Šio darbo tyrimo objektas yra lietuvių ir latvių parodomieji įvardžiai, o tikslas – nustatyti jų santykius lietuvių – latvių kalbų vertimuose ir jų keliamas problemas vertėjams. Iškeliama tokia hipotezė: parodomieji įvardžiai vertimuose iš lietuvių kalbos į latvių kalbą dažniausiai, bet ne visada, yra keičiami latvių kalbos parodomaisiais įvardžiais. Darbo medžiaga yra dabar (nuo 2011 metų sausio iki 2012 metų gruodžio) Vytauto Didžiojo universiteto ir Latvijos universiteto bendrai rengiamas lietuvių – latvių lygiagretusis tekstynas. Į šį tekstyną įtraukiami lietuviškų tekstų vertimai į latvių kalbą. Iš šio tekstyno lygiagrečiųjų tekstynų konkordavimo programa ParaConc buvo sudaryti konkordansai pagal lietuvių parodomuosius įvardžius ir tirta, kaip jie verčiami į latvių kalba. Darbas susideda iš penkių dalių. Pirmoji dalis – įvadas, kuriame trumpai aprašytas tyrimo tikslas ir uždaviniai. Antrajame skyriuje nustatoma, kas yra parodomieji įvardžiai ir tarpusavyje lyginami šios grupės lietuviški ir latviški žodžiai. Trečias skyrius skirtas tyrimo metodikai ir panaudojamam tekstynui aprašyti. Ketvirtame skyriuje atliekama iš tekstyno išgautų duomenų analizė. Atskirai apžvelgtas lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas latviškais parodomaisiais įvardžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas kitais įvardžiais ir kitoms kalbos dalims priskiriamais žodžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių nevertimas. Penktoje dalyje pateikiami darbo rezultatai ir kelios rekomendacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian and Latvian demonstrative pronouns are the object of this paper. The aim is to identify their relations in Lithuanian – Latvian translations and the problems they may cause to the translators. The hypothesis is as follows: Lithuanian demonstrative pronouns in Lithuanian – Latvian translations are mostly but not always replaced by Latvian demonstrative pronouns. This research is based on the Lithuanian – Latvian parallel corpus which is now being prepared in two partner universities: Vytautas Magnus University and University of Latvia. In this corpus translations of Lithuanian texts into Latvian are being collected. Concordances of Lithuanian demonstrative pronouns are extracted from this corpus using concordancer ParaConc. It is studied how these pronouns are translated into Latvian. The paper consists of five chapters. The first one is introduction where the aim and tasks are shortly described. The second chapter presents demonstrative pronouns, the definitions of this group and the words that belong to it in Lithuanian and Latvian languages. The third chapter describes methodology and the corpus used in this research. In the fourth chapter analysis of the corpus data is performed. Translation of Lithuanian demonstrative pronouns as Latvian demonstrative pronouns; translation of Lithuanian demonstrative pronouns as other Latvian pronouns or other word classes; and discarding of Lithuanian demonstrative pronouns are discussed. Conclusions and some recommendations... [to full text]

Learning of foreign languages becomes more and more important in our days. German language is second popular language, after English in Lithuanian language learning schools, that is why the theme Comparative analysis of lessons of German language as foreign language in Germany and Lithuania 2000-2005 is actual. The purpose of this work is to show differences and similianties, that egzisted in 2000-2005 and still egzists till now, teaching German language in language learning schools in Germany and Lithuania.

