Lietuvių kalbotyroje atlikta nemažai kalbos įsisavinimo tyrimų, tačiau nedaug dėmesio skirta klausimų vartojimui ir įsisavinimui. Klausimų struktūros sudėtingumą lemia daug lingvistinių veiksnių: sintaksės, semantikos, pragmatikos taisyklės, todėl juos suvokti ir vartoti ankstyvajame amžiuje vaikams yra sunku. Šiame darbe analizuojamas specialiųjų klausimų įsisavinimas. Tai klausimai, kuriais prašoma įvardinti konkretų dalyką: veiksmo atlikėją, veiksmą, veikiamąją vietą, laiką, daikto požymį, priežastį ir kt. Analizuojant specialiųjų klausimų įsisavinimą, aptariamas ir šių klausimų vartojimas tėvų kalboje, skirtoje vaikams. Tad šio tyrimo rezultatai taip pat atskleidžia vaikų ir tėvų kalbos ryšį bei poveikį specialiųjų klausimų įsisavinimo raidai. / Many studies on language acquisition have been done in Lithuanian linguistics but little attention was paid to the use and acquisition of wh-questions, which is determined by a number of linguistic factors: the syntax, semantics, pragmatics rules. Therefore comprehension and production of these questions difficult for young children to comprehend and produce questions, especially at an early age. The acquisition of wh-questions is the main aim of this study. These are questions which are asked to name a specific thing: the performer of the action, the action, the place, the time, the features of the object, reason and others. Alongside with the acquisition of wh-questions, the use of wh-questions in the input speech is discussed, so the results of this study also show the correlation between input and output, in our case, the influence on the development of wh- questions.

The dissertation deals with acquisition and development of conversation between a child and parents. The main objective of the study was to define the development of conversation between a child and parents: to analyse how a child acquires the structure of conversation (learns initiating and closing a conversation, continuing topics, turn-taking, repairing conversation breakdowns), learns certain speech acts (the main focus is on the acquisition of directives and questions), and how the communicative behaviour of parents influences the acquisition of the native language grammar. To achieve these goals the following research methods were applied: a longitudinal observation, a method of corpus linguistics, an analytical method, a descriptive method and a comparative method. A research material contains a corpus of conversations between a child (a Lithuanian girl) and her parents. The corpus has been transcribed and annotated for a multipurpose linguistic analysis using a longitudinal observation method (2000–2002) and tools of the program CHILDES. The size of the corpus is 128,517 running words, which comprises 27 hours of records of the child’s (1;8–2;8) conversations with her parents. A linguistic diary kept 1999–2002 was analysed as an additional material. The results of the analysis has reflected most typical features of conversation between a child and parents, as well as the development of the features as a child grows, such as: the acquisition of initiating and closing... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama vaiko ir tėvų pokalbio ypatybės ir raida. Analizuojama, kaip vaikas įsisavina pokalbio struktūrą (išmoksta savarankiškai pradėti, plėtoti ir baigti pokalbį, keisti pokalbio temą, spręsti komunikacinius nesklandumus, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis), kaip išmoksta atpažinti ir kurti tam tikrus kalbos aktus (daugiausia dėmesio skiriama nurodymų ir klausimų įsisavinimui) ir kaip komunikacinis tėvų elgesys veikia gimtosios kalbos gramatikos išmokimą. Tyrimas atliktas taikant ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, analitinį, aprašomąjį ir lyginamąjį metodus. Empirinę tyrimo medžiagą sudaro ilgalaikio stebėjimo metodu (2000–2002 m.) sukauptas, CHILDES programa transkribuotas ir įvairiapusei kalbinei analizei paruoštas 128 517 žodžių (27 val.) apimties