Lietuvių kalbotyroje atlikta nemažai kalbos įsisavinimo tyrimų, tačiau nedaug dėmesio skirta klausimų vartojimui ir įsisavinimui. Klausimų struktūros sudėtingumą lemia daug lingvistinių veiksnių: sintaksės, semantikos, pragmatikos taisyklės, todėl juos suvokti ir vartoti ankstyvajame amžiuje vaikams yra sunku. Šiame darbe analizuojamas specialiųjų klausimų įsisavinimas. Tai klausimai, kuriais prašoma įvardinti konkretų dalyką: veiksmo atlikėją, veiksmą, veikiamąją vietą, laiką, daikto požymį, priežastį ir kt. Analizuojant specialiųjų klausimų įsisavinimą, aptariamas ir šių klausimų vartojimas tėvų kalboje, skirtoje vaikams. Tad šio tyrimo rezultatai taip pat atskleidžia vaikų ir tėvų kalbos ryšį bei poveikį specialiųjų klausimų įsisavinimo raidai. / Many studies on language acquisition have been done in Lithuanian linguistics but little attention was paid to the use and acquisition of wh-questions, which is determined by a number of linguistic factors: the syntax, semantics, pragmatics rules. Therefore comprehension and production of these questions difficult for young children to comprehend and produce questions, especially at an early age. The acquisition of wh-questions is the main aim of this study. These are questions which are asked to name a specific thing: the performer of the action, the action, the place, the time, the features of the object, reason and others. Alongside with the acquisition of wh-questions, the use of wh-questions in the input speech is discussed, so the results of this study also show the correlation between input and output, in our case, the influence on the development of wh- questions.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti kalbos sutrikimų turinčių vaikų rišliuosius pasakojimus, taigi darbo objektas yra vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, rišlieji pasakojimai. Šiame darbe buvo išanalizuoti dvidešimt trys priešmokyklinio amžiaus vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, rišlieji pasakojimai. Darbą sudaro teorinė dalis, kurioje apžvelgiama kalbos sutrikimų klasifikaciją ir rišliojo pasakojimo metodika, bei tiriamoji dalis. Darbe buvo naudojami aprašomasis, teorinis ir analizės metodai. Tiriamojoje dalyje priešmokyklinio amžiaus vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, rišlieji pasakojimai buvo išanalizuoti pirmiausiai pagal paveikslėlių sekos metodą. Išanalizavus rišliuosius pasakojimus pagal šį metodą, buvo pastebėta, kad papildomų klausimų uždavimas padeda vaikams geriau suprasti pasakojimo siužetą, todėl pasakojimai po užduotų papildomų klausimų tapo rišlesni, nuoseklesni ir ilgesni. Be to, vaikų pasakojimuose, kuriuose buvo rasta gramatinių netikslumų, po klausimų analizės šių gramatinių netikslumų neliko. Tolimesniuose teorinės dalies poskyriuose pasakojimai buvo analizuojami mikrostruktūros ir makrostruktūros lygmenyse. Šiose dalyse buvo tiriamas pasakojimų produktyvumas, sintaksės sudėtingumas, struktūrinių dalių subalansuotumas, pagrindinės minties atskleidimas ir teksto junglumas. Kalbos sutrikimų turinčių vaikų rišliojo pasakojimo darbo rezultatais galėtų pasinaudoti kalbininkai ir kiti mokslininkai, kurie domisi vaikų kalbos tyrimais. Tęsiant šį darbą, būtų galima... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to analyse fictional narratives of children with specific language impairments (SLI), therefore, the fictional narratives of children with SLI is object of this paper work. Twenty three fictional narratives were analysed of pre-school children with SLI. This paper work consists of two main parts: theory and analysis. Classification of language disorders and methods of narratives were described in the theory part. Analytic, descriptive and theoretic methods have been used in the paper. First, pre-school children with SLI narratives were analysed by pictures sequence’s method. The results showed of this method analysis that additional questions help children to understand the main idea of the story. For this reason, children stories became more coherent, connected and longer after the additional questions’ analysis. Besides, grammatical imprecision disappeared in the children stories, which were told after the additional questions’ analysis. Second, pre-school children with SLI narratives were analysed by the microstructure and macrostructure levels. Narratives’ productivity, syntax complexity, balance of structural parts, the main idea of the story and text combinability were analysed in these sections. Results of the Fictional narratives of children with specific language impairments could be used by linguists and other scholars, who are interested in the children language analysis. Fallowing this work, this work results could be compared with... