Realizuojant integruoto ugdymo, mokyklos visiems idėją, specialioji pedagoginė pagalba specialiųjų poreikių turintiems vaikams teikiama ne tik specialiosiose, bet ir bendrojo ugdymo įstaigose. Todėl itin aktualu specialiųjų pedagogų rengimo kokybės tobulinimas, pertvarkant studijų turinį, pritaikant jį besikeičiančiai situacijai ugdymo įstaigose. Šio darbo tikslas - nustatyti, kaip specialieji pedagogai vertina savo kompetenciją ugdyti specialiųjų poreikių turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje. Teorinėje darbo dalyje aptariami LR teisės aktai, reglamentuojantys specialųjį ugdymą, pedagogų rengimą ir veiklą norminantys dokumentai, aprašomos švietimo sistemos kaitos problemos, profesinių kompetencijų samprata bei konkretūs reikalavimai pedagogų kompetencijoms integruoto ugdymo erdvėje. Siekiant išsiaiškinti specialiųjų pedagogų kompetencijų turinį ir kokybę, atliktas tyrimas, kuriame naudojant anketinės apklausos metodą, apklausta 80 specialiųjų pedagogų dirbančių Vilniaus, Šiaulių miestų, Utenos ir Telšių rajonų bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo rezultatai parodė, kad specialiųjų pedagogų nuomone jiems stinga kompetencijų kūrybiškai parinkti ir taikyti mokymo metodus, remiantis vaiko poreikiais ir stiprybėmis; skatinti mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą heterogeninėje grupėje; bendradarbiauti su specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėvais. Specialieji pedagogai labai gerai vertina šias savo kompetencijas - formuoti ugdymo turinį, derinant švietimo reikalavimus... [toliau žr. visą tekstą] / Many children with learning difficulties are integrated into ordinary secondary schools in order to provide a successful education. So it is very important to improve education and training of special pedagogues, reorganize the curriculum and adapt it to a changing situation of educational institutions. The aim of this work is to find out how special teachers evaluate their competence to educate pupils with special needs at secondary schools. In the theoretical part of the work LR law acts, regulating special education, the preparation of pedagogues and their activity normative documents, the educational system problems, the concept of professional competencies and the concrete integrated educational requirements for competencies in the space of integrated education are discussed. A special research was done to find out the content and quality of special pedagogues’ competencies. A survey was conducted among the special pedagogues working at secondary schools of Vilnius, Šiauliai, Utena and Telšiai. The results of the research showed that according to the opinion of the special pedagogues they lack competencies to choose and adapt educational methods creatively referring to a child’s needs and strengths, to encourage pupils’ communication and collaboration in a heterogeneous group, to communicate with parents who have children with special needs. However there are competences which special pedagogues evaluate very well: to form the educational content, to coordinate the... [to full text]

Specialiųjų poreikių mokinių integracija į bendrojo lavinimo mokyklą prasidėjo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Mokyklų vadovai, mokytojais bei patys specialiųjų poreikių mokiniai susiduria su sunkumais integracijos procese, kadangi stokojama materialinių priemonių ir žmogiškųjų išteklių dirbant su šiais mokiniais. Darbo tikslas – atskleisti specialiųjų poreikių mokinių integracijos kontekstą bendrojo lavinimo mokykloje. Uždaviniai: 1. Išryškinti socialinio pedagogo veiklos funkcijas specialiųjų poreikių mokinių integracijos į bendrojo lavinimo mokyklą procese. 2. Įvertinti specialiųjų poreikių mokinių integracijos privalumus ir trūkumus. 3. Atskleisti komandinio darbo ypatumus ir t�����vų įsitraukimą teikiant pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams. 4. Įvertinti mokytojų ir mokyklos vadovų požiūrį į specialiųjų poreikių mokinių integraciją į bendrojo lavinimo mokyklą ir nustatyti problemas su kuriomis jie susiduria. Siekiant atskleisti specialiųjų poreikių mokinių integracijos į bendrojo lavinimo mokyklą kontekst�� buvo atliktas kokybinis tyrimas. Naudotas duomenų analizės metodas – kontentinė analizė. Iš viso buvo išskirta 24 kategorijos ir 139 subkategorijos. Pagrindinės išvados: 1. Tyrimas atskleidė, kad socialiniai pedagogai dirba individualų ir grupinį darbą su specialiųjų poreikių mokiniais ir jų klasių kolektyvais, šviečia mokyklos bendruomenės narius, kaip dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų poreikių. 