The main results of the PhD thesis are described in the summary. The main objective of the thesis is to define the acquisition of lexical and morphosyntactic features of Lithuanian adjective. The analysis is based on the large quantity of linguistic data (~ 400 000 words), which is the corpus of four children compiled according the method of longitudinal observation. The study has interchangeably applied several methods of analysis: longitudinal observation, corpus linguistics, error analysis and comparative method. Statements to be Defended 1. Lexical features of adjectives are acquired by children with difficulties: they often confuse adjectives of a single semantic group and make many errors. 2. Children easily acquire morphosyntactic features of adjectives: they do not make many errors. Some errors may be observed only in cases, when adjective paradigms do not coincide with noun paradigms. 3. Lexical and morphosyntactic features of adjectives are acquired simultaneously. The meaning of adjective is realised only when multi-word combinations and morphosyntactic features have been acquired. 4. The acquisition of adjectives correlates with the individual language development. Bigger lexical variety of adjectives is more characteristic to children with early and late language development, if compared to children with typical language development. Morphosyntactic features of adjectives do not pose problems to children with late language development. 5. The acquisition of... [to full text] / Santraukoje pateikiami pagrindiniai disertacinio tyrimo metu gauti rezultatai. Aprašomo tyrimo tikslas – išanalizuoti leksines ir morfosintaksines lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimo ypatybes. Tyrimui pasirinktas didelės apimties šaltinis – keturių vaikų kalbos tekstynas (~ 400 000 žodžių), sukauptas ilgalaikio stebėjimo metodu. Tyrimas atliktas taikant ir derinant kelis metodus: ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, klaidų analizės ir lyginamąjį. Atlikus tyrimą darbe pagrindžiami šie ginamieji teiginiai: 1. Vaikams sudėtinga įsisavinti būdvardžio leksines ypatybes: dažnai painiojami vienos leksinės semantinės grupės būdvardžiai, daroma daug klaidų. 2. Vaikai lengvai įsisavina morfosintaksines būdvardžio ypatybes: klaidų nėra daug, dažniau klystama tik retų paradigmų būdvardžius derinant su daiktavardžiais. 3. Būdvardžio leksinės ir morfosintaksinės ypatybės įsisavinamos drauge. Būdvardžio reikšmė suvokiama tik pradėjus vartoti keliažodžius pasakymus, įsisavinus gramatines ypatybes. 4. Būdvardžio įsisavinimas susijęs su individualia vaiko kalbos raida. Ankstyvajai ir vėlyvajai kalbos raidai būdinga didesnė būdvardžių leksinė įvairovė nei įprastai kalbos raidai, o vaikams, kurių kalbos raida vėlyva, nesudėtinga įsisavinti būdvardžio morfosintaksinius požymius. 5. Būdvardžio įsisavinimą veikia ne tik aplinkos veiksniai (vaikiškoji kalba), bet ir kalbos sistema. Kaip ir įsisavinant kitas kalbos dalis, vaikų kalboje vyrauja vaikiškojoje kalboje dažniausiai vartojamos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje aprašomo tyrimo tikslas – išanalizuoti leksines ir morfosintaksines lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimo ypatybes. Tyrimui pasirinktas didelės apimties šaltinis – keturių vaikų kalbos tekstynas (~ 400 000 žodžių), sukauptas ilgalaikio stebėjimo metodu. Tyrimas atliktas taikant ir derinant kelis metodus: ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, klaidų analizės ir lyginamąjį. Atlikus tyrimą darbe pagrindžiami šie ginamieji teiginiai: 1. Vaikams sudėtinga įsisavinti būdvardžio leksines ypatybes: dažnai painiojami vienos leksinės semantinės grupės būdvardžiai, daroma daug klaidų. 2. Vaikai lengvai įsisavina morfosintaksines būdvardžio ypatybes: klaidų nėra daug, dažniau klystama tik retų paradigmų būdvardžius derinant su daiktavardžiais. 3. Būdvardžio leksinės ir morfosintaksinės ypatybės įsisavinamos drauge. Būdvardžio reikšmė suvokiama tik pradėjus vartoti keliažodžius pasakymus, įsisavinus gramatines ypatybes. 4. Būdvardžio įsisavinimas susijęs su individualia vaiko kalbos raida. Ankstyvajai ir vėlyvajai kalbos raidai būdinga didesnė būdvardžių leksinė įvairovė nei įprastai kalbos raidai, o vaikams, kurių kalbos raida vėlyva, nesudėtinga įsisavinti būdvardžio morfosintaksinius požymius. 5. Būdvardžio įsisavinimą veikia ne tik aplinkos veiksniai (vaikiškoji kalba), bet ir kalbos sistema. Kaip ir įsisavinant kitas kalbos dalis, vaikų kalboje vyrauja vaikiškojoje kalboje dažniausiai vartojamos būdvardžio leksemos ir gramatinės kategorijos. Kalbos sistema... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the study is to define the acquisition of lexical and morphosyntactic features of Lithuanian adjective. The analysis is based on the large quantity of linguistic data (~ 400 000 words), which is the corpus of four children compiled according the method of longitudinal observation. The study has interchangeably applied several methods of analysis: longitudinal observation, corpus linguistics, error analysis and comparative method. Statements to be Defended 1. Lexical features of adjectives are acquired by children with difficulties: they often confuse adjectives of a single semantic group and make many errors. 