Šio darbo tikslas – išanalizuoti kalbos sutrikimų turinčių vaikų rišliuosius pasakojimus, taigi darbo objektas yra vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, rišlieji pasakojimai. Šiame darbe buvo išanalizuoti dvidešimt trys priešmokyklinio amžiaus vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, rišlieji pasakojimai. Darbą sudaro teorinė dalis, kurioje apžvelgiama kalbos sutrikimų klasifikaciją ir rišliojo pasakojimo metodika, bei tiriamoji dalis. Darbe buvo naudojami aprašomasis, teorinis ir analizės metodai. Tiriamojoje dalyje priešmokyklinio amžiaus vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, rišlieji pasakojimai buvo išanalizuoti pirmiausiai pagal paveikslėlių sekos metodą. Išanalizavus rišliuosius pasakojimus pagal šį metodą, buvo pastebėta, kad papildomų klausimų uždavimas padeda vaikams geriau suprasti pasakojimo siužetą, todėl pasakojimai po užduotų papildomų klausimų tapo rišlesni, nuoseklesni ir ilgesni. Be to, vaikų pasakojimuose, kuriuose buvo rasta gramatinių netikslumų, po klausimų analizės šių gramatinių netikslumų neliko. Tolimesniuose teorinės dalies poskyriuose pasakojimai buvo analizuojami mikrostruktūros ir makrostruktūros lygmenyse. Šiose dalyse buvo tiriamas pasakojimų produktyvumas, sintaksės sudėtingumas, struktūrinių dalių subalansuotumas, pagrindinės minties atskleidimas ir teksto junglumas. Kalbos sutrikimų turinčių vaikų rišliojo pasakojimo darbo rezultatais galėtų pasinaudoti kalbininkai ir kiti mokslininkai, kurie domisi vaikų kalbos tyrimais. Tęsiant šį darbą, būtų galima... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to analyse fictional narratives of children with specific language impairments (SLI), therefore, the fictional narratives of children with SLI is object of this paper work. Twenty three fictional narratives were analysed of pre-school children with SLI. This paper work consists of two main parts: theory and analysis. Classification of language disorders and methods of narratives were described in the theory part. Analytic, descriptive and theoretic methods have been used in the paper. First, pre-school children with SLI narratives were analysed by pictures sequence’s method. The results showed of this method analysis that additional questions help children to understand the main idea of the story. For this reason, children stories became more coherent, connected and longer after the additional questions’ analysis. Besides, grammatical imprecision disappeared in the children stories, which were told after the additional questions’ analysis. Second, pre-school children with SLI narratives were analysed by the microstructure and macrostructure levels. Narratives’ productivity, syntax complexity, balance of structural parts, the main idea of the story and text combinability were analysed in these sections. Results of the Fictional narratives of children with specific language impairments could be used by linguists and other scholars, who are interested in the children language analysis. Fallowing this work, this work results could be compared with... [to full text]