2. Viena iš šiandieninių specialiojo ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / The integration of the special needs pupils in Lithuania began after it regained the independence. The leaders of schools, teachers and special needs pupils face difficulties because of lack of material and human resources. The aim of the work is to reveal the context of integration of the special needs pupils in the secondary school. The taks: 1. To highlight the functions of social pedagogues in the process of integration of the special needs pupils. 2. To evaluate the advantages and disadvantages of integration of special needs pupils. 3. To reveal the pecularities of the team work and the inclusion of parents giving help for the special needs pupils. 4. To evaluate the attitude of the teachers and the school leaders to the integration of the special needs pupils in the secondary school and the problems which they face. The qualitative research was carried out in order to reveal the context of the integration of the special needs pupils to the secondary school. There was used a content analysis and defined 24 categories and 139 subcategories. The main conclusions: 1. The research revealed that social pedagogues work group and individual work with special needs pupils and their classes. They educate the members of the school community about the ways of work with the special needs pupils. 2. One of the main problems of the today‘s special education commision is that it lacks sharing of responsibility with the special needs pupils and their parents. 3. Learning with... [to full text]

Pasitaiko nemažai atvejų, kai mokiniai ir jų tėvai neigiamai žiūri į mokinius, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių. Tikslas – ištirti mokinių, jų tėvų požiūrį į neįgalius mokinius ir atskleisti aplinkos įtaką, formuojant šį požiūrį. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti Lietuvos švietimo dokumentuose ir pedagoginėje literatūroje deklaruojamą požiūrį į specialiųjų poreikių mokinius. 2. Atskleisti bendrojo lavinimo mokyklos pradinių klasių vadovėlių ugdymo turinio ypatumus, formuojančius mokinių požiūrį į vaikus su negalia. 3. Ištirti tėvų ir bendraamžių požiūrį į vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Tyrime dalyvavo 90 respondentų – mokinių ir 83 tėvai. Vadovėlių analize buvo siekiama sužinoti, kaip moksleiviai yra mokomi pažinti raidos sutrikimų turinčius žmones, kokia informacija apie tokius žmones perduodama. Išanalizavus pradinių klasių vadovėlius, rasta net 93 tekstai, kuriuose paminėti įvairūs susirgimai ar sutrikimai. Mokiniai dažniau pasirinktų aklą, kurčiąir nevaikštantį nei protinę negalią turintį draugą. Dauguma – 56,8 proc. respondentų teigia, kad nemoka su neįgaliaisiais ar ligoniais bendrauti. 51,8 proc. tėvų norėtų, kad jų vaikas draugautų su judėjimo negalią turinčiu bendraamžiu. 8,4 proc. leistų savo vaikui draugauti su turinčiu protinę negalią. Trečdalis apklausoje dalyvavusių tėvų neatsakė į šį klausimą. Išvados 1. Tėvų ir jų vaikų apklausos rezultatai parodo, kad požiūris į neįgalius vaikus sutampa. Mažiausiai stigmatizuojami nevaikščiojantys... [toliau žr. visą tekstą] / There are quite frequent cases, when schoolchildren and their parents have negative attitude towards schoolmates having special needs in education. The aim is to inquire the schoolchildren’s and their parent’s attitude towards contemporaries, having special needs. Objects of the research: 1. To analise the influence of the surroundings and contemporaries to the formation of the personality. 2. To investigate, what students and their parents think about disabled their children’s contemporaries. 3. To analise and reveal the peculiarities of educational content in primary schools which form pupil’s attitude towards disabled children. The basis of research: 173 respondents from schools in Prienai and Trakai districts. Theoretical and practical importance of the research. It is not only the intelligence of a person is formed at schools but also sensibility, imagination, values and attitude. Children with special needs, as well as their contemporaries, have wants in communication, appreciation and safety. That is why social integration, i.e. the development of normal social rapport between a child and his/ her contemporaries, is especially important. The information about disabled given at schools can be either of positive or negative complexions. Through analysis of the textbooks it was sought to learn how schoolchildren are trained to acknowledge people with development problems and what information about these people was given. After analysis even 93 texts with various diseases... [to full text]

