Šiame darbe nagrinėjamos mažųjų valstybių saugumo politikos pasirinktys šiuolaikinėje tarptautinėje sistemoje. Darbo problema – kodėl panašiose išorės sąlygose esančios mažosios valstybės savo nacionaliniam saugumui užsitikrinti renkasi skirtingus saugumo modelius. Teorinės įžvalgos mažųjų valstybių saugumo studijų srityje teigia, kad mažosios valstybės saugumo modelis yra determinuojamas valstybės geopolitinės padėties. Empiriniu atveju pasirinktų Pietų Kaukazo valstybių saugumo politika verčia šiuo teoriniu teiginiu suabejoti. Pietų Kaukazo valstybės – Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija, nors ir susidurdamos su panašiomis grėsmėmis bei panašia didžiųjų galių traktuote, praktikoje taiko tris skirtingus saugumo modelius, Armėnija – komplementarizmą, Gruzija – aljansą, Azerbaidžanas – neutralitetą. Analizuojant, kokie veiksniai lėmė situaciją, kad į panašius iššūkius Pietų Kaukazo valstybės atsako skirtingais būdais, veiksniai skirstomi į išorinius ir vidinius. Empirinio atvejo analizės rezultatais papildomos egzistuojančios teorinės įžvalgos mažųjų valstybių saugumo studijų srityje. / The question of small states in the academic literature is still treated as marginal, analyzing international relations as a “game of great powers”. But the fact, that majority of states in contemporary international arena can be described as small, proves that analysis of behavior of small states is also important. Even though the security of small state is always in challenge, the number of small states in international arena is not decreasing, but even increasing. That means, that the problem of (in)security of small state is not irresolvable. Even though the question of security of small state is essential and tends to determine other aspects of behavior of small state in international arena, this issue was deeply analyzed only in 1950’-1970’. After the end of Cold War, the nature of international system have been modified in several aspects, and this also affected the question of the security of small state. Nevertheless international conjuncture sets several constrictions on the choices of security of small state, the final combination of choices belongs to the competence of the small state itself. This combination of choices is considered to be the model of security – the complex of long-term political choices in the sphere of foreign and security politics, being fixed in the strategic documents (Concept of national security, Strategy of national security, Strategy of foreign policy, Military strategy) and constantly appearing in political practice. If permanent... [to full text]

Šio darbo objektas yra indėnų judėjimų atsiradimas, todėl trumpai apžvelgsime literatūrą, aiškinančią etninio identiteto politizavimo priežastis Lotynų Amerikoje. Politinių galimybių struktūros modelis (political oportunity structure - POS) yra dominuojantis indėnų judėjimų analizėse pastaraisiais dešimtmečiais, kuris indėnų socialinių ir politinių judėjimų iškilimą pirmiausia sieja su struktūriniais veiksniais - pakitusiomis politinėmis aplinkybėmis (palankesnis tarptautinis kontekstas, (re)demokratizacija Lotynų Amerikoje XX a. 9 dešimtmetyje) ir to pasėkoje atsivėrusiomis naujomis galimybėmis, ir mezo lygmeniu – ankstesnių organizacinių tinklų egzistavimas. Šis modelis paaiškina, kodėl indėnų judėjimai iškilo tam tikru laikotarpiu (atsako į klausimą kada?), tačiau nepaaiškina, kokios priežastys paskatino iškilti (neatsako į klausimą kodėl?). D.J.Yashar papildė POS modelį nauju kintamuoju – politinės pilietybės režimu ir teigė, kad pilietybės režimo kaita iš korporatyvistinio į neoliberalų paskatino etninių identitetų politizavimą. Kitaip sakant, pereinant nuo valstybės korporatyvizmo į liberalią politinę sistemą, indėnų bendruomenės praranda socialinę valstybės teiktą paramą, o to pasėkoje padidėjusi socialinė nelygybė riboja galimybes pasinaudoti suteiktomis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis. Pagrindinis darbo klausimas – kokios priežastys lėmė, kad indėnų bendruomenės ir jų judėjimai tapo svarbiais nacionaliniais politiniais veikėjais XX a pabaigoje? Darbo tikslas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the rise of indigenous peoples in Latin America, particularly in the Andean region. The main question is which factors determine the rise of indigenous peoples and their becoming important social and political protagonists in this region. The goal of this thesis thus is to analyze the factors, which have determined both the rise of indigenous movements in Ecuador and Bolivia and the weakness of comparable movements in Peru. The dominant theoretical model in the analysis of indigenous movements in Latin America is the model of political opportunity structure. According to this model the rise of a social movement is determined by two types of variables, namely structural and organizational ones. The favorable international context and changes in the political regime (structural variables) determine a more open political space where social movements can appear. For this purpose the existence of an organizational network and practice are necessary. According to this model, the (re)democratization at the end of the 20th century created a more open political system and shifted it to a neoliberal economical model, which worsened the economical situation and lead to the dissatisfaction of the region’s marginal groups. The previous existence of networks of the church, the political left and other organizations in the rural zones helped to form the strong movements of indigenous people to express the discontent with the unfinished neoliberal reforms... [to full text]

