Šiame darbe nagrinėjamas kalbos mokymo automatizavimas technine prasme - kompiuterinių ir internetinių mokymo priemonių kūrimas, taip palengvinant ir atpiginant mokymo(si) procesą. Apžvelgiami įvairūs užsienio kalbos metodai informatikos požiūriu, nagrinėjamos jų realizavimo programiškai galimybės. Taip pat apžvelgiamos Lietuvoje prieinamos kompiuterinės kalbų mokymosi priemonės. Darbe pateikiamos metodinės rekomendacijos kompiuterinių mokymo priemonių kūrėjams. Praktinėje dalyje pateikiamos dvi programos: viena klasikinė ir viena internetinė. / This paper investigates computer assisted language learning and teaching through the various aspects: choice of language teaching methods to implement into software, mnemonical evaluation of various language learning programs and accessibility. Various language learning methods‘ software implementations are analysed, among them are: Communicative method, Pimsleur method and learning system, Audio-lingual method, Grammar-Translation method, Spaced repetition and language curve. Later various software-based and web-based language teaching programs are approached. Author makes a comparision between PHP-based web applications and Microsoft Visual Basic Express 2008 based software applications, their performance and user usability. Web-standards related advantages and disadvantages in language learning web-based programs are discussed. This work contains source code of two programs – English language irregular verbs teaching program, written with Microsoft Visual Basic Express 2008 and PHP and MySQL – based website that satisfies XHTML 1.0 Transitional standard. Website is suited for teaching Basic English list of 850 words and user can practice to transcribe English words to Lithuanian language, translate words in test form with 5 possible answers to choose from in both ways, recognize word’s meaning from English speech.

Baigiamajame magistro darbe „Teisinė technika ir įstatymo kokybė“ (angl. Legal techniques and Quality of Laws) nagrinėjamas šiandieninės Lietuvos teisinės technikos bei įstatymų kokybės lygis. Teisinės technikos įvaldymo poreikį jaučia visi tie, kurie susiduria su teisės aktų kūryba, taikymu, sisteminimu, ir nors apie įstatymų kūrimą, leidimą, priėmimą, įsigaliojimą, šių procedūrų teigiamus bei apie neigiamus bruožus nemažai diskutuojama tiek teisės teoretikų, tiek praktikų, tiek ir politikų, teisinė technika, o ypač teisėkūros procesas, išlieka atviru klausimu, kadangi esama įstatymų kokybe nėra patenkinti nei patys įstatymų leidėjai, nei jų adresatai. Darbe teisinė technika aptariama kaip vienas galimų teisės veiksmingumo veiksnių, apibrėžiamos teisinės ir teisėkūros technikos sąvokos, objektai, uždaviniai. Nemažai dėmesio skiriama šiandieninei Lietuvos įstatymų leidėjų teisinei technikai, analizuojamas pačių įstatymų leidėjų požiūris į ją bei esamų įstatymų kokybę. Atskleidus pagrindinius įstatymų trūkumus, pateikiami būdai ir priemonės, kurie būtini, norint sukurti logišką, aiškų, tikslų teisės aktą bei pateikiami pasiūlymai, kokiomis priemonėmis ir kaip gerinti įstatymų kokybę. / Legal Techniques and Quality of Laws In this study the author analyses the level of legal techniques and quality of present laws of the Republic of Lithuania. Everyone who deals with legislation, application, systemization of law, fells the need of management of the legal techniques. Though there are many debates about legislation, application, systemization and positive or negative aspects of these procedures, the legislation process still remains an open issue, because neither legislators themselves nor addressees are satisfied with the quality of laws. In this study legal techniques is discussed as one of possible factors of efficiency of law, the definitions of legal and legislative techniques, the object and goals of them are proposed. The study also focuses on the present legal techniques of the legislators of the Republic of Lithuania, the analysis of the legislators’ attitude and evaluation of the present laws quality. After developing the main negative aspects of Lithuanian laws, the possible means and ways of achieving a logical, clear and exact law are proposed.