tiriamojo vaiko (1;8–2;8) ir tėvų pokalbių įrašų tekstynas. Papildomai analizuotas 1999–2002 m. rašytas 11 tūkst. žodžių apimties tiriamojo vaiko kalbos dienoraštis. Tyrimo rezultatai atskleidžia būdingiausias vaiko ir tėvų pokalbio ypatybes ir jų kaitą vaikui augant: pokalbio pradžios ir pabaigos taisyklių įsisavinimą, gebėjimų plėtoti pokalbio temą, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis formavimąsi, taip pat – tėvų komunikacinio elgesio poveikį vaiko gimtosios kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui. Remiantis šiais rezultatais, galima numatyti tolesnių vaiko komunikacinės kompetencijos tyrimų gaires, panaudoti šiuos rezultatus kaip pagrindą ir / ar lyginamąją medžiagą tolesniems... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjama vaiko ir tėvų pokalbio ypatybės ir raida. Analizuojama, kaip vaikas įsisavina pokalbio struktūrą (išmoksta savarankiškai pradėti, plėtoti ir baigti pokalbį, keisti pokalbio temą, spręsti komunikacinius nesklandumus, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis), kaip išmoksta atpažinti ir kurti tam tikrus kalbos aktus (daugiausia dėmesio skiriama nurodymų ir klausimų įsisavinimui) ir kaip komunikacinis tėvų elgesys veikia gimtosios kalbos gramatikos išmokimą. Tyrimas atliktas taikant ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, analitinį, aprašomąjį ir lyginamąjį metodus. Empirinę tyrimo medžiagą sudaro ilgalaikio stebėjimo metodu (2000–2002 m.) sukauptas, CHILDES programa transkribuotas ir įvairiapusei kalbinei analizei paruoštas 128 517 žodžių (27 val.) apimties tiriamojo vaiko (1;8–2;8) ir tėvų pokalbių įrašų tekstynas. Papildomai analizuotas 1999–2002 m. rašytas 11 tūkst. žodžių apimties tiriamojo vaiko kalbos dienoraštis. Tyrimo rezultatai atskleidžia būdingiausias vaiko ir tėvų pokalbio ypatybes ir jų kaitą vaikui augant: pokalbio pradžios ir pabaigos taisyklių įsisavinimą, gebėjimų plėtoti pokalbio temą, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis formavimąsi, taip pat – tėvų komunikacinio elgesio poveikį vaiko gimtosios kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui. Remiantis šiais rezultatais, galima numatyti tolesnių vaiko komunikacinės kompetencijos tyrimų gaires, panaudoti šiuos rezultatus kaip pagrindą ir / ar lyginamąją medžiagą tolesniems... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation deals with acquisition and development of conversation between a child and parents. The main objective of the study was to define the development of conversation between a child and parents: to analyse how a child acquires the structure of conversation (learns initiating and closing a conversation, continuing topics, turn-taking, repairing conversation breakdowns), learns certain speech acts (the main focus is on the acquisition of directives and questions), and how the communicative behaviour of parents influences the acquisition of the native language grammar. To achieve these goals the following research methods were applied: a longitudinal observation, a method of corpus linguistics, an analytical method, a descriptive method and a comparative method. A research material contains a corpus of conversations between a child (a Lithuanian girl) and her parents. The corpus has been transcribed and annotated for a multipurpose linguistic analysis using a longitudinal observation method (2000–2002) and tools of the program CHILDES. The size of the corpus is 128,517 running words, which comprises 27 hours of records of the child’s (1;8–2;8) conversations with her parents. A linguistic diary kept 1999–2002 was analysed as an additional material. The results of the analysis has reflected most typical features of conversation between a child and parents, as well as the development of the features as a child grows, such as: the acquisition of initiating and closing... [to full text]

