Lietuvoje, siekiant įtvirtinti tam tikrų asmenų grupių socialines garantijas, yra nustatytos valstybinės pensijos, kurios įeina į bendrą Lietuvos pensijų sistemos schemą. Nuo 1994 metų priimta eilė įstatymų, kurie reglamentuoja valstybines pensijas, jų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Šios pensijos tapo neatsiejama visos socialinės apsaugos dalimi. Šiame darbe atskleista valstybinių pensijų sistemos samprata, kūrimas ir pagrindiniai bruožai. Peržiūrėti ir išnagrinėti pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, kurie reglamentuoja valstybines pensijas, valstybines socialinio draudimo pensijas. Analizuojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimai, kurių priėmimas įtakojo valstybinių pensijų, ypač pareigūnų ir karių, teisiniam reguliavimui. Nagrinėjant temą aptariamos visos valstybinių pensijų rūšys, jų nustatymo pagrindai. Analizuojant valstybinių pensijų sistemos ypatumus, trūkumus ir pagrindines problemas, aptariamas asmenų, turinčių teisę gauti valstybinę pensiją, ratas, šių pensijų skyrimo ypatumai, dydis ir mokėjimo šaltinis. Nustatytas ir valstybinių pensijų bei valstybinio socialinio draudimo pensijų santykis. Turi būti panaikintas ryšys, siejantis valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų sistemą su valstybinių pensijų sistema, kadangi susidaro tam tikrų teisinio reglamentavimo problemų, o šių pensijų skyrimo tikslai visiškai netapatūs. Nagrinėjant valstybinių pensijų sistemos reformą ir perspektyvas, galime teigti, jog valstybinės pensijos užima... [toliau žr. visą tekstą] / In order to consolidate certain groups of social security in Lithuania, the state pension is introduced, which is the part of the total Lithuanian pension scheme. Since 1994, the number of adopted laws governing state pensions, their appoitment and payment arrangements. These pensions have become an integral part of all social protection. This work revealed the state pension system conception, development and key features. It reviews and analyzes the main Lithuanian legal acts which regulate the state pensions, state social insurance pensions. It also analyzes the Lithuanian Constitutional Court rulings, which led to the adoption of the state pensions of officials and soldiers in particular, legal regulation. The examination of the whole topic deals with the state pension types, the determination of law. It Analyses the characteristics of the state pension system, weaknesses and the key issues disscussed in the persons entitled to receive a state pension, Circle of these retirement - specific characteristics, size and source of payment. It bounds state pensions and state social insurance pension ratio. It must break the link, linking the state pension insurance system to the state pension system, as has resulted in some problems of legal regulation, but the pensions are fully not identical. The examination of the state pension system reform, and prospects, we can say that the state pension has a special place in the social security system, but must seek to ensure that... [to full text]

In the master’s work I analyze and systematize pension system classifying methods of different Lithuanian and foreign authors, present pension provision models, disclose problems of single-stage pension systems (applied till 2004) and mark out the advantages of the system, based upon accumulation. I analyze in detail experience of the foreign countries in pension fund creation. I perform analysis of the readiness of the Lithuanian residents for funds accumulation in the 3rd stage pension funds. I confirm the scientific investigation hypothesis, formulated by myself, that the previous experience of participation in the financial market predetermines better the ability of the people to select the pension fund that meets the required interests best of all regarding the investment direction, taking into consideration age, income and gender of the pension fund participants.