Viena iš naujausių sistemų kūrimo metodikų – sričiai orientuotas modeliavimas (angl. domain specific modeling). Ji paremta sričiai orientuotos kalbos kūrimu ir jos panaudojimu sistemos kūrimui. Ši metodika leidžia sistemos kūrimui naudoti sąvokas, artimas probleminei sričiai, kas padidina abstrakcijos lygi projektavimo metu. Srities sąvokos aptariamos ir įvardinamos kartu su ekspertais ar paprastais darbuotojais, dirbančiais analizuojamoje srityje, ir nebūtinai išmanančiais sistemų kūrimo metodus. Ši metodika leidžia sistemos projektuotojui lengviau susikalbėti su užsakovais, nes modeliuose figūruojančios sąvokos yra užsakovui suprantamos ir aiškios. / Domain Specific Modeling is a software engineering methodology for designing and developing information systems. It involves systematic use of a graphical domain specific language (DSL) to represent the various facets of a system. DSM languages tend to support higher-level abstractions than general purpose modeling languages, so they require less effort and fewer low-level details to specify a given system which is very important nowadays, when the functionality of information system must be maximized with minimum development time and cost. This paper compares usage of DSL for information system development with other two, most often used methodologies for this purpose: MDA and usage of UML. It gives basic advantages and disadvantages of DSL and DSM usage, describes differences of DSL (DSM), UML and MDA. This paper also describes usage of DSM methodology (creating DSL and using it for software development) for creating information system. It covers main steps of creation process’s: describing the domain concepts, describing the artifacts that are planning for the DSL, building domain model, building the designer for DSL, building the artifact generator, implementing validations and constraints, testing and deploying the DSL.

Lietuvių šnekamosios kalbos deminutyvai dažniausiai padaromi iš daiktavardžio, kiek rečiau iš būdvardžio ir labai retai iš skaitvardžio. Daiktavardžių ir būdvardžių deminutyvai dažniausiai padaromi prie daiktavardžio / būdvardžio pridėjus bendras – tiek daiktavardžiams, tiek būdvardžiams būdingas - priesagas. Skaitvardžių deminutyvai yra išvedami iš trijų šaknų (milijon-, tūktant-, šimt-) pamatinių žodžių su trimis dažniausiomis šnekamosios kalbos deminutyvinėmis priesagomis ( -ėlis, -ė; -elis, -ė, -(i)ukas, -ė). Mažybiniai maloniniai žodžiai yra vartojami skirtingomis darybos reikšmėmis. Priklausomai nuo to, ką norima išreikšti, su tuo pačiu ar skirtingu afiksu sudaryti vediniai, šnekamojoje kalboje dažniausiai žymi mažumą ir (arba) teigiamą / neigiamą vertinimą. Deminutyvai yra viena ryškiausių šnekamosios kalbos ekspresyvinimo, priemonių, parodančių kalbėtojo santykį su įvardijamu objektų, atskleidžiančių sinonimiškumą, kalbėtojo charakterio savitumą. / In the Lithuanian colloquial language, diminutives are mostly made from nouns, less frequently from adjectives, and rarely from numeral. Diminutives of nouns and adjectives are offen formed from common suffixes. Diminutives of numerals are made from three roots – šimt-, tūkstant-, milijon- and three mostly used suffixes -elis, -ėlis, -(i)ukas. Diminutives are suffixal derivatives and they are used in different meanings of formation. In accordance with to what you want to express using the same or diferent affix, diminutives of colloquial language usually denotes smallness and (or) positive/negative evaluation. Diminutive is one of the most distinct means of expressiveness, which shows the relation between the speaker and named object, reveals synonymy and individuality of speakers character.