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe „Kūdikių namų vaikas: ankstyvoji kalba ir jos ugdymas“ pristatoma kūdikių namų vaikų kalbos raida ir jos ugdymo(si) ypatumai, kurie nustatyti tiriant vaikų kalbos tekstyną, aiškinantis kalbos reikšmių ir funkcijų perpratimo galimybes. Tikslas: ištirti kūdikių namų vaikų kalbos ypatumus bei jos ugdymo(si) galimybes. . Uždaviniai: 1. Ištirti kūdikių namų vaikų sakytinės ir rašytinės kalbos ypatumus. 2. Atskleisti kūdikių namų vaikų kalbos supratimo ir vartosenos ypatumus kalbinėje veikloje. 3. Sukurti kalbinio ugdymo projektą. Metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, ilgalaikis vaikų kalbos stebėjimas, ilgalaikis pedagogų poveikių stebėjimas. Tiriamieji: 157 kūdikių namų auklėtiniai, 25 auklėtojos. Tyrimo rezultatai parodė, kad kūdikių namų vaikų kalbos raida dalinai atliepia normaliom sąlygom augančių vaikų kalbą; orientuotas į kalbinės raidos stimuliavimą kūdikių namų vaikų ugdymas sudaro galimybes kalbinės raiškos kaitai. / The Master’s thesis “A Child of Infants’ Home: Early Language and Its Development” introduces the development of language of children in the infants' home and the peculiarities of (self )education of language, which were ascertained by studying the corpus of children’s speech and clarifying the possibilities of understanding the language meanings and functions. The aim: to study the peculiarities of language of children in the infants' home and the possibilities of (self )education of language. The tasks: 1. To analyse the peculiarities of written and spoken language of children in the infants' home. 2. To disclose the peculiarities of language understanding and use in linguistic activities of the children in the infants' home. 3. To create a project of language education. The methods: systemic analysis of scientific literature, long-term monitoring of the children’s language, long-term monitoring of the effect of educators. The subjects: 157 children and 25 educators in the infants’ home. The research results indicate that the development of language of the children in the infants’ home partially corresponds to the language of children growing under normal conditions; education of the children in the infants’ home oriented towards the stimulation of language development provides the possibilities for the change of linguistic expression.

The main results of the PhD thesis are described in the summary. The main objective of the thesis is to define the acquisition of lexical and morphosyntactic features of Lithuanian adjective. The analysis is based on the large quantity of linguistic data (~ 400 000 words), which is the corpus of four children compiled according the method of longitudinal observation. The study has interchangeably applied several methods of analysis: longitudinal observation, corpus linguistics, error analysis and comparative method. Statements to be Defended 1. Lexical features of adjectives are acquired by children with difficulties: they often confuse adjectives of a single semantic group and make many errors. 2. Children easily acquire morphosyntactic features of adjectives: they do not make many errors. Some errors may be observed only in cases, when adjective paradigms do not coincide with noun paradigms. 3. Lexical and morphosyntactic features of adjectives are acquired simultaneously. The meaning of adjective is realised only when multi-word combinations and morphosyntactic features have been acquired. 4. The acquisition of adjectives correlates with the individual language development. Bigger lexical variety of adjectives is more characteristic to children with early and late language development, if compared to children with typical language development. Morphosyntactic features of adjectives do not pose problems to children with late language development. 