamos dvi savarankiškuose straipsniuose... [toliau žr. visą tekstą] / Hate crimes, the investigation and prevention of hate crimes are evaluated as important priorities for Lithuania and society of Lithuania, institutions acting in human rights sphere and international image of Lithuania. According to this, the object of this research is regulation of hate speech crimes in Criminal law of Republic of Lithuania. The research was carried out with a logical analysis, theological, systematic, historical, linguistic (grammatical) and other methods. The relevant European Court of Human Rights, the International Criminal Tribunal for Rwanda, the Nuremberg War Crimes Tribunal and the Human Rights Commission case law on hate speech law criminalization issues was analysed. Research deals with issues of the menace and uniqueness of hate speech crimes because the equality that is the main object of the crime and the collision with freedom of expression. The specific features of the corpus delicti are analyzed. The main essential features of the specific corpus delicti are identified: appropriate, targeted and specific motivation and aim based on discrimination (in general, the extended sense), intolerance or hatred; the special victim that belongs to a certain social group, united by common features, and the way hate speech crime is made - violating the limits of freedom of expression. Two separate articles containing hate speech activities, their corpus delicti are examined: Article 170 of the Criminal Code of Republic of Lithuania - Incitement against... [to full text]