Ontologijos užklausų rašymas paprastiems vartotojams yra per daug sudėtingas. Vartotojai labiausiai mėgsta pateikti užklausas natūralia kalba. Tačiau dar nėra sukurtų programų, kurios suprastų tikrą natūralią kalbą. Šiuo metu galimas sprendimas yra naudoti ribotą (struktūrizuotą) natūralią kalbą, kuri sudaroma pagal tam tikrus šablonus. Sukūrus SBVR metamodeliu grindžiamą struktūrizuotos natūralios kalbos užklausų redaktorių, vartotojui nereikėtų specialistų pagalbos norint peržiūrėti ontologijų duomenis. Informaciją būtų galima peržiūrėti rašant klausimus struktūrizuota natūralia kalba. Šiame darbe nekeliamas tikslas iš struktūrizuotos kalbos klausimų gauti SPARQL užklausas, kadangi tai būtų per didelis uždavinys. Šio darbo tikslas yra atpažinti ir struktūrizuoti įvedamą tekstą, kad vėliau būtų galima generuoti XMI schemą ir transformuoti ją į SPARQL užklausas. / Ontology query writing for ordinary users too complicated. People mostly like to submit queries in natural language. However, software systems that could understand natural language do not exist yet. A possible solution is to use a limited (structured) natural language, which is formed according to certain patterns. Users having a structured natural language question editor based on SBVR metamodel would be able to analyse ontology data without help of professionals. They could write questions in structured natural language which is understandable for humans and computers. This work is not intended to transform structured questions into SPARQL queries, since it would be too big task. The aim of this work is to identify and formalize textual questions, typed by users, for subsequent generation of XMI schema and transforming them into a SPARQL queries.

Disertacijoje aprašomas gretinamasis leksinių samplaikų tyrimas lietuvių gimtosios kalbos vartotojų ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų rašytinėje anglų kalboje. Tyrime naudoti trys skirtingų kalbos mokėjimo lygių vartotojų anglų kalbos tekstynai: pirmakursių studentų ir vyresniųjų kursų studentų, kurių gimtoji kalba – lietuvių, rašiniai, bei anglų gimtosios kalbos vartotojų, t. y. įvairių Didžiosios Britanijos ir JAV universitetų studentų rašiniai. Leksinių samplaikų struktūrinė analizė parodė, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalboje dažniau pasitaiko veiksmažodinių samplaikų, o aukštesnio lygio mokinių kalboje – vardažodinių. Tai rodo, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalba artimesnė sakytinei anglų kalbai, kuriai būdingos veiksmažodinės leksinės samplaikos. Kylant kalbos mokėjimo lygiui, mokinių rašytinėje kalboje randasi daugiau vardažodinių leksinių samplaikų, kurios dažnesnės rašytiniame diskurse. Funkcinė leksinių samplaikų analizė atskleidė, jog kylant mokinių kalbos mokėjimo lygiui nuosekliai kinta ir tam tikrų kalbos funkcijų raiška: žemesnio lygio mokiniai daugiau dėmesio skiria diskurso organizavimo ir autoriaus pozicijos raiškai, o aukštesnio lygio mokinių kalboje dažnesni referentiniai pasakymai, perteikiantys teksto propozicinį turinį. Leksinių samplaikų analizė pagal jose realizuojamus frazinius junginius atskleidė lietuvių gimtosios kalbos vartotojams būdingų frazinių junginių vartojimo ypatumų. Tyrimo išvados ir taikomoji vertė siejamos su anglų... [toliau žr. visą tekstą] / The study presents a contrastive analysis of learner language which is represented by written English of the Lithuanian EFL learners and native speakers of English. The material for the study comes from three corpora of learner language: two Lithuanian corpora consist of student essays written by first-year students and third-/fourth-year students of English Philology while the native speaker corpus is a selection of argumentative essays from the LOCNESS corpus. The study involves structural and functional analyses of lexical bundles retrieved from the three corpora. The findings of the study show that written English produced by the learners of the lower proficiency levels bears more features typical of spoken English. As the level of proficiency increases, the number of verbal bundles gives way to bundles incorporating noun and prepositional phrases which are more characteristic of the written variety of the language. As regards the distribution of lexical bundles across the functional types, the study proves that the Lithuanian learners pay more attention to discourse organization and expression of stance while in the native speaker material the proportion of referential lexical bundles, used to express propositions, is much more prominent. The study also involves an analysis of phrasal expressions recurring in the lexical bundles. The conclusions and implications of the research may be particularly useful to the practice of ELT/EFL in Lithuania while certain insights of... [to full text]