Savo darbe nagrinėjau mokytojų dirbančių su neįgaliais ir specialiųjų poreikių mokiniais darbo ypatumus bendrojo lavinimo mokykloje. Darbo tikslas: ištirti mokytojų dirbančių su neįgaliais ir specialiųjų poreikių mokiniais darbo ypatumus bendrojo lavinimo mokykloje. Uždaviniai: 1. Pateikti pagrindinius Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymus, teisinius aktus ir bendrąsias nuostatas, reglamentuojančius neįgaliųjų teises ir pareigas. 2. Apibrėžti teorinius integracijos proceso ypatumus, pagrindinius principus ir ugdymo gaires. 3. Numatyti mokytojo dirbančio su neįgaliais ir specialiųjų poreikių mokiniais pedagoginio darbo aspektus. 4. Nustatyti ir įvertinti mokytojų požiūrį į neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių mokinių integraciją Kauno „Ąžuolo“ katalikiškoje pradinėje mokykloje. Darbo objektas: Mokinių su negalia integracija pradinėje mokykloje. Išvados: 1. Visas specialusis ugdymas, taip pat ir jo socialiai labiausiai pageidautina forma – integruotas ugdymas – tikrai turi gerą teisinį pagrindą. Tačiau tenka suabejoti ar visi šie įstatymai, deklaracijos, programos ir projektai tikrai veikia neįgaliųjų mokinių ugdymo procese ir gyvenime. 2. Integracijos procesas nėra vienalaikis, bet sudėtingas ilgai trunkantis metodologinis ir principų kaitos vyksmas, sutelktas asmens galioms ugdyti, reikalaujantis daugelio institucijų koordinuotos veiklos, o kartu ir pačios visuomenės sąmoningumo. 3. Kompleksinė specialiųjų poreikių vaikų ugdymo realybė iškelia mokytojui... [toliau žr. visą tekstą] / In my work I analysed work peculiarities of teachers working with disabled and special-needs students at comprehensive school. The main aim is to analyse work peculiarities of teachers working with disabled and special-needs students at comprehensive school. The tasks: 1. To introduce the main laws, legal acts and general provisions of special education of Lithuanian Republic. 2. To define theoretical integration process’ peculiarities, the main principles and education guidelines. 3. To project educational work aspects of a teacher working with disabled and special-needs students. 4. To determine and evaluate the attitude of the teachers of Kaunas “Azuolas” catholic secondary school, primary classes, towards the integration of disabled and special-needs students. The object of research: Disabled students’ integration at primary school. Conclusions of the research: 1. Special education and especially integrated education has good legal basis. Still there is a doubt if all these laws, declarations, programs and projects are functioning in the lives and education of disabled children. 2. The process of integration is not a onetime, but a complicated long lasting methodological process. It is concentrated on the person’s education and requires coordinated actions from many institutions, as well as, consciousness of the society itself. 3. The reality of the integrated education of special-needs children requires from the teacher the necessity of the new competences – ability to... [to full text]

Iš esmės pakitus Lietuvos politinei padėčiai, privalėjo būti sukurta nauja švietimo sistema. Jau 1991 m. Lietuvos Respublikos Seimas priima Lietuvos Respublikos „Invalidų socialinės integracijos“ įstatymą ir Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą (1991, Nr. 23-593) Naujajame Švietimo įstatyme numatyta, jog visi asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), netgi didelių ir labai didelių, turi teisę būti ugdomi. Tyrimo mokslinį problemiškumą lemia tai, kad trūksta tyrimų, kuriuose būtų palyginami SUP mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo klasėje, teksto suvokimo, rašytinės kalbos ypatumai atkuriant tekstą. Pasigendama teorinių ir praktinių darbų, atskleidžiančių dailės elementų įtaką mokinių, turinčių įvairių specialiųjų poreikių ir besimokančių bendrojo lavinimo klasėje, rašytinės kalbos tobulėjimui. Atliktas tyrimas pradinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Pamokos stebėtos pas specialiąją pedagogę, kur lankosi ketvirtų klasių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokiniai. Lietuvių kalbos pamokose buvo