Disertacijoje aprašomas gretinamasis leksinių samplaikų tyrimas lietuvių gimtosios kalbos vartotojų ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų rašytinėje anglų kalboje. Tyrime naudoti trys skirtingų kalbos mokėjimo lygių vartotojų anglų kalbos tekstynai: pirmakursių studentų ir vyresniųjų kursų studentų, kurių gimtoji kalba – lietuvių, rašiniai, bei anglų gimtosios kalbos vartotojų, t. y. įvairių Didžiosios Britanijos ir JAV universitetų studentų rašiniai. Leksinių samplaikų struktūrinė analizė parodė, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalboje dažniau pasitaiko veiksmažodinių samplaikų, o aukštesnio lygio mokinių kalboje – vardažodinių. Tai rodo, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalba artimesnė sakytinei anglų kalbai, kuriai būdingos veiksmažodinės leksinės samplaikos. Kylant kalbos mokėjimo lygiui, mokinių rašytinėje kalboje randasi daugiau vardažodinių leksinių samplaikų, kurios dažnesnės rašytiniame diskurse. Funkcinė leksinių samplaikų analizė atskleidė, jog kylant mokinių kalbos mokėjimo lygiui nuosekliai kinta ir tam tikrų kalbos funkcijų raiška: žemesnio lygio mokiniai daugiau dėmesio skiria diskurso organizavimo ir autoriaus pozicijos raiškai, o aukštesnio lygio mokinių kalboje dažnesni referentiniai pasakymai, perteikiantys teksto propozicinį turinį. Leksinių samplaikų analizė pagal jose realizuojamus frazinius junginius atskleidė lietuvių gimtosios kalbos vartotojams būdingų frazinių junginių vartojimo ypatumų. Tyrimo išvados ir taikomoji vertė siejamos su anglų... [toliau žr. visą tekstą] / The study presents a contrastive analysis of learner language which is represented by written English of the Lithuanian EFL learners and native speakers of English. The material for the study comes from three corpora of learner language: two Lithuanian corpora consist of student essays written by first-year students and third-/fourth-year students of English Philology while the native speaker corpus is a selection of argumentative essays from the LOCNESS corpus. The study involves structural and functional analyses of lexical bundles retrieved from the three corpora. The findings of the study show that written English produced by the learners of the lower proficiency levels bears more features typical of spoken English. As the level of proficiency increases, the number of verbal bundles gives way to bundles incorporating noun and prepositional phrases which are more characteristic of the written variety of the language. As regards the distribution of lexical bundles across the functional types, the study proves that the Lithuanian learners pay more attention to discourse organization and expression of stance while in the native speaker material the proportion of referential lexical bundles, used to express propositions, is much more prominent. The study also involves an analysis of phrasal expressions recurring in the lexical bundles. The conclusions and implications of the research may be particularly useful to the practice of ELT/EFL in Lithuania while certain insights of... [to full text]

The study presents a contrastive analysis of learner language which is represented by written English of the Lithuanian EFL learners and native speakers of English. The material for the study comes from three corpora of learner language: two Lithuanian corpora consist of student essays written by first-year students and third-/fourth-year students of English Philology while the native speaker corpus is a selection of argumentative essays from the LOCNESS corpus. The study involves structural and functional analyses of lexical bundles retrieved from the three corpora. The findings of the study show that written English produced by the learners of the lower proficiency levels bears more features typical of spoken English. As the level of proficiency increases, the number of verbal bundles gives way to bundles incorporating noun and prepositional phrases which are more characteristic of the written variety of the language. As regards the distribution of lexical bundles across the functional types, the study proves that the Lithuanian learners pay more attention to discourse organization and expression of stance while in the native speaker material the proportion of referential lexical bundles, used to express propositions, is much more prominent. The study also involves an analysis of phrasal expressions recurring in the lexical bundles. The conclusions and implications of the research may be particularly useful to the practice of ELT/EFL in Lithuania while certain insights of... [to full text] / Disertacijoje aprašomas gretinamasis leksinių samplaikų tyrimas lietuvių gimtosios kalbos vartotojų ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų rašytinėje anglų kalboje. Tyrime naudoti trys skirtingų kalbos mokėjimo lygių vartotojų anglų kalbos tekstynai: pirmakursių studentų ir vyresniųjų kursų studentų, kurių gimtoji kalba – lietuvių, rašiniai, bei anglų gimtosios kalbos vartotojų, t. y. įvairių Didžiosios Britanijos ir JAV universitetų studentų rašiniai. Leksinių samplaikų struktūrinė analizė parodė, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalboje dažniau pasitaiko veiksmažodinių samplaikų, o aukštesnio lygio mokinių kalboje – vardažodinių. Tai rodo, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalba artimesnė sakytinei anglų kalbai, kuriai būdingos veiksmažodinės leksinės samplaikos. Kylant kalbos mokėjimo lygiui, mokinių rašytinėje kalboje randasi daugiau vardažodinių leksinių samplaikų, kurios dažnesnės rašytiniame diskurse. Funkcinė leksinių samplaikų analizė atskleidė, jog kylant mokinių kalbos mokėjimo lygiui nuosekliai kinta ir tam tikrų kalbos funkcijų raiška: žemesnio lygio mokiniai daugiau dėmesio skiria diskurso organizavimo ir autoriaus pozicijos raiškai, o aukštesnio lygio mokinių kalboje dažnesni referentiniai pasakymai, perteikiantys teksto propozicinį turinį. Leksinių samplaikų analizė pagal jose realizuojamus frazinius junginius atskleidė lietuvių gimtosios kalbos vartotojams būdingų frazinių junginių vartojimo ypatumų. Tyrimo išvados ir taikomoji vertė siejamos su anglų... [toliau žr. visą tekstą]