The study presents a contrastive analysis of learner language which is represented by written English of the Lithuanian EFL learners and native speakers of English. The material for the study comes from three corpora of learner language: two Lithuanian corpora consist of student essays written by first-year students and third-/fourth-year students of English Philology while the native speaker corpus is a selection of argumentative essays from the LOCNESS corpus. The study involves structural and functional analyses of lexical bundles retrieved from the three corpora. The findings of the study show that written English produced by the learners of the lower proficiency levels bears more features typical of spoken English. As the level of proficiency increases, the number of verbal bundles gives way to bundles incorporating noun and prepositional phrases which are more characteristic of the written variety of the language. As regards the distribution of lexical bundles across the functional types, the study proves that the Lithuanian learners pay more attention to discourse organization and expression of stance while in the native speaker material the proportion of referential lexical bundles, used to express propositions, is much more prominent. The study also involves an analysis of phrasal expressions recurring in the lexical bundles. The conclusions and implications of the research may be particularly useful to the practice of ELT/EFL in Lithuania while certain insights of... [to full text] / Disertacijoje aprašomas gretinamasis leksinių samplaikų tyrimas lietuvių gimtosios kalbos vartotojų ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų rašytinėje anglų kalboje. Tyrime naudoti trys skirtingų kalbos mokėjimo lygių vartotojų anglų kalbos tekstynai: pirmakursių studentų ir vyresniųjų kursų studentų, kurių gimtoji kalba – lietuvių, rašiniai, bei anglų gimtosios kalbos vartotojų, t. y. įvairių Didžiosios Britanijos ir JAV universitetų studentų rašiniai. Leksinių samplaikų struktūrinė analizė parodė, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalboje dažniau pasitaiko veiksmažodinių samplaikų, o aukštesnio lygio mokinių kalboje – vardažodinių. Tai rodo, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalba artimesnė sakytinei anglų kalbai, kuriai būdingos veiksmažodinės leksinės samplaikos. Kylant kalbos mokėjimo lygiui, mokinių rašytinėje kalboje randasi daugiau vardažodinių leksinių samplaikų, kurios dažnesnės rašytiniame diskurse. Funkcinė leksinių samplaikų analizė atskleidė, jog kylant mokinių kalbos mokėjimo lygiui nuosekliai kinta ir tam tikrų kalbos funkcijų raiška: žemesnio lygio mokiniai daugiau dėmesio skiria diskurso organizavimo ir autoriaus pozicijos raiškai, o aukštesnio lygio mokinių kalboje dažnesni referentiniai pasakymai, perteikiantys teksto propozicinį turinį. Leksinių samplaikų analizė pagal jose realizuojamus frazinius junginius atskleidė lietuvių gimtosios kalbos vartotojams būdingų frazinių junginių vartojimo ypatumų. Tyrimo išvados ir taikomoji vertė siejamos su anglų... [toliau žr. visą tekstą]

Apie kurčneregystės negalią turinčius vaikus Lietuvoje informacijos labai stinga, nėra tyrimų apie jų ugdymo, komunikacijos ypatumus. Būtent todėl šiuo darbu buvo siekiama apibūdinti šią negalią, atskleisti vaikų, turinčių kurčneregystę, komunikacijos ypatumus žaidimo metu. / In Lithuania there is little understanding about complex disabilities and especially deafblindness. There is no research on the development of the complex disabilities children communication. That is why the goal of this work was to describe the deafblind children communication during the game and play.