Disertacijos tikslas yra teoriškai apibrėžti kolegijos studentų inžinerijos anglų kalbos ugdymo(si) sistemą, optimizuojančią funkcinių gebėjimų plėtrą, edukacinių sistemų kaitos sąlygotos didaktikos kontekste. Modernistinė didaktika ir funkcinė sisteminė lingvistika sudaro konstruktyvistinio, į kalbos funkcinius gebėjimus orientuoto, ugdymo(si) modelio pagrindą, kurio esminiais segmentais tampa interakcija, kalbos diskursai, bendras reikšmės konstravimas ir pedagoginė parama. Empirinėje darbo dalyje, taikant kokybinio ir kiekybinio tyrimo būdus, pagrindžiamos inžinerijos anglų kalbos funkcinių gebėjimų ugdymo(si) sistemos didaktinės sąlygos ir veiksniai kolegijose. Tyrimo rezultatų analizė įrodo, kad inžinerijos profesinėje veikloje reikalingų anglų kalbos gebėjimų ugdymo(si) sistema yra sėkmingiau modeliuojama, kai yra grindžiama interaktyvios besimokančiųjų veiklos didaktika. Disertacinio darbo mokslinį naujumą sudaro pirmą kartą išsamiai tiriamas inžinerijos anglų kalbos mokymo(si) procesas kolegijose, didaktinių modelių taikymo diagnostika, profesinėje aplinkoje inžinerijos specialistų anglų kalbos gebėjimų turinio identifikavimas ir empirinis funkcinių gebėjimų ugdymo(si) modelio pagrindimas. Darbo praktinį reikšmingumą sudaro rekomenduojamas inžinerijos anglų kalbos funkcinių gebėjimų ugdymo(si) didaktinis modelis, kurio praktinis taikymas leis modernizuoti edukacinį procesą, laiduos funkcinių gebėjimų plėtrą bei padės kuriant ir tobulinant vykdomas studijų programas. / The aim of the dissertation is to define theoretically the system of Engineering English development for college students ensuring the expansion of functional abilities in reference to the didactic context determined by the change of educational systems. The modernistic didactics and functional systemic linguistics form the basics of the educational model the essential segments of which are the interaction, language discourse, joint meaning construction and pedagogical scaffolding. The empirical part of the work via the application of Qualitative and Quantitative Research ways determines the didactic conditions and factors of the development system of Engineering English functional abilities in colleges. The analysis of the research results reveals the fact that modelling of the education of English abilities necessary for professional environment is more successful when the process is didactically based on the interactive activity of the learners. The scientific novelty of the dissertation comprises the first exhaustive investigation of the development process of Engineering English at college, the diagnostics of didactic model application practice, the identification of English abilities for professional use on the bases of engineering practitioners’ experience and the empirical substantiation of the model for functional ability development. The practical significance of the work covers the recommended model for the development of Engineering English functional abilities... [to full text]

Tai pirmasis darbas lietuvių kalbotyroje, kuriame sinchroniniu ir diachroniniu aspektu aprašoma semantinė latvių kalbos vietos prieveiksmių struktūra. Darbą sudaro įvadas ir penkios tiriamosios dalys. Pirmojoje dalyje aprašoma semantinė bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Antrojoje – bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių inventorius lyginamas su dviejų latvių kalbos šnektų (Kalnienos ir Svetciemo) vietos prieveiksmių inventoriais. Remiantis gautais rezultatais įrodoma, kad pasirinktų šnektų vietos prieveiksmių semantinė struktūra nesiskiria nuo bendrinės latvių kalbos. Trečiojoje darbo dalyje aprašoma XVI–XVII a. latvių kalbos tekstų vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Ketvirtoje dalyje atkuriami rytų baltų prokalbėje vartoti vietos prieveiksmiai ir semantinė jų struktūra. Remiantis rekonstruota rytų baltų prokalbės vietos prieveiksmių sistema ir XVI–XVII a. semantiniu vietos prieveiksmiu aprašu, paskutinėje, penktojoje, darbo dalyje bandoma nustatyti, kokie sistemos pokyčiai įvyko ikirašytiniu laikotarpiu. / This is the first study in Lithuanian linguistics in which semantic structure of Latvian adverbs of place in the synchronic and diachronic aspect is described. Dissertation consists of introduction and five parts of research. The first part semantically systemizes standard Latvian adverbs of place. In the second, inventory of standard Latvian adverbs of place are compared to inventories of adverbs of place of two Latvian subdialects (Svētciems subdialect and Kalniena subdialect). Due to the results, it is proved that semantic structure of adverbs of place of selected subdialects does not differ from standard Latvian. The third part depicts semantic structure of adverbs of place of XVI–XVII c, confirming present system of the language. The fourth part reconstructs adverbs of place used in Proto-East Baltic language and their semantic structure. On the basis of the reconstructed system of adverbs of place of Proto-East Baltic language and semantic inventory of adverbs of place of XVI–XVII c, the last, the fifth part attempts to define what the alterations were in the system in the pre-written period.

