Disertacijoje siekiama išnagrinėti Rusijos ir Baltarusijos karinio aljanso formavimąsi ir patvarumą veikiant išoriniams bei vidiniams veiksniams. Vieną darbo dalį sudaro aljanso formavimosi teorijos, karinė integracija ir patvarumo teorinis tyrimas. Disertacija pasitelkia aljansų teorijas, jas sintezuoja ir išskiria priežastinius veiksnius, kurie daro įtaką aljanso patvarumui. Didelis dėmesys skiriamas karinei integracijai, kuri padeda nustatyti aljanso formavimosi etapus ir išskiria patvarumo kriterijus. Antrojoje tyrimo dalyje analizuojamas dabartinis Rusijos ir Baltarusijos karinio aljanso plėtros dinamiškumas, potencialas ir struktūra, t. y. pasinaudojant karinės integracijos modeliu tiriama, kas, kaip ir kokiomis priemonėmis buvo pasiekta. Trečiojoje disertacijos dalyje įvertinamas veiksnių poveikis aljanso patvarumui ir raidai. Tyrime naudojami tradiciniai socialinių mokslų metodai, kurie padeda apibendrinti ir paaiškinti veiksnius ir susieja tyrimo dalis su išvadomis. Daroma išvada, kad karinių aljansų integracija yra laipsniškas procesas, o integracijos etapų modelis parodo valstybių karinio bendradarbiavimo patvarumą ir jų preferencijas. Pagal karinės integracijos modelį atlikus Rusijos ir Baltarusijos karinės sąjungos analizę, pabrėžiama, kad ši sąjunga yra aukščiausiame karinės integracijos etape. Aljanso dezintegracija mažai tikėtina, nes valstybių karinės pajėgos yra pasiekusios aukštą sąveikumo laipsnį ir sukurtos struktūros iš dalies prisideda prie... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertation seeks to analyze the formation and durability of military alliance between Russia and Belarus by employing internal and external factors. One part of the research includes alliance theories, military integration and theoretical research of durability. Dissertation employs a number of causal factors deriving from alliance theories and points out those that influence the durability. A great importance is attached to the military integration which specifies the stages of alliance formation and indicates the criterions of durability. In the second part of the research the military alliance between Russia and Belarus is analyzed, placing an heavy emphasis on its structure, capabilities and potentiality. In other words, in using military integration models it is analyzed what, how and with what means the current alliance has achieved. The third part is devoted to the influence of the factors on the alliance durability and its development. Traditional social methods are used in the research in order to explain the factors and link up the research with outcomes. The research concludes that the military integration of alliances is an incremental process and its model demonstrates inter-state military cooperation and preferences. Having analyzed Russian-Belarusian case in accordance to the military integration model, it was concluded that this union has reached the highest military integration stage. The disintegration is unlikely because the military forces of Russia and... [to full text]

Dissertation seeks to analyze the formation and durability of military alliance between Russia and Belarus by employing internal and external factors. One part of the research includes alliance theories, military integration and theoretical research of durability. Dissertation employs a number of causal factors deriving from alliance theories and points out those that influence the durability. A great importance is attached to the military integration which specifies the stages of alliance formation and indicates the criterions of durability. In the second part of the research the military alliance between Russia and Belarus is analyzed, placing an heavy emphasis on its structure, capabilities and potentiality. In other words, in using military integration models it is analyzed what, how and with what means the current alliance has achieved. The third part is devoted to the influence of the factors on the alliance durability and its development. Traditional social methods are used in the research in order to explain the factors and link up the research with outcomes. The research concludes that the military integration of alliances is an incremental process and its model demonstrates inter-state military cooperation and preferences. Having analyzed Russian-Belarusian case in accordance to the military