Magistro darbo objektas – pabėgėliai Lietuvoje. Darbo tikslas – ištirti pabėgėlių integraciją į visuomenę kalbos aspektu bei išnagrinėti pagrindines integracijos problemas Lietuvoje. Magistro darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1)pateikti integracijos, pabėgėlių, kalbos ir kultūros sąvokas; 2) atskleisti pabėgėlių socialinės integracijos Lietuvoje mechanizmą; 3) išnagrinėti pagrindines integracijos problemas; 4) išanalizuoti pabėgėlių integraciją kalbos aspektu Lietuvoje; 5) apibendrinti integracijos procese galimus efektyvumo vertinimo modelius . Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, buvo prieita prie išvados, jog kalbos apmokymai svetimoje šalyje yra vienas sėkmingiausių integracijos priemonių. Kalba atlieka ne tik integravimo į naują visuomenę funkciją, bet ir leidžia pažinti naują šalį bei kultūrą. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog integracijos procesas nėra sėkmingas. Pabėgėliams suteikiama per mažai dėmesio, ypač per trumpi yra kalbos kursai, kas neleidžia greičiau pritapti prie bendruomenės. Visuomenė nėra įtraukiama į aktyvų komunikacijos procesą su prieglobsčio prašytojais. Magistro darbo medžiaga gali būti naudinga Užsieniečių registracijos centrams, Pabėgėlių priėmimo centrams, taip pat aukštųjų mokyklų dėstytojams ir studentams bei visiems, besidomintiems pabėgėlių integracijos procesu. / The main object of master's thesis is the refugees in Lithuania. The aim of the master final paper is to explore the integration of refugees into society and to consider the language aspect of the fundamental problems of integration in Lithuania. The aim of this master thesis is to achieve its objectives: 1) to present the culture concepts of integration, refugees, language and culture 2) to reveal the problems of social integration of refugees in Lithuania 3) to examine the fundamental problems of integration, 4) to analyze the language aspect of the integration of refugees in Lithuania 5) to examine the language and culture ratio of the integration process, 6) to review the major integration programs for refugees. Using the scientific literature analytical methods it was concluded that the language training in a foreign country is one of the most successful measure of integration. Language is not only the integration of a public function it also helps you to discover a new country and culture. The study methods used: qualitative expert interviews, qualitative interviews with refugees and the survey. The survey has shown that to integration process is paid too little attention especially during the short courses, what does not allow to adapt to the community shortly. The public is not included in the communication process with the active involvement of asylum seekers. Master thesis’s material will be useful to Foreigners Registration Centre, the Refugee Reception Centers as... [to full text]

Disertacijoje tiriami ir aprašomi senosios lietuvių kalbos klitiniai įvardžiai (formos m(i), t(i)), pateikiamas išsamus jų sąvadas. Remiantis surinkta medžiaga, įvertinamos klitinių įvardžių linksnių reikšmės, apibrėžiama šių formų pozicija sakinyje ir pozicija žodžio, prie kurio šlyja klitinis įvardis, atžvilgiu, apžvelgiama klitinių įvardžių raida, jų vartosenos pokyčiai. Teorinėje darbo dalyje aptariami tipologiniai klitikų parametrai ir tyrimai, taip pat veiksmažodiniai ir antrosios pozicijos klitikai, kelių kalbų klitinių įvardžių sistemų raida — tarpinė padėtis tarp veiksmažodinių ir antrosios pozicijos klitikų. Nustatomi lietuvių kalbos senųjų raštų pirmojo ir antrojo asmens klitinių įvardžių pozicijos sakinyje tipai. Tiriamojoje darbo dalyje chronologiškai ir pagal atskirus autorius išsamiai analizuojama lietuvių XVI—XVIII a. raštų klitinių įvardžių vartosena. Nemažai duomenų apie klitinių įvardžių raidą, vartosenos pokyčius teikiama remiantis to paties teksto ar tekstų rinkinio skirtingų laikotarpių leidimais. Be kitų disertacijos išvadų, pastebėta, kad senosios lietuvių kalbos klitinių įvardžių raida yra tipologiškai artima slavų kalboms. Panašiai kaip jose, lietuvių kalbos senuosiuose raštuose klitiniai įvardžiai rodo stiprią tendenciją eiti greta veiksmažodžio lyčių, nors yra atvejų, kuriuos galima vertinti ir kaip atitinkančius archajišką Wackernagelio poziciją. / The dissertation investigates and describes the pronominal clitics