Lietuvai tapus ES nare, atsivėrė galimybės pasinaudoti ES struktūriniais fondais. Būtent pasinaudojus šia finansine parama, galėtų būti išspręstos daugelis Lietuvos socialinių ir ekonominių problemų. Siekiant įsisavinti paskirtą ES finansinę paramą, turėjo būti priimtas BPD. Būtent šiame dokumente nurodomos pagrindinės priemonės, pagal kurias turi būti ruošiami projektai, kuriais norima gauti ES finansavimą. Darbe analizuojami ES struktūriniai fondai. Bendrijos iniciatyvos, jų bendrieji reikalavimai ES finansinei paramai gauti. Kadangi BPD yra labai svarbus dokumentas, magistro darbe analizuojami teisiniai aktai, reglamentuojantys BPD įgyvendinimą. Norint labiau įsigilinti į ES struktūrinių fondų įsisavinimo tendencijas, pasirinkau išnagrinėti kai kurių šalies savivaldybių administracijų vykdomus projektus, finansuojamus iš ES. Analizuojamas kiekvienos pasirinktos savivaldybės sugebėjimas pasinaudoti ES struktūriniais fondais. Pateikiamos lentelės bei diagramos, apibendrinančios analizuotų projektų duomenis, savivaldybių administracijų pateiktas paraiškas, įgyvendintus bei šiuo metu įgyvendinamus projektus, finansuojamus iš ES struktūrinių fondų. Darbe analizuojamos problemos, kurios riboja ES finansinės paramos įsisavinimą. / As our country became one of European Union member, we can use the Structural Funds, The Cohesion fund and other funds financial support. If we want to get financial support from the Structural Funds, we should prepare projects according all rules and laws, especially The General Program document. This document is very important, because according priorities from the General program document are distributing European Union financial support. My work aim is to try to analyze European Union financial support and utilization of it in Lithuania’s municipalities. I set these tasks: to analyze The Structural Funds and their administration; to look round the institutions, which are administrating European Union financial supports; to analyze the laws which present the projects planning; to explain the requirements to get European Union financial support; to analyze projects, which are realizing in municipalities of Lithuania, to indicate main problems, which are associated with European Union financial support. My work consists of five chapters, which I could divide in two big parts: theoretical part and practical part. The first three chapters are just theoretical part. The first one is about the Structural Funds. In the second chapter I am analyzing the laws which present the projects planning. The third chapter is about requirements to get European Union financial support. The other two chapters are practical part. In the fourth chapter I am analyzing projects, which are... [to full text]

Teorinėje darbo dalyje analizuojamos mokslinėje literatūroje pateiktos inovacijų sampratos ir inovacijų klasifikacija bei sklaida, įsisavinimo modeliai ir barjerai, trukdantys įsisavinimo procesui, bei aptariami inovacijų paradoksai. Pateikiamos vartotojų elgesio strategijos, susidūrus su inovacija. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje pateikiami ir analizuojami rezultatai tyrimo, atlikto anketinės apklausos būdu apklausiant fotografijos įrangos vartotojus. Nustatomi pagrindinai veiksniai, darantys įtaką vartotojų elgsenai įsisavinant technologinę inovaciją. Projektinėje darbo dalyje pateiktas įtakos darymo vartotojams planas, padėsiantis skatinti vartotojus įsisavinti fotografijos įrangą. / The theoretical part of the scientific literature examines the concept of innovation and classification, including innovation diffusion, adoption models and barriers that interfere in the adoption process. Also discusses innovation paradoxes and consumer behavior strategies. The final analytical section provides an analysis of the results obtained from a questionnaire completed by consumers of photographic equipment. Also determines the key factors affecting consumer behavior while adopting technological innovation. The project results are: a plan to influence a consumer behavior in the technological innovation adoption process.