This thesis focuses on the way in which slanguage, treated as a way of characterization, is rendered in the Lithuanian translation of Marian Keyes’s chick lit novel Anybody Out There (2006) by Regina Šeškuvienė (2007). The main characters in the novel are women who use slang words and swear words in different situations both at work and their personal lives. In this respect, these women are different from traditional heroines of the romance who tend to use language in a traditionally feminine way, i.e. their language is polite and suited to reflect their impeccably feminine character. Swear words for heroines of chick lit serve as a means to express their oftentimes excessive and not always socially approved emotions and attitudes. The use of proper and specific slang helps them to make their conversations sound informal, to show familiarity and friendliness and to speak about uncomfortable issues such as sexual orientation or drug addiction. Slanguage becomes a significant means of characterization in Anybody Out There. Therefore, the aim of this thesis is to analyse how the use of language by female characters reveals their character in the source text and in the target text and how slanguage as a means of characterization functions in the Lithuanian translation of the novel. The thesis consists of two main parts, theoretical and analytical. The material and the aim of the thesis are presented in the introduction. Chapter two presents the theoretical background of the... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamos slengo kalbos kaip charakterizavimo priemonės vertimo strategijos airių rašytojos Marian Keyes „chick lit“ romano „Ar ten kas nors yra?“ („Anybody Out There“, 2006 m.) lietuviškame vertime. „Ar ten kas nors yra?“ 2007 m. į lietuvių kalbą išvertė vertėja Regina Šeškuvienė. Pagrindinės romano herojės yra moterys, kurios įvairiose gyvenimo situacijose vartoja slengo žodžius ir keiksmažodžius. Šiuo aspektu jos yra nutolusios nuo tradicinių romano herojų, kurios vartojo gražią, taisyklingą kalbą. „Chick lit“ žanro moterims keiksmažodžiai yra būdas išreikšti savo požiūrį, jausmus ir emocijas. Paprasto ir specifinio slengo žodžių vartojimas joms padeda išvengti formalumo pokalbiuose, parodyti draugiškumą, familiarumą bei leidžia nevaržomai kalbėti tokiomis nepatogiomis temomis kaip seksualinė orientacija ar priklausomybė narkotikams. Slengo kalba romane „Ar ten kas nors yra?“ tampa svarbia herojų charakterizavimo priemone, todėl šio darbo tikslas – išanalizuoti, kaip romano herojų kalba atskleidžia jų charakterį originaliame tekste ir vertime. Šį darbą sudaro dvi pagrindinės dalys – teorinė ir praktinė analizės. Darbo tyrimo medžiaga ir tikslas yra pristatomi įžangoje. Antrą teorinės dalies skyrių sudaro keturi poskyriai, kuriuose aptariama slengo kilmė, apibrėžimas, slengui būdingi požymiai, slengo funkcijos ir slengo kalbos klasifikacija. Šiame skyriuje taip pat yra apžvelgiamos slengo kalbos vertimo problemos ir vertimo strategijos. Trečiame skyriuje... [toliau žr. visą tekstą]

Bendrinėje lietuvių kalboje yra labai daug žodžių, kurių kirčiavimas nėra nusistovėjęs. Ypač tokį kirčiavimą rodo vardažodžiai. Tad šiame darbe bus apžvelgti tokie vardažodžiai, tiksliau pirminiai daiktavardžiai, kurių kirčiavimo normas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Tarties ir kirčiavimo pakomisės buvo koreguotos ir teiktos Rekomendacijoje Dėl kai kurių pirminių (paprastųjų) daiktavardžių kirčiavimo. Taip pat ir tokie pirminiai daiktavardžiai, kurių kirčiavimo normos VLKK nebuvo tikslintos, tačiau gyvojoje kalboje labai dažnai pavartojamos ir jokiuose šaltiniuose nefiksuojami variantai. Įtraukiami ir tokie vardažodžiai, kurie norminamuosiuose leidiniuose nurodomi kaip turintys gretimybes. Šių paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normų paplitimas buvo tiriamas trijose skirtingose Lietuvos vietovėse, t. y. Lazdijų bei Molėtų rajone, Prienų mieste. Pirmajame tyrime, remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikta Rekomendacija buvo apklausta 500 respondentų. Antrajame