Šio darbo tikslas yra Lietuvos ir Latvijos kaupiamųjų pensijų sistemų teisinio reglamentavimo palyginimas. Taipogi šiame darbe yra atskleidžiama kaupiamųjų pensijų sistemų vieta pensijų sistemoje, Lietuvos ir Latvijos kaupiamųjų pensijų sistemų sukūrimo priežastys ir eiga. Pensijų sistema susideda iš pakopų. Nėra bendro sutarimo tarp mokslininkų, kuriai pensijų sistemos pakopai priskirti kaupiamųjų pensijų sistemą. Vieni jas išskiria kaip antrąją pensijų sistemos pakopą, kiti – kaip trečiąją. Lietuvoje buvo sukurta savanoriškumo principu grindžiama kaupiamųjų pensijų sistema, Latvijoje – tam tikroms asmenų amžiaus grupėms privalomoji kaupiamųjų pensijų sistema. Šių abiejų sistemų bendras bruožas yra tas, kad pradėjus dalyvauti šiose sistemose, išstoti iš kaupiamųjų pensijų sistemos ir grįžti tik į valstybinio socialinio draudimo sistemą, jau nebegalima. Kaupiamųjų pensijų sistemų lėšų administravimą vykdo privačios bendrovės, kurios yra griežtai valstybės institucijų prižiūrimos. Dėl ekonominės krizės kritus akcijų vertėms vertybinių popierių rinkose, sumažėjo ir kaupiamųjų pensijų fondų lėšos. Siekiant sumažinti kaupiamųjų pensijų sistemų dalyvių riziką ekonominių nuosmukių laikotarpiu prarasti sukauptas lėšas, abiejų valstybių įstatymų leidėjai turėtų padaryti atitinkamus teisės aktų pakeitimus. / The purpose of this paper is to compare the regulations of cumulative pension funds systems in Latvia and Lithuania. The position of the cumulative pension funds system in the pension system, the purpose and process of the creation of cumulative pension funds systems in Lithuania and Latvia are also discussed in this paper. Pension system can be divided into the tiers. There are no general agreement between the academics regarding the position of the cumulative pension funds system in the pension system. Some of the academics qualify the cumulative pension funds system as the second tier, the others qualify it as the third tier of the pension system. The voluntary cumulative pension funds system was created in Lithuania. In Latvia the participation in the cumulative pension funds system was mandatory to the persons who were under thirty years old, the others could voluntary join the cumulative pension funds system. The general feature of these systems is that the participants can not terminate their participation in the the cumulative pension funds system and return to the public pension system. The management of assests of the cumulative pension funds systems are in the hands of private companies, which are strictly supervised by the public institutions. The value of the cumulative pension funds assets have decreased regarding the fall of the value of the stocks in the market. There should be made some changes of the regulations of the cumulative pension funds system... [to full text]

Magistro darbe yra išsamiai išnagrinėta pensinio socialinio draudimo samprata bei aptarta privačių pensijų fondų istorinė raida, pateikiamas išanalizuotas ir susistemintas privačių pensijų fondų objektyvus reikalingumas Lietuvoje. Sistemingai ištirta Lietuvos pensijų fondų rinkos struktūra bei atlikta išsami Lietuvos privačių pensijų fondų rinkos analizė, pagal kurios rezultatus pateiktos privačių pensijų fondų sistemos tobulinimo galimybės. Patvirtinta autoriaus suformuluota hipotezė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondas Lietuvoje negali užtikrinti pakankamo pensinio aprūpinimo, todėl būtina steigti privačius pensijų fondus, kurie turėtų pagerinti pensinį aprūpinimą. / This master‘s final paper details examination of the concept of social security also discussed historical development of private pension funds, presents analyzed and structured objective need of private pension funds in Lithuania. Systematically investigates the structure of pension funds market of Lithuania also executes detailed analysis of private pension funds of Lithuania, according to the result of which the opportunities of improvement of private pension funds system are given. Hypothesis that was formulated by the author is approved.

Lietuvos pensijų fondų formavimo bei jų veiklos vertinimas užsienio šalių kontekste yra svarbus analizuojant Lietuvos pensijų sistemos reformą. Darbo objektu buvo pasirinktas – pensijų fondas, kuris sklandžiai įgyvendinant pensijų reformą turi tapti svarbiu socialinio draudimo elementu. Magistrinio darbo tikslas buvo vertinti pensijų fondų formavimą ir pensijų fondų veiklą Lietuvoje ir užsienio šalyse. Nors daugiausia dėmesio buvo skirta Lietuvai, bet Lietuvos pensijų fondų formavimas bei veikimas visame darbe buvo siejamas ir lyginamas su užsienio šalių patirtimi. Magistrinis darbas patvirtina, kad pensijų fondai yra galimybė gauti didesnes pensijines pajamas. Svarbus žodis prieš tai buvusiame sakinyje yra „galimybė“, nes nei vienas pensijų fondas negarantuoja sėkmingos investicijos. Tačiau žinant demografines tendencijas (senstanti visuomenė) ir pasaulio šalių pensijų fondų veiklos rezultatus, pensijų fondai yra optimalus problemos sprendimas. Magistrinio darbo rezultatai rodo, kad pensijų fondų formavimą gali skatinti skirtingos priežastys, bet jų finansavimas yra panašus – pensijų fondai gauna fiksuotą darbuotojo pajamų dalį. Gerai diversifikuotas pensijų fondų portfelis ir investavimo išmanymas sudaro prielaidas gauti norimą investicinį prieaugį, kuris suteikia galimybę gauti didesnes pajamas senatvėje. / Evaluation of Lithuanian pension funds‘ formation and operating in context of foreign countries is important for analysing reform of Lithuanian pension system. Chosen object of the paper is pension fund, which will become important part of social insurance, if pension reform is fulfilled smoothly. The purpose of this paper was to evaluate formation and operating of pension funds in Lithuania and foreign countries. Though biggest attention was brought to Lithuania, but formation and operating of Lithuanian pension funds was associated and compared with experience of foreign countries. Master paper confirmed that pension funds are possibility to get bigger pension incomes. Important word in previous sentence is ’possibility’, as no pension fund guaranties successful investment. However demographical tendencies and operating results of other countries, pension funds are optimal solution to mentioned problems. Results of master paper show that formation of pension funs may be influenced by different causes, but financing of them is similar – pension funds get fixed portion from employees’ salary. Well-diversified pension fund portfolio and good investment skills is strong background to get desirable investment return, which will give opportunity to get bigger incomes after retirement.

