Šiame magistro darbe analizuojami susitarimai nekonkuruoti EB konkurencijos teisėje. Šie susitarimai gali būti suprantami dvejopai. Įsipareigojimas nekonkuruoti kaip pagrindinė susitarimo nekonkuruoti sudėtinė dalis gali būti aiškinamas kaip susitarimas nekonkuruoti siaurąja prasme. Plačiąja prasme susitarimas nekonkuruoti bus suprantamas, kai įsipareigojimas nekonkuruoti nėra pagrindinė nuostata susitarime, o tik papildoma. Tada laikoma, kad susitarimas turi tik poveikį nekonkuruoti. Susitarimai siaurąja prasme dažniausiai sudaromi vertikaliame lygmenyje, todėl susitarimai nekonkuruoti šiame darbe nagrinėjami vertikaliame lygmenyje, tačiau taipogi trumpai apžvelgiamas ir horizontalusis. Siekiant aiškaus atribojimo nuo vertikaliųjų susitarimų pateikiama trumpa jų analizė koncentracijų kontrolės prasme. Pastaraisiais dviem atvejais susitarimai nekonkuruoti sudaromi plačiąja prasme. Toliau siekiant pažvelgti į ekonominius šių susitarimų vertinimo aspektus išsamiau aptariami šių susitarimų keliami pavojai konkurencijai, nepamirštant ir teigiamų vertikaliųjų apribojimų pusių. Nustatoma pagrindinė taisyklė, kad derinant įvairius vertikaliuosius apribojimus tarpusavyje, būtina parinkti tą derinį, kuris turės mažiausiai neigiamos įtakos konkurencijai. Sekančioje dalyje pažvelgiama iš arčiau į 81 straipsnį, remiantis teismine praktika apibrėžiamos pagrindinės sąvokos. Analizuojant susitarimų nekonkuruoti bendrą draudimą didžiąja dalimi naudojamasi Komisijos ir Bendrijos teismų... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis is dedicated for non-compete agreements in the European Community law. Distinction has to be made between non-compete agreement and non-compete obligation. Non-compete agreements have a wider interpretation than a non-compete obligation. Usually in practice, non-compete obligation is a substantial part of a non-compete agreements. Otherwise, if the agreement consists of other types of obligations which has a principal influence on the agreement and a subsidiary non-compete obligation is included as well, such agreement will be held to have an effect not to compete. As those agreements occur in practice non-compete obligations, being the main clause of the agreement, are met in vertical ones most of the time. In horizontal level agreements are to cause just the effect of non-compete. Further, has to be mentioned that the negative effects to competition are more likely to be found in horizontal level rather than vertical. For possible detriments to be defined economical approach has to be developed. Formal analysis will not produce actual effect which is laid by the agreement. It is important so understand that real effects on competition are better discovered when looked through economic prism. Afterwards, to get a better view to vertical non-compete agreements in the EC competition law, the true meaning of Article 81 has to be defined. Competition law gives rather laconic reference to agreements and the ways how they should be treated to avoid their... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra analizuojama vertikaliųjų susitarimų reglamentavimo Europos Bendrijoje sistema, jos laipsniško liberalizavimo tendencija ir pateikiamas šių susitarimų poveikio konkurencijos teisėje vertinimas. Pirmojoje darbo dalyje pateikiama vertikaliųjų susitarimų samprata konkurencijos teisėje ir analizuojami šių susitarimų požymiai, siekiant išsiaiškinti teisės aktų taikymo vertikaliesiems susitarimams apimtį ir specifiką. Antroje darbo dalyje analizuojamas vertikaliųjų susitarimų reglamentavimas, didžiausią dėmesį sutelkiant į EB Sutarties 81 straipsnį, reglamentuojantį konkurenciją ribojančių vertikaliųjų susitarimų draudimo sąlygas, bei išimties taikymo šiems susitarimams galimybes. Taip pat, aptariama EB konkurencijos teisės reforma, kuria įvedama tiesiogiai taikomos išimties sistema, bei kuri įtakoja ir vertikaliųjų susitarimų funkcionavimą. Analizuojami ir vertikaliųjų susitarimų reglamentavimo ypatumai antrinėje Europos Bendrijos teisėje, ypač Bendrosios išimties reglamente Nr. 2790/1999. Šis Reglamentas remiasi ne tokiu formaliu ir labiau ekonomine analize pagrįstu vertikaliųjų susitarimų vertinimu, nei anksčiau galioję bendrųjų išimčių reglamentai. Trečioje dalyje pateikiamos bei išanalizuojamos atskiros vertikaliųjų susitarimų rūšys, apžvelgiamas jų vertinimo ir teisinio reglamentavimo kitimas. Ketvirtoje dalyje pateikiamas vertikaliųjų susitarimų poveikio konkurencijai vertinimas. Tokie patys vertikalieji susitarimai gali turėti skirtingą... [to full text] / -. / In der Masterarbeit sind die Reglementierung von Vertikalvereinbarungen in EG – Wettbewerbsrecht analysiert und eine Bewertung ihrer Auswirkungen für den Wettbewerb vorgebracht. Es ist auch die Tendenz diese Reglementierung zu liberalisieren analysiert.