2. Children easily acquire morphosyntactic features of adjectives: they do not make many errors. Some errors may be observed only in cases, when adjective paradigms do not coincide with noun paradigms. 3. Lexical and morphosyntactic features of adjectives are acquired simultaneously. The meaning of adjective is realised only when multi-word combinations and morphosyntactic features have been acquired. 4. The acquisition of adjectives correlates with the individual language development. Bigger lexical variety of adjectives is more characteristic to children with early and late language development, if compared to children with typical language development. Morphosyntactic features of adjectives do not pose problems to children with late language development. 5. The acquisition of adjective is influenced by the input, as well as by the linguistic... [to full text]

Darbe pirmiausia aptariamos prielaidos Vakarų ir Rytų kultūrų dialogui rastis. Temos problematika ir galima sklaida pristatoma iš esmės remiantis Carlo G. Jungo ir Martino Heideggerio įžvalgomis, lietuvių kultūros veikėjų mintimis, glaustai pateikiama lietuvių literatūros kritikos recepcija šiuo klausimu, apžvelgiami Donaldo Kajoko autokomentarais suformuluoti jo kūrybos bei gyvenimo vakarietiški ir rytietiški kontekstai. Pagrindinė darbo dalis skirta D. Kajoko kūrybos – eilėraščių ir esė – nagrinėjimui Vakarų-Rytų įtakos aspektu. Pastebėta, kad šių kultūrų sandūros kūrybinis padarinys yra autoriaus tekstuose atsiskleidžiantys gimtosios kalbos resursai. Tai suteikia galimybę minėtame civilizacijų dialoge įžvelgti lietuviškus pėdsakus kaip kūrėjo pa(si)rinktas gramatines formas, stilistinę raišką, poetines figūras. Tampa akivaizdu, jog esė, be citatinių, struktūrinių ir žanrinių paviršiaus žaidimų, priskiriamų vakarietiškam būdui siekti prozininko meistrystės, intelektiniai egzistenciniai ieškojimai, realizuojami mąstant kalbą, savo vidinę tikrovę, liudija nuolatinę kelionę vieningo pasaulio, kaip minėtų kultūrų sintezės, link. / This work discusses assumptions of the emerging West and East cultural dialogue. The topics and possible spread of the theme is presented using the insights of Carl G. Jung and Martin Heidegger, the thoughts of Lithuanian thinkers. The author concisely presents the reception of Lithuanian literary criticism on this question, surveys the Eastern and Western creative and life contexts of Donaldas Kajokas, which he formulated in his auto commentary. The main part of this work is committed to the analysis of D. Kajokas oeuvre – his poems and essays in the aspect of West and East. It is observed, that creative consequence of this cultural junction is unfolding resources of native language. It gives an opportunity to envisage in this civilization dialogue some Lithuanian trails as chosen grammatical forms, stylistic expression, poetical forms. It is obvious, that essay, besides it‘s quotation, structural and genre games, which are attributed to Western way of prose craftsmanship, intellectual and existential pursuance, which is realized in thinking about language and inner reality, testifies the continuous voyage towards unanimous world, towards the synthesis of abovementioned cultures.

Mano baigiamojo darbo tema: ,,Simbolių kalba“. Keturių darbų kolekcija, kurioje remiantis simboliais, savaip pateikiau interpretacijas, kuriuose persipina įvairių kultūrų, meno motyvai. Simboliai, tai tarsi viena iš kalbos formų. Jie simbolizuoja nesibaigiančią gyvybę, visatos amžinumą bei harmoniją, manyta, kad jie turėdavo antgamtinę galią ir darė estetinį poveikį. Stengiausi įgyvendinti visas savo kūrybines idėjas, kurių sėmiausi iš įvairiausių simbolių ir archajinių baltų ir kitų kultūrų meno iškasenų. Baigiamasis darbas susideda iš dviejų dalių: teorinio aprašo ir praktinio kūrybinio darbo. Teorinėje dalyje pateikiau darbo eigą, savo interpretacijų analizę, idėjos ieškojimus, atlikimo technikas ir praktinį pritaikymą pedagoginiame darbe. Praktinę kūrybinę dalį sudaro keturių darbų kolekcija ( 125x73 cm) atlikta mišria grafikos technika ant kartoninio lapo. / My thesis topic: "Speech of symbols" Four collection of works, which on the basis of symbols, interpretations presented in its own way at the crossroads of different cultures, artistic statement. A symbol is like one forms of language. They symbolize the infinite life, the universe and the perpetuation of harmony, it was thought that they had supernatural powers and made the aesthetic effect. I tried to implement all your creative ideas from a variety of archaic characters and white art from other cultures and minerals. The final work consists of two parts: theoretical and practical creative work. The theoretical part of the workflow presented their interpretations of the analysis, the idea of searching, performance techniques and the practical pedagogical work. The practical part consists of four creative collection works (125x73cm) to the mixed graphics technology on a sheet of cardboard.