iš tų pačių vietovių – 495 kalbos vartotojai. Gauti rezultatai turėjo parodyti, ar tikrai realioji vartosena remia VLKK sprendimą, ar šnekamojoje kalboje nebando įsitvirtinti kirčiavimo variantai, kuriuos normintojai laiko klaidomis. Prieš atliekant abu tyrimus buvo peržiūrėta bei išnagrinėta daug norminamosios literatūros. Lyginamojo metodo taikymas turėjo padėti nustatyti, kaip kito ar vis dar tebekinta tiriamų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normos. Kiekvienam vardažodžiui, kuris buvo tiriamas... [toliau žr. visą tekstą] / There are many words in standard Lithuanian with unfixed stress. This is especially peculiar to nominal words. Thus this work will deal with such nominal words like simple nouns the stress of which has been corrected by the subcommittee dealing with the norms of stress of the State Committee on pronunciation and stress. These norms were presented in the recommendation called ‘Some simple noun stress’. The work will also deal with such simple nouns the stress of which hasn’t been specified by the State Committee on stress, but which are widely used in the existent language. Their variations of stress are not mentioned in any sources. The nouns having contiguity in standardization editions are also included in this work. The spread of standard stress of simple nouns was researched in three different locations: in Lazdynai and Moletai regions and in the town of Prienai. According to the first research based on the recommendations of the Lithuanian State Committee on language 500 respondents were questioned. During the second research 495 native speakers in the same regions were asked. The results were to show whether the real usage corresponds the standards of the State Committee on language. The results also had to show whether erratic stress variants are established in colloquial speech. Before carrying out both researches a lot of stuff on standardization had been studied and analysed. The method comparison had to help to define if the stress standards of the researched... [to full text]

Kalba – pagrindinis žmonių bendravimo rodiklis. Radijas ir televizija - masiškiausios viešosios informacijos priemonės, todėl labai svarbu, kad iš eterio sklindantis žodis būtų gyvas, taisyklingas, kad tvirtintų įsigalėjusias kalbos normas, o ne jas griautų. Šio magistro darbo tikslas - ištirti įvairių žmonių sakytinėje kalboje vartojamas įvardžiuotines formas ir jų funkcijas. Darbe iškelta hipotezė – sakytinėje kalboje vartojamos įvardžiuotinės formos yra retai ar visai nebevartojamos, dažniausiai skirtos tik sudėtiniams terminams ir pavadinimams apibrėžti. Į ją atsakyta pasiremiant pasirinktomis televizijos ir radijo laidomis ir suformuluotomis išvadomis. Tiriamąją medžiagą sudaro devyniolika laidų: septynios radijo laidos (Pozicija, Prie pietų stalo, Ryto garsai, Žmonės ir idėjos, Dienos tema, Druska) ir dvylika televizijos laidų (Įžvalgos, Ką manai, Kultūros namai, Spaudos klubas, Požiūris, Nepatogūs pokalbiai). Darbe pateikiama išsami įvardžiuotinių formų sakytinėje kalboje vartojimo polinkių analizė, todėl taikomas analitinis aprašomasis bei statistinis metodas. Pastebėta, kad į įvardžiuotines formas sakytinėje kalboje kreipiamas mažas kalbininkų dėmesys, šia tema trūksta platesnių tyrimų ar teorinių metmenų. Šis darbas ir yra noras paskatinti tyrinėti ir didžiuotis lietuvių kalbos įvardžiuotinėmis formomis, taip pat parodyti jų svarbą dabartinėje sakytinėje lietuvių kalboje. Atlikus tyrimą, išryškėjo šios tendencijos: įvardžiuotinės formos sakytinės kalbos... [toliau žr. visą tekstą] / Language is the main indicator of human interaction. Radio and television are the most popular public media, therefore it is very important that the broadcast language would be lively, grammatically correct, that it would strengthen the existing language norms rather than brake them. The aim of this Master thesis is to research the forms and functions of pronominal forms used in spoken language by various groups of language users. The hypothesis formulated in this work is the