Magistro darbe analizuojamas distribucijos susitarimų vertinimas pagal EB konkurencijos teisę. Magistro darbo pirmoji dalis pradedama trumpa platinimo metodų apžvalga ir EB konkurencijos įtaka verslo subjektams pasirenkant vieną ar kitą platinimo metodą. Taip pat analizuojami distribucijos susitarimuose esančių vertikaliųjų apribojimų sukeliamas antikonkurencinis ir prokonkurencinis poveikiai. Pagrindinis dėmesys darbe skiriamas distribucijos susitarimams siaurąja prasme (neapimant kitų platinimo metodų) tarp tiekėjo ir nepriklausomo distributoriaus, pavyzdžiui, didmenininko ar mažmenininko, ir šių susitarimų keliamoms konkurencijos teisės problemoms. Pokyčiai distribucijoje dėl informacinių technologijų revoliucijos bei griežta kritika Komisijai dėl vertikalių apribojimų vertinimo įtakojo pasikeitimus EB konkurencijos teisėje distribucijos susitarimų atžvilgiu. Antroje dalyje apžvelgiami esminiai pasikeitimai po vertikaliųjų susitarimų reglamentavimo reformos. Analizuojamos galimybės EB sutarties 81 str. 1 d. atžvilgiu draudžiamam distribucijos susitarimui taikyti bendrąją išimtį pagal BIR arba pagal EB sutarties 81 str. 3 d., identifikuojant kylančias problemas dėl ūkio subjektams tenkančios įsivertinimo pareigos. Akcentuojama distribucijos susitarimų vertinimui itin svarbi ekonominė analizė, ne tik formalus susitarimo vertimas. Trečioje dalyje nagrinėjami išimtinės ir pasirinktinės distribucijos susitarimai, jų vertinimas Komisijos sprendimuose ir EB teismų praktikoje dėl... [toliau žr. visą tekstą] / Assessment of distribution agreements from the perspective of EC competition law is analysed in the thesis. A manufacturer of products or services is not solely concerned with manufacturing. This thesis starts by outlining the methods of distribution and the impact that the EC competition law my have on the manufacturer‘s choise, because it is a relevant factor when business deciding how to ditribute. It is also outlined the main anti-competitive and pro-competitive effects of vertical restraints. The main attention oh the thesis focuses on distribution agreement concluded between manufacturer and independent distributor, for example, wholesaler or retailer and the competition law problems that such agreement raises. Distribution has been changing with the revolution in information technologies, due to this revolution and the rigid criticism of the Commission’s approach to vertical restraints, the Commission appeared willing to recognise the distribution efficiencies and prepared to asses distribution agreements more flexibly. In second part it is overlooked the key changes introduced by the Commission when it adopted a new block exemption on vertical restraint. It is analysed how Article 81 (1) and Article 81 (3) of the EC Treaty respectively apply to distribution agreement, the possibilities of the exemption of the agreement prohibited under Article 81(1) either by the way of block exemption (Regulation No. 2790/1999) or by satisfying four conditions of Article 81(3) of the... [to full text]