Pagrindinis darbo tikslas – sukurti struktūrizuotų ribojimų įvedimo į informacinių sistemų modelius įskiepį. Išbandyti struktūrizuotus ribojimus buvo pasirinkta MagicDraw UML sistema, kuriai sukurtas veiklos taisyklių įvedimo įskiepis. Įskiepis remiasi pagrindiniais šablonizuoto įvedimo principais ir dalinai užtikrina įvedamų duomenų teisingumą, kadangi aprašant ribojimus galima pasirinkti modelio elementus pagal jų navigavimo ryšius. Pasiūlytas prototipas skirtas sistemų analitikui, kuris aprašo sistemos reikalavimus. Sukurtas prototipas pasiekia užsibrėžtus darbo tikslus ir gali būti tobulinamas ateityje. Ribotos natūraliai kalbai artimos kalbos šablonai gali būti kuriami panaudojant TBEProfile modulį. Įskiepio pagalba sukurtos veiklos taisyklės yra struktūrizuotos ir nesunkiai suprantamos. Tai padidina projekto kūrimo automatizavimo lygį. Vartotojas naudojantis prototipu gali specifikuoti veiklos taisykles UML klasių, protokolų būsenų, būsenų mašinų, sekų ir veiklos diagramose. Įskiepis buvo sukurtas JAVA programavimo kalba ir naudojantis „MagicDraw UML“ OpenApi dokumentacija. / The main goal of this project was to develop template based business rules plug-in for CASE tool. We have chosen to create plug-in for CASE tool “Magic Draw UML”. This plug-in extends “Magic Draw UML” abilities of constraints creation, because system partially ensures the correctness of constraint elements. Plug-in was developed for system analysts, who precisely specify requirements for systems. The prototype we made successfully embodies main goals of project and can be improved in the future. Limited natural language templates can be specified using TBEProfile module. Business rules created with plug-in are formatted and clear to understand. It helps to improve project engineering level of automation. User using prototype is able to specify business rules in UML class, state protocol, state machine, sequence and activity diagrams. System was created using JAVA programming language and “Magic Draw UML OpenAPI”.

Lietuvių kalbotyroje yra tyrimų, skirtų vaikiškajai kalbai, tačiau dažniausiai dėmesys skiriamas motinos bendravimui su vaiku. Šiame darbe analizuojamas vaikiškosios kalbos registras amžiaus ir lyties požiūriu. 7 mėnesius buvo įrašinėjamas vienos šeimos bendravimas su mergaite – užfiksuoti tėvų ir senelių pokalbiai. Įsisavinant kalbą, leksika yra laikoma pirmine. Su žodyno vartojimu glaudžiai susijusi ir morfologija, todėl šiame darbe yra aptariamas kalbos dalių vartojimas, žodingumas, dažniausiai vaikui skirtoje kalboje vartojamos žodžių formos. Tėvų ir senelių pokalbiai su vaiku teikia medžiagos daiktavardžių, veiksmažodžių, būdvardžių, įvardžių, prieveiksmių ir jaustukų bei ištiktukų leksinių semantinių grupių analizei. Kaip specifiniai vaikui skirtos kalbos reiškiniai darbe analizuojami deminutyvai, kreipiniai, draudimai (neigiama liepiamoji nuosaka arba forma negalima), autoįvardijimai (savęs nurodymas vardu). Gauti rezultatai yra nauji ir svarbūs kalbos raidos tyrimams, nes atskleidžia ne tik vaikų kalbos formavimosi aplinką, bet parodo vaikiškosios kalbos registro ypatybes, nulemtas lyties ir amžiaus. / In Lithuanian linguistics there are many studies, doing research on Baby Talk, however, the most attention is often given to the communication between mother and her child. This work analyses the register of Baby Talk in terms of age and sex. For 7 months the communication of one familly with their little girl was being recorded. Conversations of parents and grandparents were captured. While mastering the language, lexicon is reputed as one the most important. The usage of vocabulary has tight relation with morphology, that is why this work presents the usage of parts of the speech and word form, that are mostly used in Baby Talk. Conversations of parents and grandparents with a child give material for analysing nouns, verbs, adverbs, interjections of lexical semantics. As a specific expressions of Baby Talk here are analysed diminutives, address forms, injunctions (negative imperative form or form cannot), self-reference. The results are new and important for the analysis of language asquisition, because they reveal not only the setting of the formation of child language, but also, show the importance Baby Talk register, determined by age and sex.