naudojami dailės elementai. / In principle, changes in the political situation in Lithuania, had to be made a new education system. Already in 1991 Seimas of the Republic of Lithuania accept "the social integration of disabled" law of Republic of Lithuania, and the law of the Republic of Lithuania on Education. (1991, No. 23-593) The new Education Act provides that all persons with special educational needs (SEN), even in large and very large, has a right to be educated. Problematical scientific investigation due to the lack of research, which are comparable for SEN pupils in general education classroom, understanding the text, the written language features of restoring the text. Missing theoretical and practical works, reveal the elements of art influence on pupils with various special needs and learning in general education classroom, the written language development. Done the investigation in primary school of general education. Lessons observed at a special teacher, where visiting fourth classes of special educational needs (SEN) pupils. In Lithuanian language lessons were used the elements of art. The object of study: primary school pupils with SEN written language features. The aim of the study: to reveal the impact the use of art elements in the Lithuanian language lessons, SEN pupils written language. Objectives: Analyze the scientific literature on the elements of art in the educational process of the significance of SEN pupils written language development. ... [to full text]

Vis daugiau bendrojo lavinimo mokyklų Lietuvoje imasi integruoti vaikus su negalia. Bendrojo lavinimo mokyklos lankymas – tik viena, netgi neesminė integracijos dalis. Svarbesnė yra dvasinė atmosfera, bendra kaita, mokyklos atvirumas visokiems vaikams ir naujiems darbo metodams. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymas yra neatskiriama švietimo ir mokslo sritis ir sudaro vieną svarbiausių neįgalių asmenų socialinės integracinės politikos dalių. Lietuvoje yra sukurtos mokinių su negalia integracijos strategijos bei parengti strateginės sistemos plėtros dokumentai, kurie atitinka Europos komisijos direktyvas. Strateginiai dokumentai sudaromi atsižvelgiant į labiausiai tobulintinas vietas. Tačiau mokinių su negalia integracija mokyklose dar nepakankamai išplėtota, individualūs vaikų poreikiai tenkinami nepakankamai. Šio darbo tikslas: išanalizuoti neįgalių mokinių integracijos strategijos gaires bendrojo lavinimo mokykloje t.y. apimant galimybes, tendencijas ir mokytojo darbo ypatumus. Uždaviniai: 1. Susipažinti su pagrindiniais teisiniais aktais reglamentuojančiais neįgaliųjų mokinių integraciją bendrojo lavinimo mokyklose. 2. Apžvelgti mokinių su negalia integracijos proceso ypatumus bei pagrindinius principus. 3. Atskleisti neįgalių mokinių integravimo proceso tendencijas bendrojo lavinimo mokyklose siekiant permainų. 4. Išanalizuoti mokytojo dirbančio su neįgaliais mokiniais pedagoginio darbo aspektus ir integracijos... [toliau žr. visą tekstą] / An increasing number of mainstream schools in Lithuania takes to integrate children with disabilities. Attendance at schools of general education - the only one even marginal integration. More important is the spiritual atmosphere, the total change, openness to all kinds of school children and new working methods. Special needs education is an integral part of education and science and is one of the most important people with disabilities inclusive social policy. Lithuania has developed the integration of pupils with disabilities and to develop a strategy for the development of a strategic framework documents that comply with European Commission directives. Strategy papers shall be improved according to most sites. However, students with disabilities at school integration are not yet sufficiently developed, the child's individual needs are met sufficiently. The aim of this research is to analyze the integration of disabled students in general education guidelines for a strategy that is in school including opportunities, trends and teaching characteristics. Objectives: 1. Access to basic legal framework governing the integration of disabled pupils in mainstream schools. 2. Students with disabilities to review the integration process characteristics and the basic principles. 3. Students with disabilities to reveal trends in the integration process in general education schools to change. 4. To analyze the teacher working with disabled students and the... [to full text]