The main results of the PhD thesis are described in the summary. The main objective of the thesis is to define the acquisition of lexical and morphosyntactic features of Lithuanian adjective. The analysis is based on the large quantity of linguistic data (~ 400 000 words), which is the corpus of four children compiled according the method of longitudinal observation. The study has interchangeably applied several methods of analysis: longitudinal observation, corpus linguistics, error analysis and comparative method. Statements to be Defended 1. Lexical features of adjectives are acquired by children with difficulties: they often confuse adjectives of a single semantic group and make many errors. 2. Children easily acquire morphosyntactic features of adjectives: they do not make many errors. Some errors may be observed only in cases, when adjective paradigms do not coincide with noun paradigms. 3. Lexical and morphosyntactic features of adjectives are acquired simultaneously. The meaning of adjective is realised only when multi-word combinations and morphosyntactic features have been acquired. 4. The acquisition of adjectives correlates with the individual language development. Bigger lexical variety of adjectives is more characteristic to children with early and late language development, if compared to children with typical language development. Morphosyntactic features of adjectives do not pose problems to children with late language development. 5. The acquisition of... [to full text] / Santraukoje pateikiami pagrindiniai disertacinio tyrimo metu gauti rezultatai. Aprašomo tyrimo tikslas – išanalizuoti leksines ir morfosintaksines lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimo ypatybes. Tyrimui pasirinktas didelės apimties šaltinis – keturių vaikų kalbos tekstynas (~ 400 000 žodžių), sukauptas ilgalaikio stebėjimo metodu. Tyrimas atliktas taikant ir derinant kelis metodus: ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, klaidų analizės ir lyginamąjį. Atlikus tyrimą darbe pagrindžiami šie ginamieji teiginiai: 1. Vaikams sudėtinga įsisavinti būdvardžio leksines ypatybes: dažnai painiojami vienos leksinės semantinės grupės būdvardžiai, daroma daug klaidų. 2. Vaikai lengvai įsisavina morfosintaksines būdvardžio ypatybes: klaidų nėra daug, dažniau klystama tik retų paradigmų būdvardžius derinant su daiktavardžiais. 3. Būdvardžio leksinės ir morfosintaksinės ypatybės įsisavinamos drauge. Būdvardžio reikšmė suvokiama tik pradėjus vartoti keliažodžius pasakymus, įsisavinus gramatines ypatybes. 4. Būdvardžio įsisavinimas susijęs su individualia vaiko kalbos raida. Ankstyvajai ir vėlyvajai kalbos raidai būdinga didesnė būdvardžių leksinė įvairovė nei įprastai kalbos raidai, o vaikams, kurių kalbos raida vėlyva, nesudėtinga įsisavinti būdvardžio morfosintaksinius požymius. 5. Būdvardžio įsisavinimą veikia ne tik aplinkos veiksniai (vaikiškoji kalba), bet ir kalbos sistema. Kaip ir įsisavinant kitas kalbos dalis, vaikų kalboje vyrauja vaikiškojoje kalboje dažniausiai vartojamos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje aprašomo tyrimo tikslas – išanalizuoti leksines ir morfosintaksines lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimo ypatybes. Tyrimui pasirinktas didelės apimties šaltinis – keturių vaikų kalbos tekstynas (~ 400 000 žodžių), sukauptas ilgalaikio stebėjimo metodu. Tyrimas atliktas taikant ir derinant kelis metodus: ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, klaidų analizės ir lyginamąjį. Atlikus tyrimą darbe pagrindžiami šie ginamieji teiginiai: 1. Vaikams sudėtinga įsisavinti būdvardžio leksines ypatybes: dažnai painiojami vienos leksinės semantinės grupės būdvardžiai, daroma daug klaidų. 2. Vaikai lengvai įsisavina morfosintaksines būdvardžio ypatybes: klaidų nėra daug, dažniau klystama tik retų paradigmų būdvardžius derinant su daiktavardžiais. 3. Būdvardžio leksinės ir morfosintaksinės ypatybės įsisavinamos drauge. Būdvardžio reikšmė suvokiama tik pradėjus vartoti keliažodžius pasakymus, įsisavinus gramatines ypatybes. 4. Būdvardžio įsisavinimas susijęs su individualia vaiko kalbos raida. Ankstyvajai ir vėlyvajai kalbos raidai būdinga didesnė būdvardžių leksinė įvairovė nei įprastai kalbos raidai, o vaikams, kurių kalbos raida vėlyva, nesudėtinga įsisavinti būdvardžio morfosintaksinius požymius. 5. Būdvardžio įsisavinimą veikia ne tik aplinkos veiksniai (vaikiškoji kalba), bet ir kalbos sistema. Kaip ir įsisavinant kitas kalbos dalis, vaikų kalboje vyrauja vaikiškojoje kalboje dažniausiai vartojamos būdvardžio leksemos ir gramatinės kategorijos. Kalbos sistema... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the study is to define the acquisition of lexical and morphosyntactic features of Lithuanian adjective. The analysis is based on the large quantity of linguistic data (~ 400 000 words), which is the corpus of four children compiled according the method of longitudinal observation. The study has interchangeably applied several methods of analysis: longitudinal observation, corpus linguistics, error analysis and comparative method. Statements to be Defended 1. Lexical features of adjectives are acquired by children with difficulties: they often confuse adjectives of a single semantic group and make many errors. 2. Children easily acquire morphosyntactic features of adjectives: they do not make many errors. Some errors may be observed only in cases, when adjective paradigms do not coincide with noun paradigms. 3. Lexical and morphosyntactic features of adjectives are acquired simultaneously. The meaning of adjective is realised only when multi-word combinations and morphosyntactic features have been acquired. 4. The acquisition of adjectives correlates with the individual language development. Bigger lexical variety of adjectives is more characteristic to children with early and late language development, if compared to children with typical language development. Morphosyntactic features of adjectives do not pose problems to children with late language development. 5. The acquisition of adjective is influenced by the input, as well as by the linguistic... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas yra mobilių paslaugų įsisavinimas. Darbo tikslas – nustatyti ir ištirti veiksnius, skatinančius jaunimą vartoti mobilias paslaugas. Darbo uždaviniai: Remiantis informacijos sistemų teorijomis bei informacijos ir komunikacijos technologijų įtakos kasdieniniam jaunimo gyvenimui analize, nustatyti veiksnius, skatinančius jaunimo ketinimus naudoti mobilias paslaugas; Sudaryti mobilių paslaugų įsisavinimo modelį, skirtą jaunimo ketinimų naudoti mobilias paslaugas analizei. Taip pat jį patikrinti empiriniu tyrimu; Empiriniu tyrimu nustatyti veiksnius, darančius didžiausią įtaką jaunimo ketinimams naudoti mobilias paslaugas. Išanalizuoti modelį įvairių mobilių paslaugų grupėse. Atlikus mobilių paslaugų rinkos analizę, pastebėta, kad naujų mobilių paslaugų vartojimo augimas nėra toks, kokio tikėtasi. Taigi pagrindinis iššūkis yra suprasti, kaip ir kodėl vartotojai įsisavina mobilias paslaugas. Mobilių paslaugų rinkoje vieni svarbiausių vartotojų yra jaunimas: jie sudaro trečdalį visų mobilių telefonų vartotojų rinkos, šis segmentas nuolat didėja, jaunimo išlaidos mobiliosioms paslaugoms yra vienos didžiausių, be to jie skatina aplinkinius naudotis mobiliomis paslaugomis. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, technologijų įsisavinimo teorijų (Planuojamo Elgesio, Pagrįstų Veiksmų, Inovacijų Išplitimo ir kt.) analizėje bei palyginus jau atliktuose šios srities tyrimuose naudojamus modelius, prieita prie išvados, kad nagrinėjant mobilių... [toliau žr. visą tekstą] / Mobile technologies are gaining more popularity and diffusing into every aspect of people every day life. It is expected that future of mobile telephony will rely on mobile services. However, the actual adoption of new mobile services has been much slower than expected. Therefore, it is becoming more crucial to study how and why consumers adopt mobile technologies and services. Youth is one of the most important segments in mobile services market: they constitute one-third of all mobile phone users, this segment is growing steadily, youth’s expenses for mobile services are one of the largest, in addition, they encourage others to use mobile services. The objective of this paper is to study the drivers of youth mobile services adoption. Therefore, first problem is to define these drives, through analysis of information and communication technologies influence on youth every day life. Second, is to construct the model suitable for this study. Last problem is to test research model in Lithuania’s youth market and determine the factors, which significantly influence youth intentions to use mobile services. The analysis of various theoretical technology acceptance models ascertained that an integration of various theoretical perspectives may provide a richer understanding of the mobile services phenomenon. Therefore, using deduction method, two main drivers where identified – belonging and significance. The suggested model proposes that perceived usefulness, ease of use... [to full text]