In this topic there is analyzed the particularity of the creation of the Rule of law in Lithuania. The reality of the state life forced to choose this topic. The implementation of the idea of the rule of law – the fundamental aim of every state, because only the rule of law firms the humanistic basis, makes sure the ways of life‘s wellbeing, freedom, fight with bureaucracy. The aim of the rule of law is firmed in the preamble of the Lithuanian Constitution. It means that the activity of the institutions conforms to law. Equity, the rule of law, the protection of the rights and freedoms of the people are the main fundamentals of such state. The social, political and public relations change every day, therefore law, which regulates these relations, can not be stable, it has to change continually, and they depend on the characteristic of the relations. Therefore in the topic there are analyzed the problems, which are typical to Lithuania reaching the rule of law. There are examined how the theoretical model of the rule of law conforms to legal, social and economical reality of the state and how there are firmed the rights and freedoms of the people. Advanced civil society is essential condition of the existence of the rule of law. Only the civil society can create the rule of law, and the state can not develop as the rule of law without the civil society. There is accented the importance of culture and legal consciousness of the society to the creation of the model of the... [to full text]

Magistriniame darbe „Šiuolaikinė socialinė valstybė“ nagrinėjamas socialinio valstybingumo principo įtvirtinimas ir jo realizavimas pozityviųjų (socialinių) teisių užtikrinimu Lietuvoje, atsižvelgiant į šiuolaikinės socialinės valstybės doktriną. Tokiu būdu siekiama patvirtinti darbo hipotezę, jog Lietuva veikia pagal socialinio valstybingumo principą ir užtikrina socialines teises. Magistriniame darbe atskleidžiama šiuolaikinės socialinės valstybės samprata, socialinio valstybingumo principo bendrieji požymiai doktrinoje. Socialinio valstybingumo principas nagrinėjamas pagal jo įtvirtinimą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiškinimus. Tai leidžia pateikti socialinio valstybingumo formalaus neįtvirtinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, socialinės valstybės oficialiosios doktrinos neišplėtojimo problemas. Darbe nagrinėjamas socialinių teisių įtvirtinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose. Socialinių teisių pagal Europos socialinę chartiją (pataisytą) užtikrinimo prisiimtiems įsipareigojimams tyrime nurodomi bendrieji socialinių teisių užtikrinimo duomenys bei nagrinėjami kai kurių konkrečių socialinių teisių užtikrinimo neatitikimai įsipareigojimams. Tai leidžia iš dalies atskleisti socialinio valstybingumo principo realizavimą Lietuvoje. / The consolidation of the principle of the social statehood and its realization to assure positive (social) rights in Lithuania are analysed on the strength of the doctrine of the modern welfare state in the master’s work “The modern welfare state”. That is intended to confirm the working hypothesis that Lithuania operates according to the principle of social statehood and assuring social rights. The objective of this article is to reveal the conception of the modern welfare state and general features of the principle of social statehood in the doctrine. The principle of the social statehood is analysed according to its consolidation in the Constitution of the Republic of Lithuania and explanations of the Constitutional Court of Lithuania. That allows to give the problems of the formal disconsolidation of the social statehood in the Constitution of the Republic of Lithuania, the disamplification of the official doctrine of the social state. The consolidation of the social rights in the Constitution of the Republic of Lithuania and in the instruments of international law is analysed in this paper. The general data of assurance of social rights are shown in the research of social rights under the assurance of the European social chart (revised) to undertaken obligations. That allows partly to reveal the realization of the principle of the social statehood in Lithuania.