Pastaruoju metu Lietuvoje suintensyvėjo sociolingvistiniai tyrimai. Nuošalyje neliko ir Šiaulių universiteto mokslininkai bei jų vadovaujami, pirmuosius mokslinius darbus rašantys, studentai. Darbe aptariama taisyklingos kalbos vartosenos problema. Remiantis anketomis analizuojamas jaunųjų lituanistų požiūris į taisyklingą kalbos vartoseną, kalbos prestižą, motyvaciją kalbėti taisyklingai. Atliktas tyrimas leidžia ne tik susipažinti su Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto lituanistų taisyklingos kalbos vartosena, bet ir padeda suvokti, kaip rimtai jaunoji lituanistų karta vertina savo pasirinktą specialybę – lietuvių kalbą. / Recently, Lithuania intensified the research of language. Left behind and Siauliai University scientists and their guidance, the first scientific work on writing students. The paper deals with regular use of the language problem. Based on the analysis of questionnaires for young specialists in Lithuanian philology approach to correct language usage, language prestige, the motivation to speak correct. Study allows not only access to the Siauliai University Faculty of Humanities lituanistų correct language usage, but also helps to understand how serious the younger generation appreciates specialists in Lithuanian philology his chosen profession - the Lithuanian language.

Iš esmės pakitus Lietuvos politinei padėčiai, privalėjo būti sukurta nauja švietimo sistema. Jau 1991 m. Lietuvos Respublikos Seimas priima Lietuvos Respublikos „Invalidų socialinės integracijos“ įstatymą ir Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą (1991, Nr. 23-593) Naujajame Švietimo įstatyme numatyta, jog visi asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), netgi didelių ir labai didelių, turi teisę būti ugdomi. Tyrimo mokslinį problemiškumą lemia tai, kad trūksta tyrimų, kuriuose būtų palyginami SUP mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo klasėje, teksto suvokimo, rašytinės kalbos ypatumai atkuriant tekstą. Pasigendama teorinių ir praktinių darbų, atskleidžiančių dailės elementų įtaką mokinių, turinčių įvairių specialiųjų poreikių ir besimokančių bendrojo lavinimo klasėje, rašytinės kalbos tobulėjimui. Atliktas tyrimas pradinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Pamokos stebėtos pas specialiąją pedagogę, kur lankosi ketvirtų klasių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokiniai. Lietuvių kalbos pamokose buvo naudojami dailės elementai. / In principle, changes in the political situation in Lithuania, had to be made a new education system. Already in 1991 Seimas of the Republic of Lithuania accept "the social integration of disabled" law of Republic of Lithuania, and the law of the Republic of Lithuania on Education. (1991, No. 23-593) The new Education Act provides that all persons with special educational needs (SEN), even in large and very large, has a right to be educated. Problematical scientific investigation due to the lack of research, which are comparable for SEN pupils in general education classroom, understanding the text, the written language features of restoring the text. Missing theoretical and practical works, reveal the elements of art influence on pupils with various special needs and learning in general education classroom, the written language development. Done the investigation in primary school of general education. Lessons observed at a special teacher, where visiting fourth classes of special educational needs (SEN) pupils. In Lithuanian language lessons were used the elements of art. The object of study: primary school pupils with SEN written language features. The aim of the study: to reveal the impact the use of art elements in the Lithuanian language lessons, SEN pupils written language. Objectives: Analyze the scientific literature on the elements of art in the educational process of the significance of SEN pupils written language development. ... [to full text]

