Spelling suggestions: "subject:"charakterizavimas"" "subject:"charakterizavima""
1 |
Naujų Salmonella ir Klebsiella bakteriofagų charakterizavimas / Characterization of new salmonella and klebsiella bacteriophagesŠimoliūnas, Eugenijus 27 June 2014 (has links)
Šio darbo tikslas buvo dviejų naujų, Lietuvoje išskirtų, virulentinių bakteriofagų – Salmonella fago VinS9 ir Klebsiella fago RaK2 charakterizavimas genetiniais ir biocheminiais metodais. Darbų metu atlikus bioinformacinę analizę paaiškėjo, kad fago VinS9 genominės DNR sekos homologiškiausios Myoviridae šeimai priklausančių Salmonella fago Vi01 (97-99%) ir Shigella fago phiSboM-AG3 (70-80%) genomų sekoms. Pilnai nustatytos fago VinS9 koduojamos T4 esminių struktūrinių (g21, g22, g23) ir funkcinių (g41 (helikazės), g61 (praimazės), g44-62 (DNR polimerazės žiedo užkėlėjo), g43 (DNR polimerazės)) genų produktų homologų sekos. Darbo metu taip pat atlikta ~300 kb (iš esamų~ 350 kb) bakteriofago RaK2 genomo sekų analizė, nustatyti 362 hipotetiniai ASR, tarp jų esminių bakteriofagų struktūrinių ir funkcinių genų produktų homologai. Atskleista, kad didžioji dalis (63%) RaK2 ASR neturi patikimos homologijos su kitų bakteriofagų genų sekomis, bet aptinkami kituose organizmuose (daugiausia bakterijose). 27% ASR koduoja baltymus, homologiškus kitų fagų baltymams ribose nuo 18% iki 58% (iš kurių didžioji dauguma pasižymi didžiausia a.r. sekų homologija su T4-tipo fagų a.r. sekomis). Likusių 10 % RaK2 ASR analogų NCBI duomenų bazėje nebuvo rasta. Bakteriofagų genominės DNR metilinimo tyrimais įrodyta, kad tirtieji RaK2 genominės DNR fragmentai yra metilinti, o VinS9 – ne. Tuo tarpu fagų virionų struktūrinių baltymų analizė atskleidė, kad VinS9 ir T4 pagrindinio struktūrinio viriono baltymo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to biochemically and genetically characterize two novel, virulent bacteriophages VinS9 and RaK2 infecting Salmonella and Klebsiella, respectively. Bioinformatic analyses uncovered that the genomic DNA sequences of bacteriophage VinS9 have the biggest homology with Salmonella phage Vi01 (97-99%) and Shigella phage phiSboM-AG3 (70-80%) which belong to the Myoviridae family. The sequences of Vins9 hypothetical ORFs were determined and it was also shown that they share homology with phage’s T4 essential structural (g21, g22, g23) and functional (g41 (helicase), g61 (primase), g44-62 (DNA clamp-loader subunits), g43 (DNA polymerase)) genes. RaK genome sequences were also analyzed, where ~300 kb of the total ~ 350 kb genome contained 362 hypothetical ORFs showing homologies with essential structural and functional genes of other bacteriophages. It was established, that most of the RaK2 ORFs (63%) do not have reliable homology with sequences of other phages, but are found in other organisms, especially in bacteria. 27% ORFs codes proteins, that share homology with proteins of other phages with identity between 18% and 58% (most of them are the most homological with genome sequences of phage T4). The last 10% ORFs of the phage RaK2 had no homologues in national databases tested. DNA methylation experimental analyses unraveled that RaK2 genomic DNA fragments are methylated, while VinS9 genomic DNA fragments were not. The analysis of phages structural virion... [to full text]
|
2 |
Slanguage as a way of characterization in the Lithuanian translation of Marian Keyes’s Chick Lit Novel "Anybody Out There" / Marian Keyes „chick lit“ žanro romano „Ar ten kas nors yra?“ vertimas į lietuvių kalbą: slengas kaip charakterizavimo priemonėBerūkštienė, Donata 27 June 2012 (has links)
This thesis focuses on the way in which slanguage, treated as a way of characterization, is rendered in the Lithuanian translation of Marian Keyes’s chick lit novel Anybody Out There (2006) by Regina Šeškuvienė (2007). The main characters in the novel are women who use slang words and swear words in different situations both at work and their personal lives. In this respect, these women are different from traditional heroines of the romance who tend to use language in a traditionally feminine way, i.e. their language is polite and suited to reflect their impeccably feminine character. Swear words for heroines of chick lit serve as a means to express their oftentimes excessive and not always socially approved emotions and attitudes. The use of proper and specific slang helps them to make their conversations sound informal, to show familiarity and friendliness and to speak about uncomfortable issues such as sexual orientation or drug addiction. Slanguage becomes a significant means of characterization in Anybody Out There. Therefore, the aim of this thesis is to analyse how the use of language by female characters reveals their character in the source text and in the target text and how slanguage as a means of characterization functions in the Lithuanian translation of the novel.
The thesis consists of two main parts, theoretical and analytical. The material and the aim of the thesis are presented in the introduction. Chapter two presents the theoretical background of the... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamos slengo kalbos kaip charakterizavimo priemonės vertimo strategijos airių rašytojos Marian Keyes „chick lit“ romano „Ar ten kas nors yra?“ („Anybody Out There“, 2006 m.) lietuviškame vertime. „Ar ten kas nors yra?“ 2007 m. į lietuvių kalbą išvertė vertėja Regina Šeškuvienė. Pagrindinės romano herojės yra moterys, kurios įvairiose gyvenimo situacijose vartoja slengo žodžius ir keiksmažodžius. Šiuo aspektu jos yra nutolusios nuo tradicinių romano herojų, kurios vartojo gražią, taisyklingą kalbą. „Chick lit“ žanro moterims keiksmažodžiai yra būdas išreikšti savo požiūrį, jausmus ir emocijas. Paprasto ir specifinio slengo žodžių vartojimas joms padeda išvengti formalumo pokalbiuose, parodyti draugiškumą, familiarumą bei leidžia nevaržomai kalbėti tokiomis nepatogiomis temomis kaip seksualinė orientacija ar priklausomybė narkotikams. Slengo kalba romane „Ar ten kas nors yra?“ tampa svarbia herojų charakterizavimo priemone, todėl šio darbo tikslas – išanalizuoti, kaip romano herojų kalba atskleidžia jų charakterį originaliame tekste ir vertime.
Šį darbą sudaro dvi pagrindinės dalys – teorinė ir praktinė analizės. Darbo tyrimo medžiaga ir tikslas yra pristatomi įžangoje. Antrą teorinės dalies skyrių sudaro keturi poskyriai, kuriuose aptariama slengo kilmė, apibrėžimas, slengui būdingi požymiai, slengo funkcijos ir slengo kalbos klasifikacija. Šiame skyriuje taip pat yra apžvelgiamos slengo kalbos vertimo problemos ir vertimo strategijos. Trečiame skyriuje... [toliau žr. visą tekstą]
|
Page generated in 0.0738 seconds