following: in spoken language pronominal forms are used very rarely or no longer used; most often they are required only to construct complex definitions and names. This hypothesis is discussed in relation to the analysis of selected television and radio programs and in relation to the formulated conclusions. Research material includes nineteen programs, seven of which are radio programs (Pozicija, Prie pietų stalo, Ryto garsai, Žmonės ir idėjos, Dienos tema, Druska) and twelve television programs (Įžvalgos, Ką manai, Kultūros namai, Spaudos klubas, Požiūris, Nepatogūs pokalbiai). Full analysis of habits of use of pronominal forms in spoken language is presented in this thesis, thus analytical-descriptive and statistical methods are applied. It has been noted, that linguists pay little attention to pronominal forms in spoken language, and that there is a lack of wider research and theoretical outline of this field. This thesis also draws an intention to encourage the research and explore... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – gestai emblemos. Darbo tikslas – išanalizuoti ir parodyti gestų emblemų kaitos ypatumus lyginat gestus emblemas naudojamus skirtingų generacijų grupių atstovų. Darbo uždaviniai pateikiant atliktų tyrimų duomenis, rezultatus, remiantis teorinėmis įžvalgomis išanalizuoti teoriškai ir emyriškai patvirtintus duomenis apie gestus emblemas, jų santykį su verbaliniu kodu, kultūra per se, naudojimo ir kaitos ypatybes; atlikus empirinį tyrimą, interviu – nustatyti ir įvertinti kaip skiriasi gestai emblemos, jų naudojimas, suteikiama reikšmė skirtingose generacijose; nustatyti kaip pakito gestai emblemos Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius. Išanalizavus mokslinę literatūra, taikant bendruosius (aprašomasis, sisteminis, analitinis) metodus bei remiantis analoginiu ir indukciniu metodais, prieita prie išvados, kad gestai emblemos yra konvencinio pobūdžio gestai, kurie dalyvaudami kultūros kaitos procesuose kinta, panašiai kaip kinta žodinė kalba, o jų kaitos ypatybės konkrečioje kultūroje geriausiai matomos lyginat skirtingų generacijų leksikonus. Gestai emblemos kaip ir žodinė kalba, yra kultūriniai segmentai. Jų sukūrimą, įtraukimą į kasdienį individų leksikoną, jiems priskiriamos reikšmės, jų vizualinės išraiškos formos sukūrimą ir kitimą įtakoja kultūros kaitos ir raidos procesai: materialinių ir dvasinių kultūrinių vertybių kaita, kultūrų difuzijos, integracijos, niveliacijos, asimiliacijos procesai, taip pat socialinio, ekonominio... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the final Master work is about emblematic gestures. The paper aims to analyze and to indicate change of emblematic gestures comparing their usage in different generations. The main tasks carried out in the work are to analyze theoretically and empirically verified data about emblematic gestures, their relationship with verbal code and culture as such, use and change specific features; After doing empirical study interview – the paper also aims to establish and to evaluate differences of emblematic gestures, their usage and their meaning in different generations; to show how emblematic gestures have changed in Lithuania due to last two decades. There are carried out thesis – emblematic gestures change as changes culture in which they are used and comparing emblematic gestures used in different generations, we can make inferences about their change. In order to ground thesis, theoretical data was collected and empirical research was held. The analysis of scientific literature had showed that most of emblematic gestures are cultural borrowings and that their changes in visual form and meaning are influenced by culture. Emblematic gestures as oral language are elements of culture. They are creation and usage in everyday talk. The meaning and form that they gain are influenced by the processes of cultural change and development: creation of material and spiritual values, processes of cultural integration, nivelation, assimilation also the change of political... [to full text]