of the Old Lithuanian (forms m(i), t(i)). It also provides a detailed inventory of these forms. On the basis of the collected material, declensional meanings of pronominal clitics are evaluated, the position of the forms in a sentence is defined as well as their position in respect of the word to which the pronominal clitic is adjacent. An overview of the evolution of pronominal clitics and the changes of their usage is adduced. The theoretical part of the paper discusses the typological parameters and researches of clitics, as well as the verbal and the second position clitics, and the evolution of multi-language systems of pronominal clitics – an intermediate position between the verbal and the second position clitics. The types of the positions in a sentence of the first and the second person pronominal clitics in the Old Lithuanian are determined. The investigative part of the thesis adduces the usage of the patterns of pronominal clitics in the Lithuanian texts of the 16th-18th centuries, analyzed in detail, in chronological order and according to individual authors. A lot of information about the evolution of the pronominal clitics and the changes of their usage is given on the basis of the editions of different periods of the same text or a set of texts. Among the other conclusions of the thesis, it is noted that the evolution of the pronominal clitics of the Old Lithuanian is typologically similar to... [to full text]

The dissertation investigates and describes the pronominal clitics of the Old Lithuanian (forms m(i), t(i)). It also provides a detailed inventory of these forms. On the basis of the collected material, declensional meanings of pronominal clitics are evaluated, the position of the forms in a sentence is defined as well as their position in respect of the word to which the pronominal clitic is adjacent. An overview of the evolution of pronominal clitics and the changes of their usage is adduced. The theoretical part of the paper discusses the typological parameters and researches of clitics, as well as the verbal and the second position clitics, and the evolution of multi-language systems of pronominal clitics – an intermediate position between the verbal and the second position clitics. The types of the positions in a sentence of the first and the second person pronominal clitics in the Old Lithuanian are determined. The investigative part of the thesis adduces the usage of the patterns of pronominal clitics in the Lithuanian texts of the 16th-18th centuries, analyzed in detail, in chronological order and according to individual authors. A lot of information about the evolution of the pronominal clitics and the changes of their usage is given on the basis of the editions of different periods of the same text or a set of texts. Among the other conclusions of the thesis, it is noted that the evolution of the pronominal clitics of the Old Lithuanian is typologically similar to... [to full text] / Disertacijoje tiriami ir aprašomi senosios lietuvių kalbos klitiniai įvardžiai (formos m(i), t(i)), pateikiamas išsamus jų sąvadas. Remiantis surinkta medžiaga, įvertinamos klitinių įvardžių linksnių reikšmės, apibrėžiama šių formų pozicija sakinyje ir pozicija žodžio, prie kurio šlyja klitinis įvardis, atžvilgiu, apžvelgiama klitinių įvardžių raida, jų vartosenos pokyčiai. Teorinėje darbo dalyje aptariami tipologiniai klitikų parametrai ir tyrimai, taip pat veiksmažodiniai ir antrosios pozicijos klitikai, kelių kalbų klitinių įvardžių sistemų raida — tarpinė padėtis tarp veiksmažodinių ir antrosios pozicijos klitikų. Nustatomi lietuvių kalbos senųjų raštų pirmojo ir antrojo asmens klitinių įvardžių pozicijos sakinyje tipai. Tiriamojoje darbo dalyje chronologiškai ir pagal atskirus autorius išsamiai analizuojama lietuvių XVI—XVIII a. raštų klitinių įvardžių vartosena. Nemažai duomenų apie klitinių įvardžių raidą, vartosenos pokyčius teikiama remiantis to paties teksto ar tekstų rinkinio skirtingų laikotarpių leidimais. Be kitų disertacijos išvadų, pastebėta, kad senosios lietuvių kalbos klitinių įvardžių raida yra tipologiškai artima slavų kalboms. Panašiai kaip jose, lietuvių kalbos senuosiuose raštuose klitiniai įvardžiai rodo stiprią tendenciją eiti greta veiksmažodžio lyčių, nors yra atvejų, kuriuos galima vertinti ir kaip atitinkančius archajišką Wackernagelio poziciją.

