Magistrinio darbo tema - Parlamentinio valdymo formavimas Lietuvoje ir Estijoje: palyginamoji analizė. Politologo G.E. Isakssono teorijoje pateikiami trys parlamentinio valdymo kriterijai - daugumos, santykinės daugumos ir rinkimų laimėjimo, kuriais vadovaujantis suformuotas parlamentinis valdymas geriausiai atspindėtų rinkėjų išreikštą pasirinkimą, taip sudaryta parlamentinė sistema būtų optimaliai sėkmingiausia. Tačiau teorija nutolsta nuo praktikos, kas ir steigia darbo problemą – šių kriterijų taikomumo paiešką Lietuvos ir Estijos parlamentinio valdymo formavime. Tyrimo objektas, tai yra konkretus darbo atskaitos taškas, yra parlamentinio valdymo kriterijų pritaikomumas formuojant parlamentines Lietuvos ir Estijos valdžias. Magistrinio darbo tikslas – ištirti suformuotas Lietuvos ir Estijos parlamentines valdžias pagal daugumos, santykinės daugumos ir rinkimų laimėjimo kriterijus. Šį tikslą realizuoti padeda išsikelti uždaviniai, pagrindiniai iš jų: palyginti Lietuvos ir Estijos parlamentiniame valdyme aptinkamą parlamentinio valdymo kriterijų pritaikomumą; atrasti ar egzistuoja partinės sistemos rodiklių ryšys su parlamentinio valdymo kriterijų pritaikomumu Lietuvos ir Estijos atvejais; išsiaiškinti daugumos, santykinės daugumos ir rinkimų laimėjimo kriterijų taikomumo ryšį su vyriausybės stabilumu. Tyrimo uždaviniams išspręsti ir darbo tikslą pasiekti padeda lyginamosios analizės, kuri yra naudojama palyginti parlamentinio valdymo formavimą Lietuvoje ir Estijoje... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of Master paper is ‘Parliamentary Government Formation in Lithuania and Estonia: Comparative Analysis‘. When talking about parliamentary government formation, parliamentary doctrine criteria are often mentioned. Three of these principles are discussed here: those of majority, plurality and electoral gain. The more these principles are taken into account the more successful the parliamentary system is assumed to be; or, the more they are carried out, the closer to a situation of optimal parliamentary government the political system gets. The object of research is the implementation of parliamentary doctrine criteria in Lithuania and Estonia parliamentary government formation. The purpose of Master paper is to make a survey of majority, plurality and electoral gain principles implementation in Lithuania and Estonia parliamentary government. Our tasks help us to make the survey: one of task is to compare Lithuania and Estonia parliamentary government according to these parliamentary doctrine criteria. The second one is to find the relationship between party system (which is measured by fragmentation, aggregation, effective party number end electoral volatility) and our mentioned criteria. The third task is to find how majority, plurality and electoral gain principles implementation affect parliamentary government stability in Lithuania and Estonia. We use these methods: comparative analysis, qualitative comparative analysis, descriptive and correlation methods. Our... [to full text]