XXI a. iššūkiai - gilėjanti globalizacija, kultūrinė integracija bei ekonominė emigracija. Šie reiškiniai stipriai veikia ir Lietuvos gyvenimą, kurį pradėta sieti su ryšių Vakaruose stiprinimu, net tapatumo siekimu. Tai skatina domėtis kosmopolitizmu, atitolina nuo savosios tautos šaknų. Gimtoji kalba laikoma svarbiausiu tautinės individualybės simboliu, nebetenka savo vaidmens, nes stiprėja mokinių abejingumas lietuvių kalbai, o angliškos leksemos tampa tautos žmonių kultūrine siekiamybe. Tai stiprina tautinio ugdymo poreikį mokyklose, tačiau, visų pirma, reikia išsiaiškinti, kokie veiksniai gali daryti palankų poveikį jo tobulinimui. Todėl šio darbo tikslas - ištirti V klasių mokinių nuostatą į gimtąją kalbą kaip tautinio susipratimo veiksnį. Tyrimo objektas − V klasių mokinių nuostata į gimtąją kalbą ir kitus tautinio susipratimo komponentus. Nuostatą į gimtąją kalbą atskleidžiantys rezultatai rodo, kad tautiškumo lygmenyje išryškėja žinios apie lietuvių kalbos turtingumą. Tiriant patriotiškumą, nustatyta, kad pusė respondentų brangina gimtąją kalbą, o beveik visų mokinių išryškėja stiprus nacionalinis susipratimas, nes jie žino istorinį ir gramatinį lietuvių kalbos savitumą. Nuostata į kitus tautinės kultūros dalykus išryškėja tautiškumo lygmenyje, kai mokiniai labiausia norėtų dalyvauti istorinėse ekskursijose. Taip pat atskleista, kad daugiau nei pusė mokinių brangina tautos kultūrą ir mato šviesią Lietuvos ateitį. Ugdymo projektas rodo, kad labai pasikeitė penktos... [toliau žr. visą tekstą] / Such phenomena as challenges of the XXI 21st century, deepening globalisation, cultural integration and economic emigration deeply influence Lithuanian life which is to be associated with strengthening ties in the West, even seeking for identity. This encourages us to concern with cosmopolitanism and makes a distance from the roots of your mother-tongue. Mother-tongue which is regarded as the most important symbol of national individuality is no longer important because of strengthening pupils' indifference to Lithuanian language. Moreover, English lexemes are becoming a national cultural aspiration. This reinforces the need of national upbringing in schools; however firstly let us reveal factors having favourable influence on school improvement. Therefore the aim of the work is to examine 5th year school children' attitude towards mother-tongue as a subject of national consciousness. The object of this research is 5th year school children' attitude towards mother-tongue and other components of national consciousness. Research data shows that in the level of nationality pupils' knowledge of the richness of Lithuanian language develops. Regarding language patriotism it turned out that half of respondents appreciate mother-tongue and almost all of them are national conscious because they know historical and grammatical peculiarities of Lithuanian language. Attitude to other objects of national culture develops in the national level when pupils mostly would like to go on... [to full text]

Vertybių hierarchija ankstyvojoje Jono Mikelinsko kūryboje Pagrindinis darbo „Vertybių hierarchija ankstyvojoje J. Mikelinsko kūryboje“ tikslas yra atskleisti lietuvių rašytojo sukurto personažo asmenybės koncepciją, įvertinti autoriaus pristatomą moralų herojų pagal filosofo I. Kanto kategoriškąjį imperatyvą, o taip pat – atskleisti šio literatūros kūrėjo meninės saviraiškos būdus bei priemones, iš kurių ryškiausia yra ezopinė kalba. Rašytojas J. Mikelinskas – tai vienas moraliausių lietuvių literatūros atstovų, sukūręs įvairaus žanro epinių kūrinių, kuriuose talpinamos moralės, sąžinės, tiesoieškos temos. Todėl darbe mėginama išspręsti žmogaus moralinių ir etinių vertybių hierarchijos problemas, atskleisti autoriaus norą savo kūryboje nupiešti individą, kuris gyvenime nuolatos ieško teisybės kelio. Šis kelias neišvengiamai susijęs su įtemptais visuomenės santykiais lietuvių 7-jame dešimtmetyje, ir tai J. Mikelinskas aprašo be melo ir dailių metaforų, o tiesiog prisidengdamas Ezopo kalba: įvardydamas aktualias tuometines problemas, iliustruodamas tautos padėtį. Rašytojo sukurtas herojus – vienišas žmogus, kuris jaučia didelį poreikį tapti savo ir kitų individų sąžinės teisėju. Ir būtent dėl to, kad sąžinės teismas negali apsieiti be I. Kanto moralės filosofijos, darbo tema glaudžiai siejama su kategoriškuoju imperatyvu. J. Mikelinsko ankstyvuosiuose kūriniuose pagarba, atsakomybė, pareiga, užuojauta – tai kiekvienos asmenybės gyvenimo pagrindas ir esmė. Taigi, rašytojas... [toliau žr. visą tekstą] / The hierarchy of the virtues in the early period of the creative work by Jonas Mikelinskas Main goal of work „ The Hierarchy of the Virtues in the Early Period of the Creative Work by Jonas Mikelinskas” is to reveal writer’s created character personality conception, to evaluate the author's moral hero according to the philosopher I. Kant categorical imperative, also - to reveal the literary creator's artistic expression techniques and tools, the most prime is Aesop's language. Writer J. Mikelinskas - one of most moral Lithuanian literary agents, created a different genre of epic works, which are posted on morality, conscience topic. Therefore, the work attempts to solve human moral and ethical values in the hierarchy of issues, to reveal the author's desire in his works, to draw the personage which is constantly looking for the truth path in his life. This path inevitably associated with the intensive relationship in the Lithuanian society 7th decade, and all that J. Mikelinskas writes without lies and beautiful metaphors, but simply using the Aesop's language: stating that moment problems, illustrating the situation. The writer’s created hero – a lonely man who feels a strong demand to become a conscience judge of himself and other individuals. And precisely because the court of conscience can’t manage without Kant's moral philosophy, the work subject is closely associated with imperative. In early J. Mikelinskas works respect, responsibility, duty, compassion - each... [to full text]

