Darbo tikslas - ištirti, kokiais būdais konstruojama “sava erdvė” Lietuvos ekogyvenvietėse (atvejo analizė). Tikslo keliami probleminiai klausimai: Kaip vyksta ekogyvenvietėje gyvenančių žmonių „savos erdvės“ konstravimas? Kokie veiksniai lemia naujos erdvės konstravimą? Kokios reikšmės sukuriamos konstruojant „savą erdvę“? Tyrimo objektas - „savos erdvės“ konstravimo ypatumai tyrinėjamoje ekogyvenvietėje. Baigiamojo darbo teorinis pagrindas paremtas antropologijos teorijos aspektu. Baigiamojo darbo metodologinį pagrindą sudaro antropologinio tyrimo metodai: neformalūs pokalbiai, pusiau struktūruoti interviu, dalyvaujantis stebėjimas ir stebėjimas, dienoraščio pildymas. Pagal oficialius Lietuvos ekologinių gyvenviečių tinklaraščio duomenis, šiuo metu Lietuvoje yra apie penkiolika ekogyvenviečių. Tokias vietas gyvenimui žmonės renkasi labai atidžiai, nes tokios vietos virsta erdve, kurią patys gyventojai gali užpildyti įvairiausiomis kultūrinėmis reikšmėmis – sukurti ją sau, sukonstruoti “savą erdvę”. „Savoje erdvėje“ ekogyvenvietės gyventojai siekia sukurti utopišką gyvenimo modelį pagal savo įsivaizduojamas taisykles ir patirtis. Priežastys, kurios skatina rinktis tokį gyvenimo būdą yra įtakojamos daugybės veiksnių. Nors stengiamasi atitolti nuo civilizacijos ir visuomenės, tačiau konstruojant “savą erdvę” savotiškai atkartojamas tas pats socialinis modelis. Antroje darbo dalyje, apibrėžiant „savos erdvės“ sąvoką, aptariami du svarbūs aspektai: pirmiausiai tai, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of the project: to research what are methods of construction of own space in the Lithuanian ecovillages (case study). The issues which have been raised referring to the purpose: What is the process of construction of own space of the people residing in ecovillages? What factors causes contruction of new space? What values are developed during construction of own space? Subject of the research: peculiarities of construction of own space in the ecovillages under research. Theoretical ground of the final project is an aspect of anthropology theory. The methodological basis of the final project consists of the anthropological research methods: participant observation, unstructured interviews, informal conversations, fieldnotes. Data from the official website of the Lithuanian ecological settlements reveal that Lithuania currently has approximately fifteen ecovillages. Such places are selected by people very carefully because the places become the spaces to be filled with different cultural values by the residents, i.e. the residents develop and form their own space. Residents of the settlement strive to develop in their own space the utopian residence model in compliance with the imagined rules and experiences. Reasons to choose such lifestyle are influenced by many factors. Though the people strive to make distance from civilization and society, but construction of own space oddly repeat the same social model. Two important aspects are described in the second part... [to full text]

Disertacijoje apjungiant tarpdiscipliniškumą, antropologinį požiūrį bei metodologiją bandoma naujai – teoriškai ir empiriškai – pažvelgti, kaip vietos/erdvės klausimai gali būti susieti su migracijos procesais. Disertacijoje keliami tokie probleminiai klausimai: Kaip tarptautinė migracija transformuoja (sustiprina, susilpnina ir kt.) šiandieninio (trans)migranto ryšius su gyventomis/gyvenamomis vieta/vietomis (teritorija/teritorijomis)? Kaip (trans)migracinė patirtis daro įtaką sociokultūrinės erdvės konstravimui? Kaip vyksta migrantų „savos erdvės“ formavimas? Disertacijoje remiamasi antropologine metodologija struktūruojant bei organizuojant visą tyrimą. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta migrantų iš Lietuvos Šiaurės Airijoje tyrimo (2006 m. pb. – 2007 m. vid.) strategija. Lauko tyrimo metu buvo derinami dalyvaujamojo stebėjimo, pusiau struktūruotų interviu, neformalių pokalbių, stebėjimo metodai. Teorinėje disertacijos dalyje nagrinėjami vietos, erdvės ir migracijos tarpusavio ryšiai, transnacionalizmo/transmigracijos paradigma, „namų“ ir „pragyvenimo“ koncepcijos, įvedama „savos erdvės“ sąvoka. Atskiroje dalyje apžvelgiami Lietuvos ir Šiaurės Airijos regionai šiandieninės migracijos atžvilgiu. Metodologinėje dalyje aptariama ne tik metodologinė prieiga, lauko tyrimo eiga, bet ir tyrėjos refleksijos. Empirinėje dalyje aptariami ir apibendrinami lauko tyrimo metu gauti empiriniai duomenys, išskiriant migrantų iš Lietuvos Šiaurės Airijoje „savos erdvės“ konfigūracijai... [toliau žr. visą tekstą] / In the dissertation the combining both the interdisciplinarity and anthropological approach and methodology enables us to have a new look at how questions of place can be linked to migration processes, that is how (trans)migrants connect themselves with place/places in their daily lives. The main questions of the dissertation are: How the international migration transforms (strengthens, weakens etc.) current connections of a (trans)migrant with a place/places (territory/territories) where he or she lived/lives? How (trans)migrational experience makes impact on the construction of sociocultural space? How the formation of “own space” takes place? This dissertation relies namely on the anthropological methodology in structuring and organizing the whole research. The research strategy of particular case - migrants from Lithuania in Northern Ireland (end of 2006 – middle of 2007) enabled the analysis of the phenomenon at a particular point in time. Fieldwork included a combination of research methods: participant observation, semi structured interviews, informal conversations, observation. The theoretical part of dissertation reviews evolution of the term “place” in anthropology, analysis the paradigm of transnationalism and transmigration, the concepts of “home” and “livelihood”, theoretically defines “own space”. Methodological part not only discusses methodological approach and describes evolution of fieldwork, but presents researcher’s reflections as well. Empirical part... [to full text]