Sąžininga konkurencija rinkoje skatina optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę. Dėl to ji pripažintina konstitucine vertybe ir teisės aktais yra sukurta jos apsaugos sistema. Viena iš sąžiningos konkurencijos apsaugos sistemos elementų – koncentracijų kontrolės teisinis institutas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Taigi šiame magistro darbe yra nagrinėjamas koncentracijos kontrolės institutas bei nustatomos pagrindinės praktinės problemos, kurios kelia pavojų instituto tikslo - konkurencingos rinkos struktūros užtikrinimo – pasiekimui. Darbas susideda iš keturių dalių. Visos dalys, išskyrus antroji, yra formuojamos remiantis tuo pačiu principu: pirmiausia yra pateikiama teorinė dalis, pagrįsta Europos Komisijos parengtais dokumentais, vėliau yra nagrinėjama Lietuvos konkurencijos institucijos praktika analizuojamu klausimu ir identifikuojamos susijusios problemos. Pirmoje dalyje yra nagrinėjama koncentracijos vykdymo bei koncentracijų reguliavimo tikslai ir priežastys, pateikiama koncentracijų sąvoka, kiekvieną iš koncentracijos vykdymo būdų nagrinėjant atskirai bei analizuojama koncentracijų sustiprinimo bei 25 proc. balsų įgijimo vertinimo probleminiai aspektai. Antroje dalyje pateikiama koncentracijų kontrolės instituto raida, kuri padeda išryškėti apyvartų ribos stabilumo problematikai. Trečioje dalyje apžvelgiami koncentracijų, atsižvelgiant į jų rūšį, vertinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Freedom of free competition in the market forces to use limited resources effectively, expands economical growth and raises the welfare of consumers. Freedom of free competition is a constitutional value in Lithuania and there is created a legal protection system to save it from restrictions. One element of this protection system is concentration control, which is regulated under the Law of Competition of Republic of Lithuania. The object of this paper work is the system of concentration control rules. While analysing theoretical aspects and application practice, there are identified main practical issues of applying these rules in Lithuania, which create a risk that there will not be achieved a purpose of this regulation. This master’s degree paper work is divided into four parts. All parts, except the second one, are modulated based on the same method: firstly, there are analysed theoretical questions relying upon European Union institutions’ documents and after that there are studying practice of Competition Council of the Republic of Lithuania and identifying main practical problems. In the first part, there are analysed the concept of concentration, reasons why undertakings merge and reasons why such mergers are regulated by law. Two main problems arise: is the strengthening of control an concentration and is the presumption of concentration then an undertaking has ¼ votes reasonable. The object of the second part is the development of concentration control rules and the... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojami susitarimai nekonkuruoti EB konkurencijos teisėje. Šie susitarimai gali būti suprantami dvejopai. Įsipareigojimas nekonkuruoti kaip pagrindinė susitarimo nekonkuruoti sudėtinė dalis gali būti aiškinamas kaip susitarimas nekonkuruoti siaurąja prasme. Plačiąja prasme susitarimas nekonkuruoti bus suprantamas, kai įsipareigojimas nekonkuruoti nėra pagrindinė nuostata susitarime, o tik papildoma. Tada laikoma, kad susitarimas turi tik poveikį nekonkuruoti. Susitarimai siaurąja prasme dažniausiai sudaromi vertikaliame lygmenyje, todėl susitarimai nekonkuruoti šiame darbe nagrinėjami vertikaliame lygmenyje, tačiau taipogi trumpai apžvelgiamas ir horizontalusis. Siekiant aiškaus atribojimo nuo vertikaliųjų susitarimų pateikiama trumpa jų analizė koncentracijų kontrolės prasme. Pastaraisiais dviem atvejais susitarimai nekonkuruoti sudaromi plačiąja prasme. Toliau siekiant pažvelgti į ekonominius šių susitarimų vertinimo aspektus išsamiau aptariami šių susitarimų keliami pavojai konkurencijai, nepamirštant ir teigiamų vertikaliųjų apribojimų pusių. Nustatoma pagrindinė taisyklė, kad derinant įvairius vertikaliuosius apribojimus tarpusavyje, būtina parinkti tą derinį, kuris turės mažiausiai neigiamos įtakos konkurencijai. Sekančioje dalyje pažvelgiama iš arčiau į 81 straipsnį, remiantis teismine praktika apibrėžiamos pagrindinės sąvokos. Analizuojant susitarimų nekonkuruoti bendrą draudimą didžiąja dalimi naudojamasi Komisijos ir Bendrijos teismų... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis is dedicated for non-compete agreements in the European Community law. Distinction has to be made between non-compete agreement and non-compete obligation. Non-compete agreements have a wider interpretation than a non-compete obligation. Usually in practice, non-compete obligation is a substantial part of a non-compete agreements. Otherwise, if the agreement consists of other types of obligations which has a principal influence on the agreement and a subsidiary non-compete obligation is included as well, such agreement will be held to have an effect not to compete. As those agreements occur in practice non-compete obligations, being the main clause of the agreement, are met in vertical ones most of the time. In horizontal level agreements are to cause just the effect of non-compete. Further, has to be mentioned that the negative effects to competition are more likely to be found in horizontal level rather than vertical. For possible detriments to be defined economical approach has to be developed. Formal analysis will not produce actual effect which is laid by the agreement. It is important so understand that real effects on competition are better discovered when looked through economic prism. Afterwards, to get a better view to vertical non-compete agreements in the EC competition law, the true meaning of Article 81 has to be defined. Competition law gives rather laconic reference to agreements and the ways how they should be treated to avoid their... [to full text]