The aim of the present research is to examine differences between the speech of women and men in fiction. In order to achieve the aim the following objectives have been set: to present attitudes of various scholars towards gender differences in communication process; to establish the range of gender differences in communicative competence, to reveal how gender differences in communicative competence are represented in fiction. The novelty of the work lies in the analysis of gender differences in language in terms of their reflection in fiction genre. The practical part will discuss the findings of the research into male and female language representation in fiction. For the purpose of the investigation 110 examples of the conversations have been picked out from The Complete Short Stories of Ernest Hemingway (1998) and Martin Eden (2008) by Jack London. The analysis of women’s and men’s speech has led to the conclusions that men and women do not use and interpret language in the same way. / Šio tyrimo tikslas yra išnagrinėti moterų ir vyrų kalbos skirtumus grožinėje literatūroje. Kad pasiekti tikslą, buvo nustatyti tokie uždaviniai: pristatyti įvairių mokslininkų skirtingus požiūrius į lyčių skirtumus komunikacijos procese; nustatyti lyčių skirtumus bendravimo kompetencijų srityse; atskleisti, kaip lyčių skirtumai bendravimo kompetencijų srityje yra pristatomi grožinėje literatūroje. Darbo naujovė glūdi lyčių kalbos skirtumų analizėje, išreiškiant jų atspindžius grožinės literatūros žanre. Praktinėje dalyje bus aptariami vyrų ir moterų kalbų, vaizduojamų grožinėje literatūroje, tyrinėjimo rezultatai. Dėl tyrimo tikslo 110 pasikalbėjimo pavyzdžių bus parinkti iš Ernesto Hemingvėjaus trumpų apsakymų (1998) bei iš Džeko Londono romano „Martinas Idenas“ (2008). Moterų ir vyrų kalbos analizė privedė prie išvadų, kad vyrai ir moterys kalbą vartoja bei interpretuoja skirtingai.

Dans le présent travail il s’agira du mode de l’indicatif français, notamment de la concordance des temps de l’indicatif et son transfert vers le lituanien. Donc, l’objectif de notre mémoire est l’étude du système de l’indicatif du français et son transfert en lituanien. / Mūsų darbo tikslas yra išstudijuoti prancūzų kalbos tiesioginę nuosakos laikus ir jų vertimą į lietuvių kalbą. Kalbant apie tiesioginę nuosaką reikėtų pasakyti, kad vien šios nuosakos formos jau gali išreikšti laiko sąvoką. Taip pat reikėtų paminėti, kad specifinis prancūzų kalbos gramatikos bruožas yra laikų derinimas. Laikų derinimu vadiname atitikmenį, kuris reikalingas atliekamų veiksmų suvokimui ir chronologijai, kurie egzistuoja sudėtiniame sakinyje išdėstant veiksmažodžių laikus tarp pagrindinio ir šalutinio sakinio. Norint suprasti, kaip veikia laikų derinimo mechanizmas, reikia stebėti, kaip keičiasi šalutinio sakinio veiksmažodžiai, kada pakinta pagrindinio sakinio veiksmažodžių laikas. Taip galima išskirti dabarties ir praeities veiksmažodžių laikų derinimo planus. Vis tik nereikėtų suprasti laikų derinimo tik kaip metodo, kai šalutinio sakinio laikų vartojimas priklauso nuo pagrindinio sakinio laikų vartojimo. Laikų derinimo sąvoka yra daug platesnė. Sakykim, derinant pasakojimo laikus, reikia atkreipti dėmesį ne tik į atitinkamo laiko plano laikų derinimą, bet ir į pasakojimo prasmę, į tai, ką norima pasakyti. / Dans le présent travail il s’agira du mode de l’indicatif français, notamment de la concordance des temps de l’indicatif et son transfert vers le lituanien. Donc, l’objectif de notre mémoire est l’étude du système de l’indicatif du français et son transfert en lituanien.

