Magistro darbo objektas – pabėgėliai Lietuvoje. Darbo tikslas – ištirti pabėgėlių integraciją į visuomenę kalbos aspektu bei išnagrinėti pagrindines integracijos problemas Lietuvoje. Magistro darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1)pateikti integracijos, pabėgėlių, kalbos ir kultūros sąvokas; 2) atskleisti pabėgėlių socialinės integracijos Lietuvoje mechanizmą; 3) išnagrinėti pagrindines integracijos problemas; 4) išanalizuoti pabėgėlių integraciją kalbos aspektu Lietuvoje; 5) apibendrinti integracijos procese galimus efektyvumo vertinimo modelius . Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, buvo prieita prie išvados, jog kalbos apmokymai svetimoje šalyje yra vienas sėkmingiausių integracijos priemonių. Kalba atlieka ne tik integravimo į naują visuomenę funkciją, bet ir leidžia pažinti naują šalį bei kultūrą. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog integracijos procesas nėra sėkmingas. Pabėgėliams suteikiama per mažai dėmesio, ypač per trumpi yra kalbos kursai, kas neleidžia greičiau pritapti prie bendruomenės. Visuomenė nėra įtraukiama į aktyvų komunikacijos procesą su prieglobsčio prašytojais. Magistro darbo medžiaga gali būti naudinga Užsieniečių registracijos centrams, Pabėgėlių priėmimo centrams, taip pat aukštųjų mokyklų dėstytojams ir studentams bei visiems, besidomintiems pabėgėlių integracijos procesu. / The main object of master's thesis is the refugees in Lithuania. The aim of the master final paper is to explore the integration of refugees into society and to consider the language aspect of the fundamental problems of integration in Lithuania. The aim of this master thesis is to achieve its objectives: 1) to present the culture concepts of integration, refugees, language and culture 2) to reveal the problems of social integration of refugees in Lithuania 3) to examine the fundamental problems of integration, 4) to analyze the language aspect of the integration of refugees in Lithuania 5) to examine the language and culture ratio of the integration process, 6) to review the major integration programs for refugees. Using the scientific literature analytical methods it was concluded that the language training in a foreign country is one of the most successful measure of integration. Language is not only the integration of a public function it also helps you to discover a new country and culture. The study methods used: qualitative expert interviews, qualitative interviews with refugees and the survey. The survey has shown that to integration process is paid too little attention especially during the short courses, what does not allow to adapt to the community shortly. The public is not included in the communication process with the active involvement of asylum seekers. Master thesis’s material will be useful to Foreigners Registration Centre, the Refugee Reception Centers as... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra tiriama, ar Lietuva į savo nacionalinius teisės aktus yra pilnai perkėlusi Priėmimo sąlygų direktyvos nuostatas, ir vertinama, ar yra daromi Priėmimo sąlygų direktyvos pažeidimai praktikoje. Dėl savo ypatingos svarbos detaliai analizuojamos prieglobsčio prašytojų teisė į materialines priėmimo sąlygas ir teisė į darbą. Prieglobsčio prašytojų materialinės priėmimo sąlygos ir užimtumas tiriami tarptautiniu, Europos regiono ir Lietuvos lygmenimis. Nustatyta, kad neatitinkančios Priėmimo sąlygų direktyvos standartų materialinės priėmimo sąlygos gali lemti EŽTK pažeidimus, pavyzdžiui, po EŽTT priimto pilotinio sprendimo M.S.S. prieš Belgiją ir Graikiją byloje valstybės, taikydamos Dublino II reglamentą, nesiunčia prieglobsčio prašytojų į tas šalis, kuriose jiems gresia netinkamas elgesys, prilyginamas kankinimui, nežmoniškam ar žeminančiam jų orumą elgesiui. Europos Komisija Lietuvos materialines priėmimo sąlygas gretina su Graikija ir pasisako, kad jos yra itin žemo lygio. Iš to kylančios praktinės problemos pažeidžia Priėmimo sąlygų direktyvą. Ištirtos literatūros ir teisės aktų pagrindu yra atskleidžiama prieglobsčio prašytojų užimtumo problematika. Europos Sąjungos valstybės narės Priėmimo sąlygų direktyvos nuostatas yra perkėlusios į savo nacionalinius teisės aktus teoriškai, bet savo įgyvendinimo praktikoje daro pažeidimus. Lietuva – vienintelė valstybė, kuri apskritai nėra jokiu teisės aktu reglamentavusi prieglobsčio prašytojų teisės į... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to analyse if Lithuania has fully transposed the provisions of the Reception Conditions’ Directive into its national law and to assess whether any violations of the Directive occur in Lithuanian‘s practice. Due to its special importance the particular attention is given to the detailed analyses of the asylum seekers‘ right to material reception conditions and the right to work. The material reception conditions and employment are being examined from the international, European and Lithuanian perspective. The analysis shows that the provision of material reception conditions contradicting to the provisions of the Reception Conditions’ Directive can lead to the violations of ECHR. This could be illustrated by the final pilot ECHR decision in M.S.S. v. Belgium and Greece case where Member States applying Dublin II Regulation do not send asylum seekers to such countries where there is a risk of them facing inappropriate behaviour comparable to torture, inhumane or degrading treatment. It is noted that with regard to the asylum seekers‘ material reception conditions the European Commission equates Lithuania to Greece and proclaims conditions as being of a very low level. The practical problems arising from this situation violate the Directive. By evaluating doctrinal works and the legislation the work reveals the problems regarding the asylum seekers’ access to the labour market. Even though Member States of the European Union are transposing the... [to full text]