Magistro darbo objektas - politinis įvaizdis. Darbo tikslas - išanalizuoti politinio įvaizdžio sklaidą politinėje retorikoje, tiriant Prezidento Rolando Pakso įvaizdžių raišką oficialiose kalbose. Darbo uždaviniai: išanalizuoti politinės retorikos panaudojimą politinės komunikacijos procese; analizuojant politinio įvaizdžio formavimo procesą, nustatyti politinio įvaizdžio turinio elementus; nustatyti Rolando Pakso įvaizdžių kaitą 2002 – 2004 metų laikotarpiu; tiriant oficialiose Prezidento Rolando Pakso kalbose panaudojamas kalbėjimo strategijas, nustatyti skirtingų laikotarpių kalbose dominuojančius R. Pakso įvaizdžius; palyginti tyrimo metu nustatytus oficialiose kalbose vyraujančius Prezidento R. Pakso įvaizdžius su išskiriamais teorinėje literatūroje. Taikant literatūros analizės, sintezės ir indukcijos metodus, išanalizavus politinės komunikacijos proceso elementus ir politinės retorikos panaudojimo galimybės, nustatyta, kad politinės komunikacijos proceso elementas – politikos veikėjai – pasitelkia retoriką, siekdami specifinių tikslų, kurių vienas – suprojektuoto, išskirtinėmis savybėmis ir būdo bruožais užpildyto politinio įvaizdžio pristatymas. Išnagrinėjus politinio įvaizdžio formavimo procese dalyvaujančius veikėjus ir nustačius patraukliausius politinio įvaizdžio savybių rinkinius ir tipus, paaiškėjo, kad specialistų pagalba suprojektuotas politinis įvaizdis yra vienas svarbiausių komunikacinių kampanijų figūrų. Šių analizių pagrindu prieita prie išvados, kad... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s paper provides an analysis of the use of political rhetoric for the creation of a political image. In politics, rhetoric is strategised and used as a tool to express planned political images. Academic discourse in Lithuania lacks studies containing an analysis of the image of political figures based on their political rhetoric. Therefore, it is important and useful to apply -considering current global trends - the study of the expression of political image in political rhetoric, which is an aspect of the analysis of political image new to Lithuania. Taking this into account, this master’s paper analyses the expression of the image of Rolandas Paksas, former president of the Republic of Lithuania, in one specific area of political rhetoric - official speeches. This choice determined the object of the research (the image of former Lithuanian president Rolandas Paksas), as well as the main objective of the research (analysis of the expression of political image in political rhetoric by studying the expression of Paksas’ image considering his official speeches). This master’s paper is based on the analysis of informational sources and synthesis and induction methods in pursuit of the tasks set and analyses the use of political rhetoric in the process of communication, the elements of the content of political image, and the process of the formation of political image in order to establish the links between them. With the use of comparison, semi-structured interview... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos etninių mažumų (lenkų, rusų, baltarusių) žiniasklaidos vartojimo ypatumai. Darbo tikslas – remiantis mokslinės literatūros apibendrinimais ir atlikto tyrimo duomenimis, aptarti etninių mažumų (lenkų, rusų ir baltarusių) žiniasklaidos vartojimo ypatumus. Darbo uždaviniai: nustatyti, kokia kalba etninių mažumų atstovai dažniausiai bendrauja namuose ir viešose vietose; kokias žiniasklaidos priemones ir kokia kalba etninių mažumų atstovai renkasi dažniausiai; išsiaiškinti, kokios problemos etninių mažumų atstovams iškyla bendraujant su lietuvių tautybės žmonėmis; nustatyti kartų sąveikavimo ypatumus ir jų įtaką kalbų mokėjimui. Naudojantis apklausos, lyginamuoju, apibendrinimo metodais, prieita išvadų, kad žiniasklaida nuolatos daro poveikį etninių mažumų atstovams, konkrečiau, jų kalbos