Dėl globalizacijos procesų, angliškai kalbančių šalių ekonominio suklestėjimo ir technologijų vystymosi, 20 a. anglų kalba tapo globali kalba, verslo, mokslo, tarptautinės komunikacijos lingua franca. Augantis anglų kalbą vartojančių žmonių skaičius bei ypatingas vienos kalbos populiarumas pasaulio lingvistams ėmė kelti susirūpinimą dėl anglų kalbos neigiamos įtakos mažesnėms nacionalinėms kalboms. Kai kurie (Crystal) pabrėžė galima grėsmę daugelio modernių kalbų išnykimui. Tokia situacija sąlygojo kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje. Anglų kalbos hegemonija ir neigiamos įtakos kitoms pasaulio kalboms globalinis mastas lėmė, jog kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje išreiškė du lingvistiniai požiūriai: iš vienos pusės, dominavimas ir su tuo susijusi lingvuistinė globalizacija (Diffusion-of-English Paradigm), iš kitos pusės, siekis formuoti lingvistinę įvairovę ir išlaikyti nacionalinių kalbų grynumą (Ecology-of-Language Paradigm). Neabejotinai, valstybėms, patiriančioms anglų kalbos įtaką labai svarbu pasirinkti tinkamą kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu. Tinkamos kalbos politikos planavimo reikšmingumą bei lietuvių kalbos grynumo išlaikymo svarbą Lietuvoje parodo pastaraisiais metais Lietuvos visuomenei ir lingvistams kylantys įvairūs kalbos klausimai ir diskusijos. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje rusų kalbos įtaką lietuvių kalbai pakeitė anglų kalbos įtaka. Internetas yra viena iš sričių, kur anglų kalba veikia lietuvių kalbą. Interneto... [toliau žr. visą tekstą] / Due to globalization processes, economic prosperity of English-speaking countries and development of technologies, in the 20th century English became a global language, a business, science, international communication lingua franca. Growing number of English users and extreme popularity of one language evoked world linguists‘ concern regarding negative influence of the English language towards smaller national languages. Some (D. Crystal) indicated threat towards extinction of many modern languages. This situation determined language policy towards English in the world. Hegemony and global scale of English negative influence towards other world languages determined that language policy towards the English language in the world expressed two linguistic approaches: on the one hand, domination and further related linguistic globalization (Diffusion-of-English Paradigm), on the other hand, intention to form linguistic diversity and keep purity of national languages (Ecology-of-Language Paradigm). No doubt that choice of suitable language policy towards English is crucial for states experiencing English influence. Significance of proper language policy planning in Lithuania and importance of keeping Lithuanian pure is seen through different language questions and discussions which arise in society and among linguists in recent years. After restoration of Indepence in Lithuania, Russian influence on Lithuanian was replaced by English influence. Internet is one of the fields where... [to full text]

Iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo cenzūruojama bet kokia veikla, susijusi su informacijos skleidimu. Tais laikais buvo leidžiama daug literatūros leidinių rusų kalba. Taip Sovietų Sąjungos valdžia stengėsi skleisti visuomenėje sovietinę ideologiją. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Lietuvoje įvyko politinės, ekonominės ir socialinės permainos, kurių pasekmės buvo jaučiamos ir leidybos srityje. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Lietuvos knygynų lentynose pradėjo kasmet didėti knygų pasiūlos įvairovė. Šių dienų viena iš leidybos aktualijų yra leidinių leidyba tautinių mažumų kalbomis. Šio magistrinio baigiamojo darbo keliama problema – literatūros rusų kalba, išleidžiamos Lietuvoje, leidybinių rodiklių mažėjimo tyrimas. Yra išleista nemažai leidinių: straipsnių, monografijų, knygų, kuriuose yra tiriama leidyba Lietuvoje sovietiniais laikais. Literatūra rusų kalba juose yra taip pat minima. Tuose leidiniuose nagrinėjami rusiškos literatūros kiekybiniai rodikliai, repertuaras. Tačiau, mokslinių darbų ir straipsnių kuriuose būtų analizuojamos knygos rusų kalba išleistos Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, rasti nepavyko. Šis baigiamasis darbas yra pirmasis mokslinis darbas nagrinėjantis knygų rusų kalba leidyba Lietuvoje atgavus Nepriklausomybę. Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektu pasirinktos knygos ir brošiūros rusų kalba, išleistos Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti, kiek yra knygų rusų kalba tarp... [toliau žr. visą tekstą] / Up to the reclaiming Independence, there was censorship in every activity related to the spread of information in Lithuania. In these times, there were many publications published in Russian language. This way, the government of Soviet Union tried to spread soviet ideology to the society. After the collapse of Soviet Union, there were social, political, and economical changes in Lithuania, which consequences were also felt in the area of publishing. After Lithuania reclaimed independence, bookstores in Lithuania started to supply bigger variety of books every year. One of today’s urgent things is publishing of publications in minority languages. The problem, stated in this final master of science work is research of decreasing publishing indexes of literature in Russian language, published in Lithuania. Literature in Russian language is also mentioned in these publications. These publications examine quantitative indicators, repertoire of Russian literature. However, there was no luck finding academic works and articles, which analyze books in Russian language, published after Lithuania reclaimed independence. The research objects of this final master work are the books and brochures in Russian language published after reclaiming independence in Lithuania. Manuals, monographies and other scientific works, corresponding the topic of printed book and brochure, are also stated as objects of this work. The purpose of this final master work is to find out how many books in Russian... [to full text]

The thesis reflects on the dichotomy of language and speech. The separation, introduced by Ferdinand de Saussure and successfully interpreted and developed by Merleau-Ponty, is analyzed from a phenomenological perspective where the individual speech appears as live and intentional act; from this perspective, it gains advantages against the language as a system of signs. The problem of the diacricity of the meaning of speech is articulated keeping in mind that sensory perception is also diacritical. Moreover, sensory perception is expressive initially and always correlates to the expressivity of the lived body; therefore, the semantics of the philosophy of Merleau-Ponty represents embodied semantics. The author of the thesis agrees with the insight of Merleau-Ponty and his postulates that artistic painting, literature, and philosophy are forms of speaking whose resources are incrusted in the corporeity of human beings. Representing the extension of gestures and being determined by natural willingness of human beings to say and express something new, such forms of expression disclose the initial relationship of human beings with the world and witness the creativity of the linguistic activities of human beings. Defining the object of the research, it is reasonable to set the philosophical style and unmatched manner of speaking of Merleau-Ponty. It deliberates and substantiates the possibility of individual relationship of every human being with his/her speaking, and opens the... [to full text] / Disertacijoje apmąstoma kalbos ir kalbėjimo dichotomija. Ferdinando de Saussure’o įvesta ir Merleau-Ponty interpretuota bei vaisingai išplėtota perskyra analizuojama todėl, kad individualus kalbėjimas, pasitelkus fenomenologinę perspektyvą, atsiskleidžia kaip gyvas ir intencionalus, – šiuo požiūriu jis įgyja pranašumų kalbos, kaip uždaros ženklų sistemos, atžvilgiu. Kalbėjimo reikšmės diakritiškumo problema darbe artikuliuojama, turint omenyje, kad juslinis suvokimas yra diakritinis. Dar daugiau, juslinis suvokimas pirmapradiškai yra išraiškingas ir visada koreliuoja su gyvenamo kūno ekspresyvumu, todėl Merleau-Ponty filosofijoje semantika yra įkūnyta semantika. Disertacijos autorei pritariant Merleau-Ponty įžvalgai, postuluojama, jog tapyba, literatūra bei filosofija taip pat yra kalbėjimo formos, kurių šaltinis inkrustuotas žmogaus kūniškume. Pratęsdamos gestą ir būdamos apspręstos prigimtinio žmogaus troškimo išreikšti ir pasakyti kažką vis naujai, jos išreiškia pirmapradį žmogaus patiriamą santykį su pasauliu bei liudija kalbinės žmogaus veiklos kreatyvumą. Formuluojant šio tyrimo objektą, tikslinga išskirti ir paties Merleau-Ponty filosofavimo stilių bei ypatingą, analogo neturinčią kalbėjimo manierą. Ji išlaisvina bei pagrindžia kiekvieno žmogaus giliai asmeninio santykio su jo paties kalbėjimu galimybę ir atveria kelią naujai filosofavimo tendencijai, kuri numano žmogiškojo aš savęs bei jo prasmingo pasaulio ap-klausimą. Taigi, sekdama filosofo pavyzdžiu bei... [toliau žr. visą tekstą]