Magistriniame darbe pristatomas Švedijos socialinės politikos modelis, apžvelgiama raida, nustatoma kokiam gerovės valstybės tipui jis priskiriamas. Nagrinėjamos gerovės valstybės formavimosi sąlygos, socialdemokratų politikos ideologijos įtaka socialiniam modeliui ir bedarbių integracijai. Darbe analizuojamas nedarbo paplitimas Švedijoje, rodikliai lyginami su ES. Tiriamos bedarbystės priežastys, nagrinėjamos nedarbo mažinimo priemonės. Prieita išvados, jog Švedijos socialiniam modeliui ir gerovės valstybei pamatus padėjo socialdemokratų politika ir ideologija, kurios vertybės išlaikytos iki šių dienų. Efektyvi socialdemokratų socialinė politika ir aktyvios darbo rinkos priemonės daro didelę įtaką bedarbių integracijos rezultatyvumui ir lemia žemą nedarbo lygį. Magistrinis darbas aktualus visos ES lygiu, nes socialinė politika Švedijoje plačiai išvystyta, o ES dar tik formuojama. Šalis jau pasiekė ES Lisabonos strategijos 2010 m. numatytus užimtumo tikslus. Čia daugelį metų nedarbo lygis mažesnis nei kitose ES šalyse. Švedija – universali valstybė, kurioje derinamas ekonomikos augimas, visiško užimtumo siekimas, nedarbo mažinimas kartu atidžiai rūpinantis gyventojų socialine apsauga. O Lietuvoje, kaip ir kai kuriose ES šalyse, trūksta gerovės valstybės elementų. / The model of social policy in Sweden is introduced in this Master‘s research work. Its evolution, the type of welfare state, conditions of formation are defined. The influence is established for social democratic ideology on the social model and for the integration process of unemployed persons. The prevalence of unemployment in Sweden is analysed, the rates are compared with EU. Unemployment reasons and means of unemployment reduction are considered. It was concluded, that the corner stone of Swedish social model and welfare state is social democratic politics and its values that are still significant and popular nowadays. Its operative social policy and active labour market actions influence the efficiency of unemployed persons’ integration process and determines the low rate of unemployment. This Master’s research work is significant in all EU, as the research field is relevant. Social policy is wide developed in Sweden, whereas it is in the initial stage period in EU. The country already succeeded in EU Lisbon Social Policy Agenda employment goals for 2010. A great while the unemployment rate was less than in other EU member countries. Sweden is the all-purpose state, where the economic growth, the pursuit of complete employment, the reduction of unemployed persons’ number are combined together with thorough citizens’ social security. And there is a lack of elements of welfare state in Lithuania and other EU countries.