pasirinkimui, taip pat santykiams su dominuojančia etnine grupe ir integracijos į šalies visuomenę procesui. Didžiausią poveikį etninių mažumų grupėms daro televizija ir internetinė žiniasklaida. Šios dvi žiniasklaidos rūšys kasdienėje sąveikoje su etninių mažumų atstovais, tampa ne tik informavimo, bet ir natūraliu kalbos (valstybinės arba gimtosios) įgūdžių ugdymo būdu, kuris vėliau, nors ir ne tiesiogiai, bet intensyviai veikia etninių mažumų integracijos į gyvenamosios šalies visuomenę procesą. Taip pat matyti aiški tendencija – jaunosios kartos etninių mažumų atstovai, nepriklausomai nuo to, kokia kalba bendrauja namuose, vis dažniau viešose vietose... [toliau žr. visą tekstą] / The Media as a tool is a powerful force, which performs many important functions. The basic function – public information, awareness, shaping opinions and attitudes, cultural enhancement and entertaining – is complemented by one additional function – educational – in this work. The Media use affects individuals’ language skills more than dictionary, grammar books or teaching lessons. In this way you can learn directly, with no struggle and no study, just listening what you like, watching something you always watch or reading what is interesting and what you like to read. Master’s thesis is features of media use by Lithuanian ethnic minorities (Polish, Russian and Belarusian). The aim is, to discuss the ethnic minorities (Poles, Russians and Belarusians), media consumption characteristics, according to the scientific literature summaries and research. Objectives: to determine the language of ethnic minorities generally communicate at home and in public places; to explore, which media and in which language ethnic minorities use the most; to find out what problems facing ethnic minorities in dealing with people of Lithuanian nationality, to identify the features of generations’ interacting and their impact on language proficiency. Using interviews, reference, inventory methods, it was concluded that the Media constantly affects ethnic minorities, their language and their future life, which is related with the dominant ethnic group and the integration into society. The main... [to full text]

The basic aim of the dissertation is: to present the theoretical background of the problem-based learning educational process, which would enable the emancipation of the spoken English.

In der Diplomarbeit wird die Interpretation der poetischen Sprache in der Philosophie von F. Nietzsche und M. Heidegger und die Voraussetzungen der poetischen Ausdrucksweise in der Philosophie der beiden Denker untersucht. Das Schaffen und das Leben werden von Nietzsche als eine unteilbare Ganzheit verstanden. Da die wissenschaftliche Methode vom wirklichen Leben weit entfernt ist, fällt die Wahl des Philosophen auf die Sprache der Poesie und Aphorismen. F. Nietzsche ist als erster Philologe bekannt, der das Nachdenken über die Aufgabe der Philosophie mit der gründlichen sprachlichen Reflexion verbunden hatte. Die Nietzsches Philosophie befindet sich an der Grenze zwischen der traditionellen Philosophie und der Poesie. In meiner Diplomarbeit habe ich versucht, die Parallelen in der Denkweise Nietzsches und Hölderlins aufzuzeigen. Die beiden Schöpfer sind sich durch das Interesse für griechische Ursprünge nahe. Sowohl in der Poesie von F. Hölderlin, als auch in der Philosophie von F. Nietzsche hört man den Nachhall von Dionysos-Bacchanalien. Ich habe mir zur Aufgabe gesetzt, den Dualismus von Dionysischen und Apollonischen Anfängen aufzuzeigen, der zur Tragödie führt. Desweiteren habe ich versucht, Nietzsches Einfluss auf die Heideggers Philosophie auszuweisen. Der Mensch muss sich in die Sprache einhören, weil die Sprache „das Haus des Seins“ ist – so ist die Hauptidee der Philosophie von Heidegger. Damit wird nicht die Alltagssprache, sondern werden die Worte gemeint, die... [to full text]