5. The acquisition of... [to full text] / Santraukoje pateikiami pagrindiniai disertacinio tyrimo metu gauti rezultatai. Aprašomo tyrimo tikslas – išanalizuoti leksines ir morfosintaksines lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimo ypatybes. Tyrimui pasirinktas didelės apimties šaltinis – keturių vaikų kalbos tekstynas (~ 400 000 žodžių), sukauptas ilgalaikio stebėjimo metodu. Tyrimas atliktas taikant ir derinant kelis metodus: ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, klaidų analizės ir lyginamąjį. Atlikus tyrimą darbe pagrindžiami šie ginamieji teiginiai: 1. Vaikams sudėtinga įsisavinti būdvardžio leksines ypatybes: dažnai painiojami vienos leksinės semantinės grupės būdvardžiai, daroma daug klaidų. 2. Vaikai lengvai įsisavina morfosintaksines būdvardžio ypatybes: klaidų nėra daug, dažniau klystama tik retų paradigmų būdvardžius derinant su daiktavardžiais. 3. Būdvardžio leksinės ir morfosintaksinės ypatybės įsisavinamos drauge. Būdvardžio reikšmė suvokiama tik pradėjus vartoti keliažodžius pasakymus, įsisavinus gramatines ypatybes. 4. Būdvardžio įsisavinimas susijęs su individualia vaiko kalbos raida. Ankstyvajai ir vėlyvajai kalbos raidai būdinga didesnė būdvardžių leksinė įvairovė nei įprastai kalbos raidai, o vaikams, kurių kalbos raida vėlyva, nesudėtinga įsisavinti būdvardžio morfosintaksinius požymius. 5. Būdvardžio įsisavinimą veikia ne tik aplinkos veiksniai (vaikiškoji kalba), bet ir kalbos sistema. Kaip ir įsisavinant kitas kalbos dalis, vaikų kalboje vyrauja vaikiškojoje kalboje dažniausiai vartojamos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje aprašomo tyrimo tikslas – išanalizuoti leksines ir morfosintaksines lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimo ypatybes. Tyrimui pasirinktas didelės apimties šaltinis – keturių vaikų kalbos tekstynas (~ 400 000 žodžių), sukauptas ilgalaikio stebėjimo metodu. Tyrimas atliktas taikant ir derinant kelis metodus: ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, klaidų analizės ir lyginamąjį. Atlikus tyrimą darbe pagrindžiami šie ginamieji teiginiai: 1. Vaikams sudėtinga įsisavinti būdvardžio leksines ypatybes: dažnai painiojami vienos leksinės semantinės grupės būdvardžiai, daroma daug klaidų. 2. Vaikai lengvai įsisavina morfosintaksines būdvardžio ypatybes: klaidų nėra daug, dažniau klystama tik retų paradigmų būdvardžius derinant su daiktavardžiais. 3. Būdvardžio leksinės ir morfosintaksinės ypatybės įsisavinamos drauge. Būdvardžio reikšmė suvokiama tik pradėjus vartoti keliažodžius pasakymus, įsisavinus gramatines ypatybes. 4. Būdvardžio įsisavinimas susijęs su individualia vaiko kalbos raida. Ankstyvajai ir vėlyvajai kalbos raidai būdinga didesnė būdvardžių leksinė įvairovė nei įprastai kalbos raidai, o vaikams, kurių kalbos raida vėlyva, nesudėtinga įsisavinti būdvardžio morfosintaksinius požymius. 5. Būdvardžio įsisavinimą veikia ne tik aplinkos veiksniai (vaikiškoji kalba), bet ir kalbos sistema. Kaip ir įsisavinant kitas kalbos dalis, vaikų kalboje vyrauja vaikiškojoje kalboje dažniausiai vartojamos būdvardžio leksemos ir gramatinės kategorijos. Kalbos sistema... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the study is to define the acquisition of lexical and morphosyntactic features of Lithuanian adjective. The analysis is based on the large quantity of linguistic data (~ 400 000 words), which is the corpus of four children compiled according the method of longitudinal observation. The study has interchangeably applied several methods of analysis: longitudinal observation, corpus linguistics, error analysis and comparative method. Statements to be Defended 1. Lexical features of adjectives are acquired by children with difficulties: they often confuse adjectives of a single semantic group and make many errors. 2. Children easily acquire morphosyntactic features of adjectives: they do not make many errors. Some errors may be observed only in cases, when adjective paradigms do not coincide with noun paradigms. 3. Lexical and morphosyntactic features of adjectives are acquired simultaneously. The meaning of adjective is realised only when multi-word combinations and morphosyntactic features have been acquired. 4. The acquisition of adjectives correlates with the individual language development. Bigger lexical variety of adjectives is more characteristic to children with early and late language development, if compared to children with typical language development. Morphosyntactic features of adjectives do not pose problems to children with late language development. 5. The acquisition of adjective is influenced by the input, as well as by the linguistic... [to full text]