SANTRAUKA Nijolė BALČIENĖ Lietuvos privačių pensijų fondų vaidmuo kuriant gerovės valstybę Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 68 puslapiai, 26 paveikslai, 31 lentelė, 71 literatūros šaltiniai, 5 priedai, lietuvių kalba. RAKTINIAI ŽODŽIAI: Gerovės Valstybė, senatvės pensijos, socialinė apsauga, privatūs pensijų fondai, anuitetas, investicijų pelningumas. Tyrimo objektas - Lietuvos pensijų fondai. Tyrimo dalykas – PF veiklos efektyvumas ir reikšmė kuriant gerovės valstybę priklauso nuo fondų veiklos ypatumų valstybėje, nuo dalyvių supratimo dėl savo pasirinkimo galimų pasekmių ateityje. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos pensijų fondų įtaką kuriant Gerovės Valstybę. Tyrimo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai : • Patikslinti pensijų fondų sąvoką ir apibūdinimą; • Nustatyti socialinės apsaugos uždavinius, kuriuos padeda spręsti privatūs pensijų fondai kuriant šalyje gerovės valstybę; • Atskleisti fondų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių panaudojimo problemas; • Parengti privačių pensijų fondų vertinimo metodiką ir įvertinti Lietuvos pensijų fondų įtaką Gerovės valstybės kūrime per socialinės apsaugos uždavinių įgyvendinimo rezultatus; • Pateikti Lietuvos privačių pensijų fondų veiklos vertinimą. Tyrimo metodai – loginė analizė ir sintezė, literatūros analizė ir sintezė, statistinių duomenų struktūrinė ir palyginamoji analizė ir sintezė, grafinio vaizdavimo metodas, modeliavimas. / SUMMARY Nijolė BALČIENĖ Role of Lithuanian Private pension funds in Creating Welfare State Final work of University Postgraduate Studies, includes 68 pages, 26 pictures, 31 tables, 5 appendix, 71 references, Lithuanian language. KEY WORDS: Welfare State, pensions, social security, private pension funds, annuity, profitability of investments. Research object - Private pension funds in Lithuania. Research aim is to evaluate influence of private pension funds to creating Welfare State in Lithuania. Research subject – efficiency of the pension funds activity and its significance of creating Welfare State depend on the peculiarity of the funds activity in the state some as on the participants understanding of the probable consequences of their choice in the future. Objectives: 1) To specify the concept of private pension funds. 2) To perform the theoretic analysis of the social insurance models and their potential use in the practice of private pension funds. 3) To estimate potential ways of sponsorship and administration of the pension funds. 4) To frame the methodology of evaluation of private pension funds. 5) To evaluate private pension funds in Lithuania according to the prepared methodology. Research methods: the analysis and synthesis of scientific literature, logical analysis and synthesis, comparable analysis, structural comparative analysis, the analysis and synthesis of statistical information, graphic methods of modeling, method of rating.

The dissertation seeks to modify, update and bring back the tradition of political theory which based its understanding of political in the state and the society mainly on the perspective of the military dimension. The dissertation argues this forgetfulness creates serious obstacles when trying to understand contemporary military changes and their wider implications. Historical turn of political science is seen as a way to make this update real. Historical notion of Military revolution is seen as specific conceptual “tool” that will make this turn. Using historiographical analysis development of military revolution, changing character of war, transformation of armed forces and development of American civil-military, military and police relations are discussed. American case is analysed because by being the most militarily advanced Western state this country had to felt first the effect of changes in state and society caused by military transformation. / Disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kodėl buvo užmiršta mastymo tradicija, kuri politinius veiksmus valstybėje ir visuomenėje aiškina remdamasi karine perspektyva. Ši mastymo tradicija gali būti „atrasta“ pasitelkus istorinę perspektyvą bei istorikų pasiūlyta Karinės revoliucijos (angl. military revolution) idėja. Darbe apžvelgiama „karingų“ politikos teorijų raida ir priežastys, kodėl jos buvo užmirštos aptarimui. Pasitelkus istoriografinę analizę yra detaliai aptariama Karinės revoliucijos idėjos raida, karo pobūdžio kaita, karinės organizacijos transformacija. Istoriškai valstybės karinėje srityje kopijuodavo dominuojančios, paradigminės valstybės karines (technologines, konceptualines, socialines) praktikas. Todėl darbe yra aptariama JAV kariškių ir civilių santykių bei Amerikos kariuomenės ir policijos institucijų sąveikos būklė, nes manoma, jog būdamos stipriausia karinė galybė pasaulyje JAV anksčiau už kitas Vakarų valstybes patiria pokyčius, aptariamus šioje disertacijoje.

Disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kodėl buvo užmiršta mastymo tradicija, kuri politinius veiksmus valstybėje ir visuomenėje aiškina remdamasi karine perspektyva. Ši mastymo tradicija gali būti „atrasta“ pasitelkus istorinę perspektyvą bei istorikų pasiūlyta Karinės revoliucijos (angl. military revolution) idėja. Darbe apžvelgiama „karingų“ politikos teorijų raida ir priežastys, kodėl jos buvo užmirštos aptarimui. Pasitelkus istoriografinę analizę yra detaliai aptariama Karinės revoliucijos idėjos raida, karo pobūdžio kaita, karinės organizacijos transformacija. Istoriškai valstybės karinėje srityje kopijuodavo dominuojančios, paradigminės valstybės karines (technologines, konceptualines, socialines) praktikas. Todėl darbe yra aptariama JAV kariškių ir civilių santykių bei Amerikos kariuomenės ir policijos institucijų sąveikos būklė, nes manoma, jog būdamos stipriausia karinė galybė pasaulyje JAV anksčiau už kitas Vakarų valstybes patiria pokyčius, aptariamus šioje disertacijoje. / The dissertation seeks to modify, update and bring back the tradition of political theory which based its understanding of political in the state and the society mainly on the perspective of the military dimension. The dissertation argues this forgetfulness creates serious obstacles when trying to understand contemporary military changes and their wider implications. Historical turn of political science is seen as a way to make this update real. Historical notion of Military revolution is seen as specific conceptual “tool” that will make this turn. Using historiographical analysis development of military revolution, changing character of war, transformation of armed forces and development of American civil-military, military and police relations are discussed. American case is analysed because by being the most militarily advanced Western state this country had to felt first the effect of changes in state and society caused by military transformation.

Izraelio–palestiniečių konfliktas, būdamas vienas kruviniausių ir sunkiausiai išsprendžiamų konfliktų pasaulyje, nepraranda savo aktualumo ir tarptautinės bendruomenės pastangų surasti sprendimą, kuris padėtų įgyvendinti taiką tarp minėtų tautų. Šio konflikto eiga dar kartą atsidūrė viso pasaulio dėmesio centre 2007-aisiais, kai po septynerių metų trukusios Izraelio ir palestiniečių santykių stagnacijos, atsinaujino pokalbiai dėl taikos. Šiame darbe, teigiant, kad dažnai analizuojant konfliktus apsiribojama mechanistiniais ir deterministiniais jų paaiškinimais, į konfliktą siekiama pažvelgti iš kitos pusės. Darbe tvirtinama, kad Izraelio–palestiniečių konflikto išsprendimas niekada nebuvo susijęs vien tik su svarstymais, ar Izraelis gali pasitraukti iš okupuotų teritorijų, nesumažindamas savo saugumo. Magistriniame akcentuojama Izraelio nacionalinio identiteto įtaka konflikto eskalacijai ir jo išsprendimui, darant prielaidą, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp šalies nacionalinio identiteto ir politinio elito priimamų užsienio politikos sprendimų. Darbe taip pat laikomasi nuostatos, kad nacionalinio identiteto įtakos šalies užsienio politikai ignoravimas yra viena pagrindinių nesugebėjimo suvokti konflikto sudėtingumo ir jo eskalacijos priežasčių. Pagrindinis magistrinio tikslas – nustačius kaip ir kokiais atvejais nacionalinis identitetas turi įtaką šalies užsienio politikos sprendimams, išanalizuoti Izraelio nacionalinio identiteto įtaką žydų–palestiniečių konflikto eigai... [toliau žr. visą tekstą] / Many conflicts in the 21st century are perceived as intractable: long-lasting, brutal, irreconcilable, of a zero-sum nature. One of these conflicts – over a century long Israeli-Palestinian conflict. This conflict is a struggle between two nations claiming their rights to the same territory which they both consider to be their homeland. This struggle is usually perceived as a zero-sum conflict over the territory but one of the main propositions of this research is that the Israeli-Palestinian conflict for