Šiomis dienomis akcentuojamas mokymosi visą gyvenimą galimybės ir užsienio kalbų mokymosi reikšmė žmonių gyvenimui, asmeniniam tobulėjimui, savęs realizavimui, prisitaikymui prie mokslo ir technikos pažangos, prie kylančių reikalavimų darbuotojų kvalifikacijai, ekonomikos plėtotei ir kokybės užtikrinimui. Užsienio kalbų mokymosi kokybės valdymo galimybės naudojant komunikatyvinį kalbų mokymo(si) metodą, kurio esmė − kalbos mokymasis bendraujant, realizuojant besimokančiųjų poreikius mokytis pagrindinių Europos kalbų tam, kad suaugę žmonės galėtų pasinaudoti dauguma galimybių, kurios jiems atsiveria naujosiose Europos Sąjungos ir Europos Tarybos valstybės narėse. Mokymosi komunikatyviniu metodu tikslas yra mokinio komunikatyvinė kompetencija, kuri kalbėjimą padaro gyvą ir priverčia besimokantyjį įveikti kalbėjimo svetima kalba barjerą bei padeda praktiškai naudoti kalbą visose situacijose. / Every person is responsible for his/her life. Wanting to achieve their aims people can get help from other people, but everyone has to decide, what or how they have to do wanting to find their own best way. Every person has to choose the most suitable way of learning, which will help to achieve their goals. Nowadays the main attention is paid to the permanent learning, which can help to educate comprehensive abilities of activity, especially of IT, new culture of work techniques, foreign language and communication. Adults learning/teaching foreign languages using the communicative approach reveals much possilities.

Baigiamajame magistro darbe „Kūdikių namų vaikas: ankstyvoji kalba ir jos ugdymas“ pristatoma kūdikių namų vaikų kalbos raida ir jos ugdymo(si) ypatumai, kurie nustatyti tiriant vaikų kalbos tekstyną, aiškinantis kalbos reikšmių ir funkcijų perpratimo galimybes. Tikslas: ištirti kūdikių namų vaikų kalbos ypatumus bei jos ugdymo(si) galimybes. . Uždaviniai: 1. Ištirti kūdikių namų vaikų sakytinės ir rašytinės kalbos ypatumus. 2. Atskleisti kūdikių namų vaikų kalbos supratimo ir vartosenos ypatumus kalbinėje veikloje. 3. Sukurti kalbinio ugdymo projektą. Metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, ilgalaikis vaikų kalbos stebėjimas, ilgalaikis pedagogų poveikių stebėjimas. Tiriamieji: 157 kūdikių namų auklėtiniai, 25 auklėtojos. Tyrimo rezultatai parodė, kad kūdikių namų vaikų kalbos raida dalinai atliepia normaliom sąlygom augančių vaikų kalbą; orientuotas į kalbinės raidos stimuliavimą kūdikių namų vaikų ugdymas sudaro galimybes kalbinės raiškos kaitai. / The Master’s thesis “A Child of Infants’ Home: Early Language and Its Development” introduces the development of language of children in the infants' home and the peculiarities of (self )education of language, which were ascertained by studying the corpus of children’s speech and clarifying the possibilities of understanding the language meanings and functions. The aim: to study the peculiarities of language of children in the infants' home and the possibilities of (self )education of language. The tasks: 1. To analyse the peculiarities of written and spoken language of children in the infants' home. 2. To disclose the peculiarities of language understanding and use in linguistic activities of the children in the infants' home. 3. To create a project of language education. The methods: systemic analysis of scientific literature, long-term monitoring of the children’s language, long-term monitoring of the effect of educators. The subjects: 157 children and 25 educators in the infants’ home. The research results indicate that the development of language of the children in the infants’ home partially corresponds to the language of children growing under normal conditions; education of the children in the infants’ home oriented towards the stimulation of language development provides the possibilities for the change of linguistic expression.