Magistro baigiamajame darbe teoriniu ir praktiniu aspektu analizuojama pensijų fondų raida, vertinimo metodika, rezultatai ir pagrindiniai rodikliai apibūdinantys pensijų fondų veiklos efektyvumą, prognozuojami duomenys kurie gauti atlikus modeliavimus kompiuterinėmis programomis. Sukurtas ekonominės ir investicinės veiklos scenarijai kiekvienoje pensijų fondų grupėje pagal rizikos laipsnį. Darbe panaudota mokslinė ir publicistinė literatūra, Pensijų fondų metinės finansinės ataskaitos/ prospektai. Gauti atliktų tyrimų duomenys patvirtino iškeltas hipotezes, kad dalyvavimas II pakopos pensijų fonduose suteikia galimybę gauti didesnę pensiją senatvėje, vyresniems nei 50 metų gyventojams dalyvauti II pakopos pensijų fonduose yra neefektyvu, 20–30 metų asmenims naudingiausia sudaryti pensijų kaupimo sutartis su tik į akcijas investuojančius pensijų fondus, o 30–40 metų dirbančiajam-pasirinkti mišrius pensijų fondus. Fondų administravimo mokesčio dydis tiesiogiai įtakoja fondo grynąją grąžą. Sukauptos pensijos dydis senatvėje labiausiai priklausys nuo darbo užmokesčio, dalyvio amžiaus ir fondo valdytojo sugebėjimo efektyviai investuoti turimus aktyvus. / The master paper analyses evolution of pension funds, evaluation methodology, results and key indicators which defines pension funds effectiveness, the portfolios composed from the investment units of all Lithuanian pension funds. Pension system, present pension provision models, analyze working mechanism of the second stage pension funds and estimate achieve and future results. In 3 and a half year period the private pension funds starting operation in Lithuania, the same tame their performances effectiveness have been detected. Absence of traditions of the investments and low level of knowledge in the society involved the process of the investments of pension funds. Research data confirm hypothesis, that participation in 2nd stage pension funds gives possibility to receive more earning in the senility, for older people then 50 years old is not economically useful to prohibit in private pension fund and 20 - 30 years old workers should make pension fund contract with pension fund who invest in stocks, in comparison 30 – 40 years old workers should choose miscellaneous pension funds. Funds administration fees is the key figure influencing actual fund result. Total accumulative amount will depend on participant age, the salary and how pension fund will act on their strategy while investing actives.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas sudaro prielaidas, kad vienodi faktai turi būti vertinami vienodai bei draudžia tokią situaciją, kad vienodi faktai iš esmės būtų savavališkai vertinami skirtingai. Šiuo principu valdžios institucijos įpareigojamos laikytis įstatymų leidyboje bei jų vykdyme, taip pat reguliuojant pensinį aprūpinimą. Socialinės teisės asmens gyvenime išreiškia solidarumo idėją: suteikia asmeniui teisines prielaidas apsisaugotų nuo galimos socialinės rizikos ir ypatingų gyvenimų aplinkybių. Tačiau tai nepaneigia kiekvieno asmens asmeninės atsakomybės už savo likimą ir už save. Todėl turi būti sudarytos sąlygos asmeniui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti tomis socialinės apsaugos priemonėmis, kurias suteikia valstybė. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, šios rūšies pensijų skyrimo modelis yra toks, kad vienos jame nustatytos pensijos yra mokamos ir skiriamos asmenims, kurie dirba tam tikroje tarnyboje ar nusipelnę Lietuvos Respublikai. Taigi vienos Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatyme numatytos pensijos yra mokamos atsižvelgiant į asmens ypatingus nuopelnus Lietuvai, kitos pensijos yra skiriamos atsižvelgiant į jo teisinį statusą. Asmenų lygiateisiškumo principas reiškia prigimtinę žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais asmenimis. Lygiateisiškumo principas nepaneigia tokios situacijos, kurioje įstatymu gali būti numatytas... [toliau žr. visą tekstą] / Trying to restraint the subjects of state pensions, this paper surveys the principles which are regarded as the basis in the process of distribution of state pensions. According to the Republic of Lithuania Law on State Pensions and the model of distributing pensions of this particular type, pensions are paid for those people who are employed in certain posts or are honoured people of the Republic of Lithuania. Moreover, the latter kind of pensions are related to a certain scientific work or as a means of compensation. For efforts to consolidate statehood, independance, democracy, the development of literature, science and sports and law principles as well as