integration model, it was concluded that this union has reached the highest military integration stage. The disintegration is unlikely because the military forces of Russia and... [to full text] / Disertacijoje siekiama išnagrinėti Rusijos ir Baltarusijos karinio aljanso formavimąsi ir patvarumą veikiant išoriniams bei vidiniams veiksniams. Vieną darbo dalį sudaro aljanso formavimosi teorijos, karinė integracija ir patvarumo teorinis tyrimas. Disertacija pasitelkia aljansų teorijas, jas sintezuoja ir išskiria priežastinius veiksnius, kurie daro įtaką aljanso patvarumui. Didelis dėmesys skiriamas karinei integracijai, kuri padeda nustatyti aljanso formavimosi etapus ir išskiria patvarumo kriterijus. Antrojoje tyrimo dalyje analizuojamas dabartinis Rusijos ir Baltarusijos karinio aljanso plėtros dinamiškumas, potencialas ir struktūra, t. y. pasinaudojant karinės integracijos modeliu tiriama, kas, kaip ir kokiomis priemonėmis buvo pasiekta. Trečiojoje disertacijos dalyje įvertinamas veiksnių poveikis aljanso patvarumui ir raidai. Tyrime naudojami tradiciniai socialinių mokslų metodai, kurie padeda apibendrinti ir paaiškinti veiksnius ir susieja tyrimo dalis su išvadomis. Daroma išvada, kad karinių aljansų integracija yra laipsniškas procesas, o integracijos etapų modelis parodo valstybių karinio bendradarbiavimo patvarumą ir jų preferencijas. Pagal karinės integracijos modelį atlikus Rusijos ir Baltarusijos karinės sąjungos analizę, pabrėžiama, kad ši sąjunga yra aukščiausiame karinės integracijos etape. Aljanso dezintegracija mažai tikėtina, nes valstybių karinės pajėgos yra pasiekusios aukštą sąveikumo laipsnį ir sukurtos struktūros iš dalies prisideda prie integracijos... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe nagrinėjamos mažųjų valstybių saugumo politikos pasirinktys šiuolaikinėje tarptautinėje sistemoje. Darbo problema – kodėl panašiose išorės sąlygose esančios mažosios valstybės savo nacionaliniam saugumui užsitikrinti renkasi skirtingus saugumo modelius. Teorinės įžvalgos mažųjų valstybių saugumo studijų srityje teigia, kad mažosios valstybės saugumo modelis yra determinuojamas valstybės geopolitinės padėties. Empiriniu atveju pasirinktų Pietų Kaukazo valstybių saugumo politika verčia šiuo teoriniu teiginiu suabejoti. Pietų Kaukazo valstybės – Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija, nors ir susidurdamos su panašiomis grėsmėmis bei panašia didžiųjų galių traktuote, praktikoje taiko tris skirtingus saugumo modelius, Armėnija – komplementarizmą, Gruzija – aljansą, Azerbaidžanas – neutralitetą. Analizuojant, kokie veiksniai lėmė situaciją, kad į panašius iššūkius Pietų Kaukazo valstybės atsako skirtingais būdais, veiksniai skirstomi į išorinius ir vidinius. Empirinio atvejo analizės rezultatais papildomos egzistuojančios teorinės įžvalgos mažųjų valstybių saugumo studijų srityje. / The question of small states in the academic literature is still treated as marginal, analyzing international relations as a “game of great powers”. But the fact, that majority of states in contemporary international arena can be described as small, proves that analysis of behavior of small states is also important. Even though the security of small state is always in challenge, the number of small states in international arena is not decreasing, but even increasing. That means, that the problem of (in)security of small state is not irresolvable. Even though the question of security of small state is essential and tends to determine other aspects of behavior of small state in international arena, this issue was deeply analyzed only in 1950’-1970’. After the end of Cold War, the nature of international system have been modified in several aspects, and this also affected the question of the security of small state. Nevertheless international conjuncture sets several constrictions on the choices of security of small state, the final combination of choices belongs to the competence of the small state itself. This combination of choices is considered to be the model of security – the complex of long-term political choices in the sphere of foreign and security politics, being fixed in the strategic documents (Concept of national security, Strategy of national security, Strategy of foreign policy, Military strategy) and constantly appearing in political practice. If permanent... [to full text]