The aim of this dissertation is to analyze the linguistic development of Lithuanian children adopted to Italy focusing on the expression of action (and state) as one of the most important communicative tasks; to define the stages of acquisition of Italian as a second language, the speed with which the stages occur and the factors that influence it; to investigate the position of Lithuanian in the linguistic repertoire of the adopted children. In order to achieve these goals a sociolinguistic survey of adoptive parents has been conducted, adopted children have been observed for a year after the adoption, spontaneous speech data were collected of one selected child, the data then has been transcribed and annotated for analysis with the program CHILDES, a detailed analysis of the expression of action / state has been conducted. Summarizing the results of the research, the dissertation confirms that the adopted children rapidly acquire the new language (L2), they reach a very high level of linguistic quality, comparable to that of the native speakers, even though their acquisition is completely (or mostly) natural and not formal. The expression of action / state starts by using pragmatic principles and gradually passing to the grammatical ones whereas the grammar is acquired in a typical evolving sequence. Even the second language acquisition of the older adopted children has some similarities with the children’s mother tongue acquisition (L1). Age is not the major factor that... [to full text] / Šios disertacijos tikslas – ištirti iš Lietuvos į Italiją įvaikintų vaikų kalbos raidą po įvaikinimo, didžiausią dėmesį skiriant veiksmo raiškai, kaip vienai svarbiausių komunikacijos tikslų; nustatyti antrosios, italų, kalbos įsisavinimo etapus, spartą ir ją lemiančius veiksnius; išsiaiškinti lietuvių kalbos padėtį įvaikintų vaikų kalbiniame repertuare. Šiam tikslui pasiekti buvo atlikta sociolingvistinė įtėvių apklausa, metus laiko po įvaikinimo stebėti vaikai ir rinkti tyrimui pasirinkto vaiko spontaninės kalbos duomenys, kurie vėliau transkribuoti ir užkoduoti analizei pagal programą CHILDES, atlikta išsami veiksmo / būsenos raiškos raidos analizė. Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, disertacijoje pagrindžiama, kad įvaikinti vaikai itin sparčiai įsisavina naują (K2) kalbą, jie pasiekia labai aukštą, gimtakalbiams prilyginamą, tikslinės kalbos kokybės lygį nepaisant to, kad jų kalbos įsisavinimas yra vien tik (ar daugiausia) natūralus, o ne formalus. Veiksmo raiškos raida vyksta palaipsniui nuo pragmatinių principų pereinant prie gramatinių, o gramatika įsisavinama tipiškai, sudėtingėjančia seka. Net ir vyresnių įvaikintų vaikų antrosios kalbos įsisavinimas turi tam tikrų panašumų su mažų gimtakalbių (K1) vaikų raida. Amžius nėra pagrindinis veiksnys, leidžiantis įvaikintiems vaikams greitai ir sėkmingai įsisavinti naują kalbą. Didžiausią įtaką turi tarptautinio įvaikinimo situacijoje palanki kalbinė aplinka. Per metus naujoji kalba tampa visai ar beveik vienintelė... [toliau žr. visą tekstą]

Basic concepts: environmental protection, legal regulation, sustainable development, protection of water and air quality, waste management, financing of environmental protection, transposition and implementation of legislation. The aim of the thesis is to determine and look into the influence of the EU environmental policy on the formation of Lithuania’s environmental policy. To this end, the analysis of EU environmental policy documents and directives has been carried out, and their transposition and implementation in Lithuania’s environmental policy have been considered. Focus has also been placed on the financing of the EU environmental policy and absorption of EU assistance in Lithuania. An expert survey has been carried out to attain this objective. The object of the thesis is the process of implementation of the EU environmental policy and its legal norms in Lithuania. The thesis raises a hypothesis that the implementation of the EU environmental policy in Lithuania depends on the competence of Lithuania’s management authorities and EU financial assistance, as the failure to absorb it indicates an inadequate level of development and efficiency of Lithuania’s environmental policy. The research performed in the thesis has supported the hypothesis. The present master’s thesis consists of three sections. The first section of the thesis analyses EU environmental programmes and their impact on the development of the EU environmental policy and presents the legal regulation of... [to full text]