protecting them, the Republic of Lithuania Law on State Pensions distinguishes the following types of pensions: the first and second degree pensions, judge’s state pensions, scientist's state pensions, officers' state pensions, soldiers' state ensions and also injury state pensions. Therefore, some pensions provided by the Republic of Lithuania Law on State Pensions, are paid taking into consideration particular merits for the Republic of Lithuania; while other pensions are provided according to his/her legal status. Analyzing the concept of equality, it becomes obvious that equality is a settled attitude, referring to which different people have to be evaluated according to existing laws as having no privileges, with regard to each other. However, the principal of equality does not deny the situation in which different... [to full text]

Tyrimo objektas – Lietuvos II pakopos pensijų fondų veikla. Darbo tikslas - išanalizuoti II pakopos Lietuvos pensijų fondų veiklą 2006 - 2010 m. bei įvertinti galimo sukaupti turto dydį pensijų fonduose. Darbo pagrindiniai uždaviniai: išnagrinėti pensijų sistemą, gyvavusią šalyje iki ir po 2004 m. pensijų sistemos reformos; išanalizuoti ir susisteminti pensijų fondų pasirinkimo kriterijus, akcentuojant pelningumo, rizikos rodiklius bei fondų mokesčius; pateikti trumpą II pakopos pensijų fondų apžvalgą Lietuvoje; atlikti kiekvienos strategijos pensijų fondų dalyvių ir sukauptų aktyvų dinamikos analizę; išanalizuoti pensijų fondų portfelių struktūrą ir jų diversifikaciją; išnagrinėti pensijų fondų taikomus mokesčius, uždirbtas investicinės grąžas bei įvertinti riziką; įvertinti galimo sukaupti turto dydį pensijų fonduose. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros, straipsnių, teisės aktų reglamentuojančių II pakopos pensijų fondų veiklą, pensijų fondų ataskaitų analizė, loginė analizė ir sintezė, lyginamoji analizė. Statistinių duomenų lyginamoji analizė ir sintezė, struktūrinė analizė, detalizavimas, grafinio vaizdavimo metodas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad sukaupto turto dydis II pakopos pensijų fonde labiausiai priklauso nuo gaunamo darbo užmokesčio, pradedančio kaupti amžiaus ir fondo pelningumo. Mažiausiai priklauso nuo fondo taikomų mokesčių. Sukaupiama suma nėra didelė dėl mažų įmokų į fondus, tačiau kaupti verta, nes mirties atveju sukauptas turtas yra paveldimas. / Subject of the research: activities of Lithuania’s pillar II pension funds. Aim of the paper: to analyse activities of Lithuania’s pillar II pension funds in 2006 - 2010 and to assess size of possibly accumulated assets in the pension funds. Main tasks of the paper: to analyse pension system, existing in Lithuania before and after pension reform 2004; to analyse and systematize pension fund selection criteria, stressing profitability, risk indices and fund fees; to present a brief review of Lithuania’s pillar II pension funds; to perform dynamic analysis of every strategy pension fund members and accumulated assets; to analyse pension fund portfolio structure and its diversity; to analyse the fees applied by pension funds, earned investment returns and to assess risk; to assess size of possibly accumulated assets in the pension funds. Research methods: analysis of scientific literature, articles, legal acts regulating activities of Lithuania’s pillar II pension funds, pension fund reports, logic analysis and synthesis, comparative analysis. Comparative analysis and synthesis of statistic data, structural analysis, detailing, graphical depicting. After having performed the study, it is established that size of the assets accumulated in the pillar II pension funds mostly depends on the salaries, age of the person who starts to accumulate and profitability of the fund. It is least dependent on the fees applied by fund. Accumulated amount is not large due to low instalments... [to full text]

Darbe pateikiama samprata apie našlių pensijų sistemą, jos struktūrą, teoriškai pagrindžiami ir pateikiami Lietuvos socialinės saugos teisei būdingų našlių pensijų modeliai.Sistemos reformos kryptys analizuojamos, remiantis našlių subjektinių teisių įgyvendinimo analize. Paliečiami socialinio teisingumo aspektai, skiriant valstybines našlių pensijas bei nustatant valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų dydį. Pateikiama našlių namų ūkių disponuojamų pajamų analizė. Socialinės politikos plotmėje nagrinėjami našlių socialinio saugumo užtikrinimo garantai. Reziumuojama, kad didelė našlių dalis iš valstybės negauna socialinės paramos. Lietuvos socialinės apsaugos teisėje n��ra našlių paramos modelio. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai iškeltoms teisinio reguliavimo problemoms spręsti. / The paper provides the conception of systems of state social insurance, state and social support benefits applied in the Lithuanian social security system. Based on the analysis of legal acts, the structure of the widows‘ pension system is being defined. The paper gives theoretical substantiation of and provides widows‘ pension models typical for the Lithuanian social security system. Aiming to reveal complexity and problems of the widows‘ pension system, legal regulation of widows‘ pensions and rent are being analysed in detail. There is also a review of conditions and requirements for the deceased and their spouses set out in the legal acts. Assumptions of the reform of widows‘ pension system are based on three problematic aspects: is the support provided realised following the principles of state social insurance and provision of the state and social suppport benefits; are the subjective rights of widows to support in case of widowhood approached to equivalently; is social justice retained in contribution of budget means. Trends of the reform of widows‘ pension system are analysed based on the analysis of implementation of subjective rights of widows. The paper touches aspects of social justice in assignation of widows‘ pensions and in determination of the amount of state social insurance widows‘ pensions. Widows‘ social security assurance is being analysed in the plane of social policy. It may be concluded that a great number of widows receive no benefits from the state... [to full text]

Socialinės apsaugos sistema susiformavo XX a., kai esant ekonominiam socialiniam pakilimui, vis labiau tapo svarbu apsaugoti darbuotoją nuo keliamų socialinių rizikų pasekmių. Socialinę apsaugą galima apibudinti kaip ne tik valstybės priemone taikoma socialinės rizikos atveju, bet ir kaip garantas, įstatyme numatytų atveju šeimai nelikti be pragyvenimo lėšų. Socialinė apsauga yra stipriai įtakojama ekonominiais rodikliais, todėl sulėtėjus ekonomikai, padidėjus socialinės apsaugos išlaidoms, valstybės turi reformuoti socialinės apsaugos sistemą. Esant tokiems ekonominiams pokyčiams, socialinės apsaugos sistema tampa nuolat kintanti ir nestabili, nors nepraranda savo esmės ir siekia savo tikslų. Socialinės rizikos kaip socialinis institutas, su apibrėžtomis ribomis, skirtas socialinės apsaugos sistemai įgyvendinti. Socialinė rizika – tai tikėtini įvykiai, nuo kurių padarinių yra numatytos socialinės apsaugos priemonės. Išskiriamos tokios tradicinės socialines rizikos: senatvė (asmuo dėl amžiaus negali užsidirbti pakankamai lėšų), neįgalumas (dalinis arba visiškas darbingo amžiaus asmens negalėjimas dirbti), nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinė liga (ūmus darbuotojo sveikatos sutrikdymas dėl trumpalaikio pavojingo, kenksmingo darbo aplinkos poveikio arba neatsargumo, dėl kurio darbuotojas netenka darbingumo), nedarbas (asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti), motinystė (medicininė priežiūra nėštumo ir motinystės metu), sveikata... [toliau žr. visą tekstą] / Social Security System was formed in the twentieth century, when a social economic upturn, has become increasingly important to protect workers from risks posed by the social consequences. Social protection can be characterized as not only the state measure of social risk, but also as a guarantor, the law provided for the family to remove the case without means of subsistence. Social security is strongly influenced by economic indicators, the slowdown of the economy, increasing social security costs, countries have to reform the social security system. With these economic changes, social security system is constantly changing and unstable, although not lose its essence and achieve its goals. Social risks as a social institute, with defined boundaries, is intended for realized social security system. Social risk - the likelihood of events, from which results are provided for social security measures. Such a distinction is made between traditional social risks: old age (the age a person can not earn enough money), invalidity (partial or total working-age person inability to work), employment injuries and occupational diseases (acute worker health-threatening disruption of short-term, harmful effects of the working environment or negligence, for which the employee ceases to work), unemployment (as a working person does not have gainful employment and can not find it), maternity benefits (medical care during pregnancy and motherhood), health (patients treatment, rehabilitation... [to full text]