Tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių civilinėje teisėje pastebėta neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykio problema. Lietuvos civiliniame kodekse pateikti šių sąvokų apibrėžimai bei kaltės prezumpcijos egzistavimas šalia sąžiningumo prezumpcijos leidžia sutapatinti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas. Šio tyrimo autorė analizuoja neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykį, nagrinėja jų skirtumus. Aprašomoji darbo dalis skirta tyrimui reikšmingų sąvokų ir reiškinių analizei. Darbe svarstomi civilinės atsakomybės, neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, apibrėžimai, analizuojamas šių sąvokų turinys. Kaltės sampratos tyrimo metu analizuojamas objektyvus ir subjektyvus kaltės suvokimas, pritariama objektyviam kaltės aiškinimui civilinėje teisėje. Atskirų sąvokų tyrimo metu autorė svarsto užsienio valstybių civilinių įstatymų nuostatas. Darbe yra iškeliamas civilinėje teisėje esančios kaltės prezumpcijos ir visuotinai pripažintos nekaltumo prezumpcijos koegzistavimo klausimas. Vertinant sąžiningumo prezumpcijos ir kaltės prezumpcijos sąveiką, nagrinėjamas kaltės ir neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykis. Autorė analizuoja šių sąlygų sutapatinimo problemą ir paaiškina jų skirtumus. Darbe tiriami motyvai sąlygoja autorės nuomonę, jog neteisėtumas apima kaltę. Pagrindinės išvados daromos svarstant bonus et diligens pater familias elgesį neteisėtumo ir kaltės aspektais. Neteisėtumas yra vertinamas... [toliau žr. visą tekstą] / Interaction issue of illicitness and culpability, as conditions of civil amenability, is pertinent to both Lithuanian and foreign civil law. Definitions of illicitness and culpability as set forth in Lithuanian civil code combined with the side-by-side existence of both presumption of honesty and conscience and presumption of culpability allows further identification of the above mentioned conditions of civil amenability. In her research study, author analyses interrelation of illicitness and culpability, as conditions of civil amenability, and examines main differences between these two notions. The descriptive part of this research study is dedicated to examination of important concepts and analysis of factors and phenomena. Furthermore, this research study provides definition and content analysis of the aforementioned conditions of civil amenability. During analysis of concept of culpability, subjective and objective perceptions of culpability are appraised, positive argumentation of objective explanation of culpability in the context of civil law is provided. In the course of the research of separate concepts, clauses and provisions of the civil law internationally are cross-referenced and examined. Questions are raised with regard to co-existence issue of presumption of culpability, as set forth in civil law, and universally recognized presumption of innocence. While evaluating the interaction of presumption of conscience and presumption of culpability, examination is... [to full text]

Darbe atliekamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) ir Europoje vyraujančių deliktų teisės vienodinimo tendencijų – Europos deliktų teisės principų (PETL) ir Bendros principų sistemos projekto (DCFR) civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų palyginimas, siekiant skirti ir įvertinti jų atitiktį dabartiniame Europos deliktų teisės harmonizavimo ir unifikavimo etape. Atliekant tyrimą apibendrinamos pagrindinės Vakarų Europos deliktų teisės tradicijos, pateikiama bendra PETL, DCFR ir Lietuvos deliktų teisės sistemos charakteristika. Daromos išvados, kad PETL ir DCFR grindžiamos generalinio delikto principu. Juose skiriamos ir detaliai konkretizuojamos visos, būdingos ir Lietuvos deliktų teisės sistemai, sąlygos, kurioms esant gali būti taikoma civilinė deliktinė atsakomybė – žala, kaltė ir priežastinis ryšys. Konstatuojamas esminis CK skirtumas nuo PETL ir DCFR nuostatų, apibrėžiant trečiųjų asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ratą. CK trečiųjų asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta tik nukentėjusiojo gyvybės atėmimo atveju. PETL ir DCFR tokią trečiųjų asmenų teisę numato ir nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo atvejais. Kaltė pagal PETL ir DCFR nuostatas gali turėti ir tyčios formą. Pabrėžiama, jog tokia nuostata prieštarauja CK. Vertinant priežastinio ryšio sąlygą daroma išvada, jog CK įtvirtinta jos samprata neprieštarauja PETL ir DCFR nuostatoms. / Work carried out the Civil Code of the Republic of Lithuania (CC) and Europe prevailing trends in the convergence of tort law – the Principles of European Tort Law (PETL) and the Draft Common Frame of Reference (DCFR) civil tort liability in terms of comparison in order to allocate and assess their compliance with current European tort law harmonization and unification stage. The study summarizes the main Western European tradition of tort law, the general PETL, DCFR and Lithuanian tort law system performance. Conclude that PETL and DCFR based on the general tort principle. They are awarded and all the details down specific characteristic of the Lithuanian tort law system and the conditions, under which may be subject the civil tort liability – damage, fault and causation. Finding the essential difference between CC and the PETL, DCFR provisions under definition the circle of third parties, who are entitle to non-pecuniary damages. The right of the third parties by CC consolidated only the victim’s death. PETL and DCFR provide the third party under victim’s death and personal injury cases. Fault by PETL and DCFR provisions could have the form of intentional. Emphasized that such a provision is contrary to CC. Assessing the condition of causality, it is concluded, that the CC provides its conception in compliance with the PETL and DCFR provisions.