many years was perceived as a zero-sum struggle over national identity as well. For over four decades many Jews and Palestinians believed that one nation can implement its national aspirations only at the expense of the other nation. This belief was the principal impediment for the conflict to break-through. This mutual belief also resulted in neglecting any possibility to recognize the other nation’s legitimacy and therefore – permanent confrontation and conflict escalation. This paper seeks to take a different approach to the analysis of conflict. One fundamental statement of this research is that many academics limit their analysis of Israeli-Palestinian struggle to mechanistic and deterministic explanations this way failing to explain some crucial factors having tremendous impact on the course of the conflict. This research paper emphasizes the role of national identity in conflict resolution and claims that the condition for peace between these two nations was never... [to full text]

Šiame darbe įrodinėju tezę: Berlino dviejų laisvių perskyra pagrįsta, nes tiek praeities, tiek dabarties mąstytojų teorinei minčiai būdingi pozityviosios arba negatyviosios laisvės bruožai. I-oje dalyje pateikiu Berlino pagrindinius dviejų laisvių bruožus. Taip pat nagrinėju Berlino darbus, skirtus lygybės, istorijos filosofijos, pliuralizmo bei Apšvietos ir Romantizmo problematikai. Teigiu, jog Berlinas – negatyviosios laisvės gynėjas, mat jo filosofijoje ginama individo pasirinkimo laisvė, asmuo suprantamas kaip autonomiškas subjektas. Berlinas pasisako už vertybinio pliuralizmo idėjas, teigia, jog visiems žmonėms turi būti garantuotos vienodos galimybės. II-oje dalyje nagrinėju 3-jų žymių praeities mąstytojų laisvės sampratas, įrodinėju, jog jos turi negatyviosios arba pozityviosios laisvės bruožų. Nustatau, kad Loko teorijoje vyrauja negatyviosios laisvės nuostatos, mat autorius teigia, jog visi individai laisvi ir patys gali rinktis gyvenimo tikslus. Spinozos darbus priskiriu pozityviosios laisvės tradicijai, nes autorius teigia, jog laisvi tegali būti individai, besivadovaujantys protu. Teigiu, jog Hegelio sistema priklauso toms pozityviosios laisvės teorijoms, anot kurių asmuo gali būti laisvas tik priklausydamas politinei bendruomenei. III-oje dalyje analizuoju Berlino laisvių perskyros kritiką. Ji pateikiama XX a. Politinių teorijų kontekste: XXa. Vyksta atkaklus ginčas tarp negatyviosios (individualistų) ir pozityviosios (bendruomenininkų) laisvės atstovų. Teigiu... [toliau žr. visą tekstą] / In this work I'm proving thesis: the Berlin's distinction between two freedoms is legitimate, because the attributes of positive or negative freedom are characteristic to the past thinkers' theoretical thought. In the first part I'm setting forth the main characteristics of Berlin's two freedoms. I'm also investingating the works of Berlin, which are investigating the problems of equality, philosophy of history, pluralism and Romanticism and Enlightenment. I maintain that Berlin is proponent of negative freedom, because the freedom of individual choice is protected in his philosophy, person is comprehended as autonomous subject. Berlin is proponent of value pluralism, he maintains that equal opportunities must be ensured for all. In the second part I'm analysing the concepts of freedom of three past thinkers, I'm arguing that these concepts of freedom have the features of negative or positive freedom. I'm settling that there are certain attitudes of negative freedom which are dominating in the theory of Locke: it is because author states that all individuals are free and can freely choose the ends of life. I attribute the works of Spinoza to the tradition of positive freedom, because author states that only mind following people can be free. I state, that the system of Hegel belongs to those theories of positive freedom, according to which person can only be free if he belongs to the political community. In the third part I'm analysing the criticism to the Berlin's freedom... [to full text]